V PRIEDAS

1. PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLĖ

1.1. Kokybės elementai ekologinei būklei klasifikuoti

1.1.1. Upės

1.1.2. Ežerai

1.1.3. Tarpiniai vandenys

1.1.4. Pakrančių vandenys

1.1.5. Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai

1.2. Ekologinės būklės klasių norminiai apibrėžimai

1.2.1. Labai geros, geros ir vidutinės upių ekologinės būklės apibrėžimai

1.2.2. Labai geros, geros ir vidutinės ežerų ekologinės būklės apibrėžimai

1.2.3. Labai geros, geros ir vidutinės tarpiniai vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

1.2.4. Labai geros, geros ir vidutinės pakrančių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

1.2.5. Didžiausio, gero ir vidutinio labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių potencialo apibrėžimai

1.2.6. Tvarka, pagal kurią valstybės narės nustato cheminės kokybės standartus

1.3. Paviršinių vandenų ekologinės ir cheminės būklės monitoringas

1.3.1. Priežiūros monitoringo planas

1.3.2. Veiklos monitoringo planas

1.3.3. Tyrimo monitoringo planas

1.3.4. Stebėjimų dažnumas

1.3.5. Papildomi saugomų teritorijų monitoringo reikalavimai

1.3.6. Kokybės elementų monitoringo standartai

1.4. Ekologinės būklės klasifikavimas ir pateikimas

1.4.1. Biologinio monitoringo rezultatų palyginamumas

1.4.2. Ekologinės būklės bei ekologinio potencialo monitoringo rezultatų pateikimas ir klasifikavimas

1.4.3. Cheminės būklės monitoringo rezultatų pateikimas ir klasifikavimas

2. POŽEMINIS VANDUO

2.1. Kiekybinė požeminio vandens būklė

2.1.1. Kiekybinės būklės klasifikavimo parametrai

2.1.2. Kiekybinės būklės apibrėžimas

2.2. Požeminio vandens kiekybinės būklės

2.2.1. Požeminio vandens lygio monitoringo tinklas

2.2.2. Monitoringo vietų tankumas

2.2.3. Stebėjimų dažnumas

2.2.4. Požeminio vandens kiekybinės būklės aiškinimas ir pateikimas

2.3. Požeminio vandens cheminė būklė

2.3.1. Požeminio vandens cheminės būklės nustatymo parametrai

2.3.2. Geros požeminio vandens cheminės būklės apibrėžimas

2.4. Požeminio vandens cheminės būklės stebėjimas

2.4.1. Požeminio vandens stebėjimo tinklas

2.4.2. Priežiūros monitoringas

2.4.3. Veiklos monitoringas

2.4.4. Teršalų tendencijų nustatymas

2.4.5. Požeminio vandens cheminės būklės aiškinimas ir pateikimas

2.5. Požeminio vandens būklės pateikimas

1. PAVIRŠINIO VANDENS BŪKLĖ

1.1. Kokybės elementai ekologinei būklei klasifikuoti

1.1.1. Upės

Biologiniai elementai

Vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

ryšys su požeminiais vandens telkiniais

Upės vientisumas

Morfologinės sąlygos

upės gylio ir pločio svyravimai

upės vagos struktūra ir substratas

krantų zonos struktūra

Bendrieji fizikiniai- cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Rūgštingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.2. Ežerai

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Hidrologinis režimas

vandens nuotėkio tūris ir dinamika

vandens pasikeitimo laikas

ryšys su požeminiu vandens telkiniu

Morfologinės sąlygos

ežero gylio svyravimai

ežero dubens plotas, struktūra ir substratas

ežero kranto struktūra

Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Rūgštingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.3. Tarpiniai vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Žuvų faunos sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

dubens dydis, struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

gėlo vandens nuotėkis

bangų poveikis

Bendrieji fizikiniai–cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.4. Priekrantės vandenys

Biologiniai elementai

Fitoplanktono sudėtis, gausa ir biomasė

Kitos vandens floros sudėtis ir gausa

Dugno bestuburių faunos sudėtis ir gausa

Hidromorfologiniai elementai, papildantys biologinius elementus

Morfologinės sąlygos

gylio svyravimas

priekrantės vandenų dubens struktūra ir substratas

potvynių ir atoslūgių zonos struktūra

Potvynių režimas

vyraujančių srovių kryptis

bangų poveikis

Bendrieji fizikiniai- cheminiai elementai, papildantys biologinius elementus

Skaidrumas

Terminės sąlygos

Prisotinimas deguonimi

Druskingumas

Maistingosios medžiagos

1.1.5. Dirbtiniai ir labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai

Dirbtiniams ir labai pakeistiems paviršinio vandens telkiniams taikomi tie kokybės elementai, kurie yra taikomi labiausiai panašiai į atitinkamą dirbtinį ar labai pakeistą paviršinio vandens telkinį kategorijai iš pirmiau nurodytų keturių natūralaus paviršinio vandens kategorijų.

1.2. Norminiai ekologinės būklės klasių apibrėžimai

1.2 lentelė. Bendrieji apibrėžimai, taikomi upėms, ežerams, tarpiniams ir pakrančių vandenims

Pateikiamas tekstas – tai bendras ekologinės kokybės apibrėžimas. Klasifikavimo tikslais taikomos tos ekologinės būklės kokybės elementų vertės, kurios yra pateiktos 1.2.1–1.2.4 lentelėse kiekvienai paviršinio vandens kategorijai.

Vandenys, kurių būklė blogesnė už vidutinę, priskiriami blogos arba labai blogos būklės klasėms.

Vandenys, kurių biologinės kokybės elementų vertės gerokai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose atitinkamos biologinės bendrijos gana nemažai skiriasi nuo būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkinių bendrijų netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami blogos būklės klasei.

Vandenys, kurių kokybės elementų vertės labai skiriasi nuo verčių, būdingų tokio tipo paviršinio vandens telkiniams, ir kuriuose nėra didelės dalies atitinkamų biologinių bendrijų, kurios būdingos tokio tipo paviršinio vandens telkiniams netrikdomomis gamtinėmis sąlygomis, priskiriami labai blogos būklės klasei.

1.2.1. Labai geros, geros ir vidutiniškos upių ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Bendrieji fizikiniai ir cheminiai kokybės elementai

1.2.2. Labai geros, geros ir vidutiniškos ežerų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Bendrieji fizikiniai-cheminiai kokybės elementai

1.2.3. Labai geros, geros ir vidutiniškos tarpinių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Bendrieji fizikiniai- cheminiai kokybės elementai

1.2.4. Labai geros, geros ir vidutiniškos pakrančių vandenų ekologinės būklės apibrėžimai

Biologiniai kokybės elementai

Hidromorfologiniai kokybės elementai

Bendrieji fizikiniai-cheminiai kokybės elementai

1.2.5. Didžiausio, gero ir vidutiniško labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinio potencialo apibrėžimai

1.3. Paviršinių vandenų ekologinės ir cheminės būklės monitoringas

Paviršinių vandenų monitoringo tinklas sudaromas laikantis 8 straipsnio reikalavimų. monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad būtų galima nuosekliai ir išsamiai apžvelgti kiekvieno upės baseino ekologinę ir cheminę būklę bei suskirstyti vandens telkinius į penkias klases pagal 1.2 skirsnyje pateiktus norminius apibrėžimus. upės baseino valdymo plane valstybės narės turi pateikti žemėlapį arba žemėlapius, kuriuose būtų pažymėtas paviršinių vandenų monitoringo tinklas.

Remdamosi pagal 5 straipsnį ir II priedą atliktu apibūdinimu bei poveikio vertinimu valstybės narės kiekvienam laikotarpiui, kuriam yra taikomas upės baseino valdymo planas, sudaro priežiūros monitoringo programą ir veiklos monitoringo programą. Kai kuriais atvejais valstybėms narėms gali reikėti sudaryti tiriamojo monitoringo programą.

Valstybės narės stebi tokius parametrus, kurie yra būdingi kiekvienam atitinkamam kokybės elementui. Pasirinkdamos biologinių kokybės elementų parametrus valstybės narės nustato atitinkamą taksonominį lygį, kuris užtikrintų kokybės elementų klasifikavimo pakankamą patikimumą ir tikslumą. Plane turi būti nurodytas monitoringo programų rezultatų patikimumo ir tikslumo lygis.

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių, kurie imami vietoje, ėmimo vietas, o Žemės ir nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, monitoringo tinklo žemėlapyje pateikiama informacija apie kokybės elementus ir vandens telkinius ar vandens telkinių grupes, kurie buvo stebimi taikant tokius monitoringo metodus. Nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių, kurie imami vietoje, ėmimo ir matavimo vietose.

Kai tikslinga, valstybės narės gali taikyti pasyviojo ėminių ėmimo metodus cheminiams teršalams stebėti, ypač atrankinės patikros ir ilgalaikio vertinimo tikslais, su sąlyga, kad taikant tokius ėminių ėmimo metodus nebūtų nepakankamai įvertinta teršalų, kuriems taikomi aplinkos kokybės standartai, koncentracija ir tokiu būdu būtų patikimai nustatyti atvejai, kai gera būklė nepasiekta, o pastebėjus tokį atvejį būtų atliekama vandens, biotos ar nuosėdų ėminių cheminė analizė pagal taikomus aplinkos kokybės standartus. Valstybės narės taip pat gali taikyti poveikiu grindžiamus monitoringo metodus tokiomis pačiomis sąlygomis.

1.3.1. Priežiūros monitoringo planavimas

Tikslas

Valstybės narės sudaro priežiūros monitoringo programas, kurios suteiktų informaciją apie tai:

— kaip papildyti ir patvirtinti II priede išdėstytos vertinimo tvarkos poveikį,

— kaip parengti būsimų veiksmingų ir ekonomiškų monitoringo programų projektus,

— kaip vertinti ilgalaikius gamtinių sąlygų pokyčius ir

— kaip vertinti ilgalaikius pokyčius, kuriuos sukelia paplitusi antropogeninė veikla.

Tokio monitoringo rezultatus būtina peržiūrėti ir panaudoti, kartu atsižvelgiant į II priede apibūdintą poveikio vertinimą, kad būtų galima nustatyti einamajame ir būsimuosiuose upės valdymo planuose nurodytų monitoringo programų reikalavimus.

Monitoringo punktų parinkimas

Priežiūros monitoringui parenkamas pakankamas paviršinio vandens telkinių skaičius, kad būtų galima pagal juos įvertinti bendrą paviršinio vandens būklę kiekviename upės baseino rajono mažesnių upelių baseine ar jo dalyje. Pasirinkdamos tokius telkinius, valstybės narės turi užtikrinti, kad monitoringas būtų vykdomas tokiose vietose, kur:

— vandens srautas viso upės baseino rajono atžvilgiu yra reikšmingas, įskaitant dideles upes, kurių nuotėkio baseino plotas didesnis kaip 2 500 km²,

— vandens kiekis viso upės baseino atžvilgiu yra reikšmingas, įskaitant didelius ežerus ir tvenkinius,

— pakankamai reikšmingi vandens telkiniai tęsiasi už valstybės narės sienų,

— yra vietos, nustatytos pagal Sprendimą 77/795/EEB dėl keitimosi informacija;

kitose vietose, kur būtina įvertinti teršalų kiekį, ir kuris yra pernešamas per valstybės narės sienas, ir kuris yra nunešamas į jūros aplinką.

Kokybės elementų parinkimas

Priežiūros monitoringas kiekvienoje monitoringo vietoje per laikotarpį, kuriam yra sudarytas upės baseino valdymo planas, vykdomas vienus metus. Priežiūros monitoringas apima:

a) visiems biologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

b) visiems hidromorfologiniams kokybės elementams būdingus parametrus;

c) visiems bendriesiems fizikiniams ir cheminiams kokybės elementams būdingus parametrus;

d) prioritetines medžiagas, kurios išleidžiamos ar kitaip patenka į upės baseiną ar pabaseinį;

e) upių baseinų specifinius teršalus.

Tačiau jei ankstesnis priežiūros monitoringas parodė, kad pasiekta atitinkamo telkinio gera būklė ir, peržiūrėjus žmogaus veiklos poveikį pagal II priedą, nėra įrodymų, kad poveikis tam telkiniui būtų pasikeitęs, priežiūros monitoringas per tris iš eilės upės baseino valdymo planus apimantį laikotarpį vykdomas vieną kartą.

1.3.2. Veiklos monitoringo planavimas

Atliekamas visų vandens telkinių, kuriuose, remiantis pagal II priedą atliktu poveikio vertinimu arba atliktu priežiūros monitoringu, nustatoma, kad gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, ir vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos ar kitaip patenka prioritetinės medžiagos arba į kuriuos išleidžiami ar kitaip patenka dideli upių baseinų specifinių teršalų kiekiai, veiklos monitoringas. Prioritetinių medžiagų monitoringo vietos turi būti parinktos taip, kaip nurodyta teisės aktuose, kuriuose nustatytas atitinkamas aplinkos kokybės standartas. Visais kitais atvejais, įskaitant prioritetines medžiagas, kurioms teisės aktuose nėra nustatyta jokių specifinių reikalavimų, monitoringo vietos parenkamos taip:

— nustatyti telkinių, kuriems gresia pavojus, kad nustatyti aplinkos kokybės tikslai gali būti nepasiekti, būklę, ir

— įvertinti tokių telkinių būklės pokyčius, kurie atsiranda dėl to, kad yra taikomos priemonių programos.

Atsižvelgus į informaciją, kuri gaunama vykdant II priedo ar kai kuriuos šio priedo reikalavimus, programą galima keisti nepasibaigus laikotarpiui, kuriam sudarytas upės baseino valdymo planas, visų pirma tam, kad tais atvejais, kai poveikis nėra ženklus ar tiesiog jo nėra, būtų galima sumažinti monitoringo taikymo dažnumą.

Monitoringo vietų parinkimas

Veiklos monitoringas atliekamas visų tų vandens telkinių, kuriuose, remiantis pagal II priedą atliktu poveikio vertinimu arba atliktu priežiūros monitoringu, nustatoma, kad gali būti nepasiekti 4 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, ir tų vandens telkinių, į kuriuos išleidžiamos į prioritetinių medžiagų sąrašą įrašytos medžiagos. Prioritetinių medžiagų monitoringo vietos turi būti parinktos taip, kaip nurodyta įstatymuose, kuriuose nustatytas atitinkamas aplinkos kokybės standartas. Visais kitais atvejais, įskaitant prioritetines medžiagas, kurioms įstatymuose nėra nustatyta jokių specifinių reikalavimų, monitoringo vietos parenkamos taip:

— kiekviename telkinyje, kuriam sutelktieji taršos šaltiniai gali daryti didelį poveikį, turi būti pakankamai monitoringo vietų, kad būtų galima įvertinti sutelktojo šaltinio poveikio dydį. Jei telkiniui poveikį daro keli sutelktieji taršos šaltiniai, monitoringo vietos gali būti parinktos visų jų poveikio visumai įvertinti,

— kai telkiniams yra pavojus, kad poveikį jiems gali daryti pasklidieji taršos šaltiniai, turi būti pakankamai monitoringo vietų tam tikruose parinktuose telkiniuose, kad būtų galima įvertinti pasklidojo šaltinio poveikio dydį. Telkiniai parenkami taip, kad juose atsispindėtų tipinė galima pasklidojo taršos šaltinio poveikio rizika ir pavojus, kad jame nebus pasiekta gera paviršinio vandens būklė,

— kai telkiniams yra pavojus, kad jiems gali būti daromas hidromorfologinis poveikis, turi būti pakankamai monitoringo vietų tam tikruose parinktuose telkiniuose, kad būtų galima įvertinti hidromorfologinio poveikio dydį. Telkiniai parenkami taip, kad juose atsispindėtų visas bendras tipinis visiems jiems daromas hidromorfologinis poveikis.

Kokybės elementų parinkimas

Norėdamos įvertinti paviršinio vandens telkiniams daromą poveikį, valstybės narės monitoringą taiko tiems kokybės elementams, kurie tipiškai atspindi telkiniui ar telkiniams daromą poveikį. Siekdamos įvertinti tą poveikį, valstybės narės monitoringą taiko atitinkamai:

— parametrams, būdingiems biologiniam kokybės elementui ar elementams, kurie yra labai jautrūs vandens telkiniui daromam poveikiui,

— visoms prioritetinėms medžiagoms, išleidžiamoms ar kitaip patenkančioms į vandens telkinius, ir visiems upių baseinų specifiniams teršalams, kurių dideli kiekiai išleidžiami ar kitaip patenka į vandens telkinius,

— parametrams, būdingiems hidromorfologiniam kokybės elementui, kuris yra labai jautrus nustatytam poveikiui.

1.3.3. Tyrimo monitoringo planavimas

Tikslas

Tyrimo monitoringas vykdomas:

— kai nežinoma priežastis, kodėl yra viršijamos kokios nors normos,

— kai priežiūros monitoringas rodo, kad pagal 4 straipsnį tam vandens telkiniui nustatyti tikslai gali būti nepasiekti, o veiklos monitoringas dar nėra vykdomas, ir norima nustatyti priežastis, kodėl vandens telkinyje ar telkiniuose nepasiekiama aplinkos apsaugos tikslų, arba

— kai norima nustatyti atsitiktinės taršos dydį ir poveikį,

ir objektas informuojamas, kaip sudaryti priemonių programas aplinkos apsaugos tikslams pasiekti ir nustatyti konkrečias priemones atsitiktinės taršos padariniams ištaisyti.

1.3.4. Stebėjimų dažnumas

Fizinių-cheminių kokybės elementų parametrų stebėjimo monitoringas turėtų būti taikomas toliau nurodytu dažnumu, jei, remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų sprendimu, nebūtų pagrįsti ilgesni intervalai. Biologinių arba hidromorfologinių kokybės elementų monitoringas vykdomas bent kartą per priežiūros monitoringui nustatytą laikotarpį.

Bet kurio parametro veiklos monitoringo dažnumą valstybės narės nustato taip, kad būtų galima gauti pakankamai duomenų atitinkamo kokybės elemento būklei įvertinti. Monitoringo dažnumo intervalai neturėtų būti ilgesni už orientacinius intervalus, nurodytus toliau lentelėje, nebent ilgesni intervalai būtų pateisinami remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų nuomone.

Monitoringo dažnumas turi užtikrinti pakankamą patikimumo ir tikslumo lygį. Monitoringo sistemoje pasiekto patikimumo ir tikslumo lygio vertinimą reikia nurodyti upės baseino valdymo plane.

Prireikus monitoringo dažnumas pakoreguojamas, siekiant atsižvelgti į parametrų svyravimus, atsirandančius dėl antropogeninių ir gamtinių sąlygų svyravimų.

Laikas monitoringui atlikti parenkamas taip, kad būtų atsižvelgta į medžiagų naudojimo ar vandens lygio sezoninių svyravimų poveikį monitoringo rezultatams ir tokiu būdu būtų užtikrinta, kad rezultatai iš tikrųjų atspindėtų visus pokyčius vandens telkinyje, kuriuos sukelia antropogeninis poveikis ir klimato svyravimai. Prioritetinių medžiagų, kurių koncentracija dėl jų naudojimo sezoninių svyravimų trumpais laikotarpiais gali labai padidėti, atžvilgiu monitoringas tais didžiausios koncentracijos laikotarpiais, kai reikia, atliekamas trumpesniais intervalais nei kitų medžiagų atveju, siekiant užtikrinti, kad būtų gauta tinkama informacija apie šių medžiagų koncentraciją.

1.3.5. Papildomi saugomų teritorijų monitoringo reikalavimai

Pirmiau nurodytos būtinos monitoringo programos papildomos siekiant įvykdyti šiuos reikalavimus:

Geriamojo vandens ėmimo vietos

Paviršinio vandens telkiniai, nustatyti pagal 7 straipsnį, iš kurių tiekiama vidutiniškai daugiau kaip 100 m³ vandens per dieną, turi būti paskelbti monitoringo vietomis ir juose turi būti vykdomas toks papildomas monitoringas, kurio gali reikėti šio straipsnio reikalavimams įvykdyti. Tokiuose telkiniuose monitoringas taikomas visoms į jį išleidžiamoms prioritetinėms medžiagoms ir kitoms medžiagoms, kurių į juos išleidžiami nemaži kiekiai, galį paveikti vandens telkinio būklę, ir kurios kontroliuojamos pagal Geriamojo vandens direktyvą. Monitoringas vykdomas tokiu dažnumu:

Saugomos buveinių ir rūšių teritorijos

Tokioms teritorijoms priklausantys vandens telkiniai įtraukiami į pirmiau minėtą veiklos monitoringo programą, kai remiantis poveikio vertinimu ir priežiūros monitoringu nustatoma, kad juose gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį jiems nustatyti aplinkos apsaugos tikslai. Atliekant monitoringą siekiama įvertinti visas telkiniams daromo nemažo poveikio rūšis ir jų dydį ir prireikus įvertinti tokių telkinių būklės pokyčius dėl vykdomų priemonių programų. Monitoringas vykdomas tol, kol teritorijos netenkina vandeniui keliamų reikalavimų, nustatytų įstatymuose, pagal kuriuos tie telkiniai buvo įvardyti, ir kol nepasiekia 4 straipsnyje jiems numatytų tikslų.

1.3.6. Kokybės elementų monitoringo standartai

Tipinių parametrų monitoringui taikomi metodai turi atitikti tuos toliau nurodytų tarptautinių standartų reikalavimus, kurie yra susiję su monitoringu, arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais būtų užtikrinama lygiavertė mokslinė ir palyginamoji duomenų kokybė.

Biologinės kokybės elementų mėginių ėmimo standartai

Bendrieji metodai, skirti naudoti su toliau nurodytiems biologinės kokybės elementams taikomų standartų specialiaisiais metodais.

Fitoplaktonui taikomi standartai

Makrofitams ir fitobentosui taikomi standartai

Dugno bestuburiams taikomi standartai

Žuvims taikomi standartai

Hidromorfologinių parametrų standartai

Fizinių-cheminių parametrų standartai

Visi atitinkami CEN/ISO standartai.

1.4. Ekologinės būklės klasifikacija ir pateikimas

1.4.1. Biologinio monitoringo rezultatų palyginamumas

i) Siekdamos įvertinti biologinės kokybės elementų vertes kiekvienai paviršinio vandens kategorijai ar labai pakeistiems ir dirbtiniams paviršinio vandens telkiniams, valstybės narės sukuria monitoringo sistemas. Taikant toliau išdėstytą tvarką labai pakeistiems ar dirbtiniams vandens telkiniams, nuorodos į ekologinę būklę laikomos nuorodomis į ekologinį potencialą. Tokiose sistemose galima panaudoti tam tikrą rūšį ar rūšių grupes, kurios yra būdingos visam kokybės elementui.

ii) Siekdama užtikrinti tokių monitoringo sistemų palyginamumą kiekviena valstybė narė savo taikomų sistemų rezultatus ekologinės būklės klasifikavimo tikslais išreiškia ekologinės kokybės santykiais. Tai yra konkrečiame vandens telkinyje stebimų biologinių parametrų verčių ir etaloninėmis tam telkiniui taikomomis sąlygomis esančių parametrų verčių santykiai. Santykis išreiškiamas skaičiais nuo nulio iki vieneto: gerą ekologinę būklę atspindinčios vertės artėja prie vieneto, blogą – prie nulio.

iii) Kiekviena valstybė narė savo monitoringo sistemoje kiekvienos paviršinio vandens kategorijos ekologinės kokybės santykio skalę padalija į penkias klases, pradedant labai gera ir baigiant bloga ekologine būkle, kaip apibrėžta 1.2 skirsnyje, ir klasių riboms priskiria tam tikrą skaitmeninę vertę. Vertė, priskiriama labai geros ir geros būklės klasių ribai, ir vertė, priskiriama geros ir vidutiniškos būklės ribai, nustatoma toliau aprašytu kalibravimo būdu.

iv) Komisija, siekdama užtikrinti, kad klasių ribos būtų nustatytos, laikantis 1.2 skirsnyje pateiktų normatyvinių apibrėžimų, ir kad įvairių valstybių narių nustatytas ribas būtų galima palyginti, padeda tokį kalibravimą atlikti.

v) Atliekant tokį bendrą kalibravimą Komisija padeda valstybėms narėms keistis informacija, kuri padėtų nustatyti kiekviename Bendrijos ekologiniame regione tam tikras vietas; šios vietos sudarys bendro kalibravimo tinklą. Į šį tinklą turi įeiti vietos, parinktos iš kiekviename ekoregione esančių visų paviršinio vandens telkinių tipų. Kiekvienam parinktam paviršinio vandens telkinio tipui tinkle turi būti bent dvi vietos, kurios atitiktų labai geros ir geros būklės normatyvinių apibrėžimų ribą, ir bent dvi vietos, kurios atitiktų geros ir vidutiniškos būklės normatyvinių apibrėžimų ribą. Vietas parenka ekspertai, apsilankę vietose ir kartu remdamiesi turima informacija.

vi) Kiekvienos valstybės narės monitoringo sistema taikoma toms bendro kalibravimo tinklo vietoms, kurios yra ekoregione ir priklauso tokiam paviršinio vandens tipui, kuriam sistema taikoma pagal šios direktyvos reikalavimus. Kalibravimo rezultatai taikomi nustatant skaitmenines atitinkamų klasių ribų vertes kiekvienos valstybės narės monitoringo sistemoje.

vii) Komisija parengia vietų, kurios sudarys bendro kalibravimo tinklą, registro projektą. —————

ix) Bendro kalibravimo rezultatai ir valstybių narių monitoringo sistemos klasių vertės, kurios nustatytos pagal i–viii papunkčius, paskelbiamos per šešis mėnesius nuo įgyvendinimo akto priėmimo pagal 21 straipsnį.

1.4.2. Monitoringo rezultatų ir ekologinės būklės bei ekologinio potencialų klasių pateikimas

i)

Paviršinio vandens kategorijos: vandens telkinio ekologinės būklės klasė nustatoma pagal žemesniąją vertę, kuri yra nustatyta atliekant atitinkamų kokybės elementų, suklasifikuotų toliau pateiktos lentelės pirmojoje skiltyje, biologinį ir fizinį-cheminį monitoringą. Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno vandens telkinio ekologinės būklės klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį.

ii)

Labai pakeisti ir dirbtiniai vandens telkiniai: vandens telkinio ekologinio potencialo būklės klasė nustatoma pagal žemesniąją vertę, kuri yra nustatyta atliekant atitinkamų kokybės elementų, suklasifikuotų toliau pateiktos lentelės pirmojoje skiltyje, biologinį ir fizinį-cheminį monitoringą. Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno dirbtinio vandens telkinio ekologinio potencialo klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį, o labai pakeisto vandens telkinio ekologinė potencialo klasė – pagal lentelės trečiąją skiltį:

iii) Valstybės narės juodu tašku žemėlapyje taip pat pažymi tuos vandens telkinius, kuriuose gera būklė arba geras ekologinis potencialas nepasiektas dėl to, kad tam tikrų sintetinių ar nesintetinių teršalų atžvilgiu nesilaikoma vieno ar kelių tam telkiniui nustatytų aplinkos kokybės standartų (pagal tos valstybės narės nustatytą standartų laikymosi režimą).

iv) Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose atskirai nurodoma informacija apie ekologinę kokybę pagal vieną ar kelis toliau nurodytus kokybės elementus:

— biologinius elementus;

— hidromorfologinius elementus, kurie papildo biologinius elementus;

— bendruosius fizikinius-cheminius elementus, kurie papildo biologinius elementus.

Valstybės narės taip pat gali pateikti žemėlapius arba lenteles, kuriuose nurodomas šių kokybės elementų pokyčių mastas, palyginti su ankstesniu planavimo ciklu.

1.4.3. Cheminės būklės monitoringo rezultatų ir klasių pateikimas

Vandens telkinys identifikuojamas kaip geros cheminės būklės, jei jo paviršinio vandens cheminė būklė yra gera, kaip apibrėžta 2 straipsnio 24 dalyje. Jei ji tokia nėra, telkinys identifikuojamas kaip telkinys, kuriame nepasiekta gera cheminė būklė.

Valstybės narės pateikia kiekvieno upės baseino rajono žemėlapį, kuriame kiekvieno vandens telkinio cheminės būklės klasė yra pažymėta spalva pagal toliau pateiktos lentelės antrąją skiltį.

Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal vieną ar kelias toliau nurodytas medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje nurodytas medžiagas:

a) prioritetinės medžiagos, kurios Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje nurodytos kaip medžiagos, kurioms būdingos visur esančių patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų medžiagų (uPBT) savybės;

b) per naujausią peržiūrą, kurią Komisija atliko pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį, nustatytos naujos prioritetinės medžiagos;

c) prioritetinės medžiagos, kurioms per naujausią peržiūrą pagal šios direktyvos 16 straipsnio 2 dalį buvo nustatyti peržiūrėti ir griežtesni AKS;

d) medžiagos, kurios pagal Direktyvos 2008/105/EB 8d straipsnį ir remiantis pagal šios direktyvos II priedą atliktu pavojų ir poveikio paviršiniams vandens telkiniams vertinimu nustatytos kaip upių baseinų specifiniai teršalai.

Valstybės narės upių baseinų valdymo planuose taip pat gali pateikti medžiagų, nurodytų pirmos pastraipos a–d punktuose, nukrypimo nuo nustatytų AKS verčių laipsnį. Tokius papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad jie būtų tarpusavyje palyginami upės baseino ir Sąjungos lygmeniu.

2. POŽEMINIS VANDUO

2.1. Požeminio vandens kiekybinė būklė

2.1.1. Kiekybinės būklės klasifikavimo parametras

Požeminio vandens lygio režimas

2.1.2 Kiekybinės būklės apibrėžimas

2.2. Požeminio vandens kiekybinės būklės monitoringas

2.2.1. Požeminio vandens lygio monitoringo tinklas

Požeminio vandens monitoringo tinklas įrengiamas pagal 7 ir 8 straipsnių reikalavimus. Monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad jis leistų patikimai įvertinti visų požeminio vandens telkinių ar jų grupių kiekybinę būklę, įskaitant ir esamų požeminio vandens išteklių būklę. Valstybės narės pateikia žemėlapį ar žemėlapius, kuriuose yra pažymėtas upės baseino valdymo plane nurodytas požeminio vandens monitoringo tinklas.

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių ėmimo vietas, o Žemės arba nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių ėmimo vietose.

2.2.2. Monitoringo vietų tankumas

Tinkle turi būti pakankamai tipiškų monitoringo taškų, kad būtų galima kiekviename požeminio vandens telkinyje arba tokių telkinių grupėje apytikriai apskaičiuoti požeminio vandens lygį atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius vandens pasipildymo svyravimus, visų pirma, kad:

— požeminio vandens telkiniuose, kuriuose yra pavojus, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, monitoringo taškų tankumas būtų pakankamas ir leistų įvertinti vandens ėmimo iš telkinio ir išleidimo į jį poveikį vandens lygiui jame,

— požeminio vandens telkiniuose, kuriuose požeminis vanduo teka per valstybės narės sieną, būtų pakankamai monitoringo taškų, kurie leistų apytikriai įvertinti požeminio vandens tėkmės per valstybės narės sieną kryptį ir apimtį.

2.2.3. Stebėjimų dažnumas

Stebėjimų dažnumas turi būti pakankamas, kad leistų įvertinti kiekvieno požeminio vandens telkinio ar grupės telkinių kiekybinę būklę, atsižvelgiant į trumpalaikius ir ilgalaikius vandens pasipildymo svyravimus, visų pirma, kad:

— požeminio vandens telkiniuose, kuriuose yra pavojus, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkos apsaugos tikslai, matavimų dažnumas būtų pakankamas, kad būtų galima įvertinti vandens ėmimo iš telkinio ir išleidimo į jį poveikį vandens lygiui jame,

— požeminio vandens telkiniuose, kuriuose požeminis vanduo teka per valstybės narės sieną, matavimai būtų atliekami pakankamai dažnai, kad būtų galima apytikriai įvertinti požeminio vandens tėkmės per valstybės narės sieną kryptį ir apimtį.

2.2.4. Požeminio vandens kiekybinės būklės aiškinimas ir pateikimas

Iš monitoringo tinklo gauti duomenys apie požeminio vandens telkinį ar grupę telkinių naudojami to telkinio ar telkinių kiekybinei būklei įvertinti. Vadovaudamosi 2.5 skirsniu valstybės narės pateikia atlikto požeminio vandens kiekybinės būklės vertinimo žemėlapį, kuriame taiko šiuos žymėjimus:

Gera : žalia

Bloga : raudona.

2.3. Požeminio vandens cheminė būklė

2.3.1. Parametrai, taikomi nustatant požeminio vandens cheminę būklę

Elektros laidis

Teršalų koncentracija

2.3.2. Geros požeminio vandens cheminės būklės apibrėžtis

2.4. Požeminio vandens cheminės būklės monitoringas

2.4.1. Požeminio vandens monitoringo tinklas

Požeminio vandens monitoringo tinklas įrengiamas pagal 7 ir 8 straipsnių reikalavimus. Monitoringo tinklas turi būti suprojektuotas taip, kad per jį būtų galima nuosekliai ir išsamiai apžvelgti požeminio vandens cheminę būklę kiekviename upės baseine ir nustatyti ilgalaikes antropogeninės veiklos sąlygojamas teršalų didėjimo tendencijas.

Remdamosi pagal 5 straipsnį ir II priedą atliktu apibūdinimu ir poveikio vertinimu valstybės narės kiekvienam upės baseino valdymo plano laikotarpiui sudaro priežiūros monitoringo programą. Šios programos duomenys naudojami veiklos monitoringo programai sudaryti likusiam atitinkamo plano laikotarpiui.

Plane turi būti nurodytas apytikris monitoringo programų rezultatų patikimumo ir tikslumo laipsnis.

Kai monitoringo tinklas apima ne ėminių ėmimo vietas, o Žemės arba nuotolinį stebėjimą ar kitus novatoriškus metodus, nurodomi CEN, ISO arba kiti tarptautiniai ar nacionaliniai standartai, kurie buvo taikomi siekiant užtikrinti, kad gauti laiko ir erdviniai duomenys būtų tokie pat patikimi, kaip duomenys, gauti taikant įprastus monitoringo metodus ėminių ėmimo vietose.

2.4.2. Priežiūros monitoringas

Tikslas

Priežiūros monitoringas vykdomas:

— poveikio vertinimo procedūrai papildyti ir pagrįsti,

— norint gauti informaciją, kurios reikia ilgalaikėms gamtinių sąlygų ir antropogeninės veiklos sąlygojamoms tendencijoms vertinti.

Monitoringo vietų parinkimas

Kiekvienam iš toliau nurodytų telkinių parenkamas pakankamas monitoringo vietų skaičius:

— telkiniams, kuriuos apibūdinus pagal II priedą nustatomas rizikos faktorius,

— telkiniams, kurie kerta valstybės narės sienas.

Parametrų parinkimas

Visuose parinktuose požeminio vandens telkiniuose stebimi visi šie pagrindiniai parametrai:

— deguonies kiekis,

— pH vertė,

— elektros laidis,

— nitratai,

— amonis.

Telkiniuose, kuriuose pagal II priedą nustatoma, jog juose gali būti nepasiekta gera būklė, taip pat stebimi tie parametrai, kurie sąlygoja tokią riziką.

Valstybės sienas kertančiuose vandens telkiniuose taip pat stebimi tie parametrai, kurie yra svarbūs norint apsaugoti požeminio vandens srautą, naudojamą visokiausioms reikmėms.

2.4.3. Veiklos monitoringas

Tikslas

Veiklos monitoringas vykdomas tarp priežiūros monitoringo programų siekiant:

— nustatyti visų požeminio vandens telkinių ar jų grupių, kuriems yra nustatytas rizikos faktorius, cheminę būklę,

— nustatyti, ar yra ilgalaikių antropogeninės veiklos sąlygojamų kai kurių teršalų koncentracijos didėjimo tendencijų.

Monitoringo vietų parinkimas

Veiklos monitoringas taikomas visiems požeminio vandens telkiniams ar jų grupėms, kurioms, atlikus pagal II priedą poveikio vertinimą ir priežiūros monitoringą, nustatoma rizika, kad gali būti nepasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti tikslai. Monitoringo vietos parenkamos atsižvelgiant taip pat į tai, ar gaunami iš tos vietos monitoringo duomenys tipiškai atspindi atitinkamo požeminio vandens telkinio ar telkinių kokybę.

Monitoringo dažnumas

Veiklos monitoringas vykdomas tarp priežiūros monitoringo programų tokiu dažnumu, kurio pakanka, kad būtų galima nustatyti atitinkamų apkrovų poveikį, įskaitant, kai aktualu, medžiagų naudojimo sezoninių svyravimų ir trumpalaikių bei ilgalaikių požeminio vandens pasipildymo svyravimų poveikį, galintį daryti įtaką cheminės būklės parametrams, ir ne rečiau kaip kartą per metus, išskyrus atvejus, kai, remiantis techninėmis žiniomis ir ekspertų nuomone, būtų pagrįsta nustatyti didesnius intervalus, visų pirma jei galima įrodyti, kad keletą metų iš eilės tam tikras parametras nebuvo viršytas arba jo atžvilgiu nenustatyta nuolatinė didėjimo tendencija.

2.4.4. Teršalų tendencijų nustatymas

Valstybės narės priežiūros ir veiklos monitoringo duomenis naudoja, siekdamos nustatyti ilgalaikes antropogeninės veiklos sąlygojamas teršalų didėjimo tendencijas ir tokių tendencijų mažinimo priemones. Turi būti nurodyti atskaitos metai ar laikotarpis, nuo kurio tendencijos didėjimas nustatomas ir skaičiuojamas. Tendencijos apskaičiuojamos požeminio vandens telkiniui arba atitinkamais atvejais — grupei telkinių. Tendencijos mažėjimą būtina parodyti statistiškai ir nurodyti apskaičiavimų patikimumo laipsnį.

2.4.5. Požeminio vandens cheminės būklės aiškinimas ir pateikimas

Požeminio vandens telkinio cheminė būklė vertinama pagal visus atskirų jo monitoringo vietų duomenis. Apskaičiuojamas kiekviename požeminio vandens telkinio ar telkinių grupės monitoringo vietoje gautų toliau nurodytų parametrų rezultatų vidurkis:

a) cheminių parametrų, kurių kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

b) cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 3 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytos nacionalinės ribinės vertės;

c) cheminių parametrų, kuriems pagal Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnio 3 dalį nustatytos Sąjungos masto ribinės vertės.

Remiantis pirmoje pastraipoje nurodytais vidurkiais parodoma, ar požeminio vandens cheminė būklė, apibrėžta vadovaujantis pirmoje pastraipoje nurodytais kokybės standartais ir ribinėmis vertėmis, yra gera.

Vadovaudamosi 2.5 skirsniu, valstybės narės pateikia požeminių vandens telkinių žemėlapį, kuriame tų telkinių cheminė būklė yra pažymėta šiomis spalvomis:

Bloga: raudona.

Gera: žalia

Valstybės narės gali pateikti papildomus žemėlapius, kuriuose informacija apie cheminę būklę pagal vieną ar kelias toliau nurodytas medžiagas pateikiama atskirai nuo informacijos apie likusias Direktyvoje 2006/118/EB nurodytas medžiagas:

a) atlikus naujausią peržiūrą pagal Direktyvą 2006/118/EB nustatytos naujos medžiagos;

b) medžiagos, kurioms pagal Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnį nustatyti peržiūrėti ir griežtesni kokybės standartai (KS) arba ribinės vertės.

Valstybės narės upių baseinų valdymo planuose taip pat gali pateikti nukrypimo nuo nustatytų KS ar ribinių verčių pagal medžiagas, nurodytas pirmos pastraipos a ir b punktuose, laipsnį. Tokius papildomus žemėlapius pateikiančios valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad jie būtų tarpusavyje palyginami upės baseino ir Sąjungos lygmeniu.

Valstybės narės taip pat juodu tašku žemėlapyje pažymi tuos požeminius vandens telkinius, kurie dėl žmogaus veiklos yra paveikti reikšmingos ir nuolatinės kurio nors teršalo koncentracijos didėjimo tendencijos. Tokios tendencijos mažėjimas žemėlapyje žymimas mėlynu tašku.

Šie žemėlapiai pridedami prie upių baseinų valdymo planų.

2.5. Požeminio vandens būklės pateikimas

Valstybės narės upės baseino valdymo plane pateikia žemėlapį, kuriame pagal 2.2.4 ir 2.4.5 skirsnių reikalavimus spalvomis pažymi kiekvieno požeminio vandens telkinio ir telkinių grupės kiekybinę ir cheminę būklę. Valstybės narės pagal 2.2.4 ir 2.4.5 skirsnių reikalavimus gali pateikti ne atskirus, bet vieną žemėlapį, bet tokiu atveju žemėlapyje jos pažymi pagal 2.4.5 skirsnio reikalavimus tuos telkinius, kuriuose pastebima ženkli ir pastovi tam tikro teršalo didėjimo tendencija ir kuriuose toji tendencija mažėja.