I PRIEDAS

Toliau nurodytos ribos nurodo gamybos pajėgumus arba našumą. Jei tame pačiame įrenginyje vykdomos kelios veiklos rūšys, minimos tame pačiame veiklos aprašyme, kuriame nurodyta riba, tokių veiklos rūšių pajėgumai sudedami. Atliekų tvarkymo veiklos atveju šie skaičiavimai taikomi 5.1 punkto, 5.3 punkto a papunktyje ir 5.3 punkto b papunktyje nurodytos veiklos lygiu.

Komisija nustato gaires dėl:

a) šiame priede apibūdintos atliekų tvarkymo veiklos ir Direktyvos 2008/98/EB I ir II prieduose aprašytos atliekų tvarkymo veiklos tarpusavio ryšio; taip pat

b) termino „pramoninis mastas“, vartojamo šiame priede apibūdinant chemijos pramonės veiklą, aiškinimo.

1. Energetikos pramonė

1.1. Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendras nominalus šiluminis našumas yra 50 MW arba didesnis

1.2. Naftos ir dujų perdirbimas

1.3. Kokso gamyba

1.4. Dujofikavimas, skystinimas arba pirolizė:

a) anglių;

b) kito kuro įrenginiuose, kurių bendra nominali šiluminė galia yra 20 MW arba didesnė.

2. Metalų gamyba ir apdirbimas

2.1. Metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimas arba kaitinimas

2.2. Luitinio ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydinį liejimą, kurių pajėgumas didesnis nei 2,5 tonos per valandą

2.3. Juodųjų metalų apdirbimas:

a) karštojo valcavimo staklynų, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;

aa) šaltojo valcavimo staklynų, kurių pajėgumas didesnis kaip 10 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;

b) kalvių, turinčių kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių, eksploatavimas;

ba) kalvių, turinčių kalimo presus, kurių kiekvieno jėga didesnė kaip 30 meganiutonų (MN), eksploatavimas;

c) dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kai įkrova didesnė kaip 2 tonos termiškai neapdoroto plieno per valandą.

2.4. Juodųjų metalų liejyklų, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, eksploatavimas

2.5. Spalvotųjų metalų apdirbimas:

a) neapdirbtų spalvotųjų metalų gamyba iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

b) spalvotųjų metalų, įskaitant regeneruotus produktus, lydymas, įskaitant legiravimą, ir spalvotųjų metalų liejyklų eksploatavimas, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per dieną, o visų kitų metalų – 20 tonų per dieną.

2.6. Metalų arba plastinių medžiagų paviršių apdorojimas elektrolizės arba cheminiais procesais, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m³

2.7. Baterijų gamyba, išskyrus išimtinai surinkimą, kai gamybos pajėgumas ne mažesnis kaip 15 000 tonų baterijų elementų (katodų, anodų, elektrolitų, separatorių, kapsulių) per metus.

3. Mineralinių medžiagų apdirbimo pramonė

3.1. Cemento, kalkių ir magnio oksido gamyba:

a) Cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

b) kalkių gamyba krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

c) magnio oksido gamyba krosnyse, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

3.2. Asbesto arba produktų iš asbesto gamyba

3.3. Stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

3.4. Mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną

3.6. Toliau išvardytų rūdų gavyba, įskaitant apdorojimą vietoje, pavyzdžiui, smulkinimą, dydžio kontrolę, sodrinimą ir gerinimą, pramoniniu mastu:

boksito, chromo, kobalto, vario, aukso, geležies, švino, ličio, mangano, nikelio, paladžio, platinos, alavo, volframo ir cinko.

4. Chemijos pramonė

Šioje dalyje gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų 4.1–4.6 punktuose, pramoninio masto gamyba chemiškai arba biologiškai jas perdirbant.

4.1. Šių organinių cheminių medžiagų gamyba:

a) angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių);

b) deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgšties, esterių, ir esterių mišinių, acetatų, eterių, peroksidų ir epoksidinių dervų;

c) sieros turinčių organinių junginių;

d) azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių, arba nitratų, nitrilų, cianatų, izocianatų;

e) fosforo turinčių organinių junginių;

f) halogenintų angliavandenilių;

g) metalo organinių junginių;

h) plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės);

i) sintetinio kaučiuko;

j) dažiklių ir pigmentų;

k) paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų.

4.2. Šių neorganinių cheminių medžiagų gamyba:

a) dujų – amoniako, chloro arba vandenilio chlorido, fluoro arba vandenilio fluorido, anglies oksidų, sieros turinčių junginių, azoto oksidų, vandenilio, išskyrus, kai jis pagamintas vandens elektrolize, sieros dioksido, karbonilo chlorido (fosgeno);

b) rūgščių – chromo rūgšties, fluoro vandenilio rūgšties, fosforo rūgšties, azoto rūgšties, druskos rūgšties, sieros rūgšties, oleumo, sulfitinių rūgščių;

c) bazių – amonio hidroksido, kalio hidroksido, natrio hidroksido;

d) druskų – amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato;

e) ne metalų, metalo oksidų arba kitų neorganinių junginių – kalcio karbido, silicio, silicio karbido.

4.3. Fosforo, azoto arba kalio trąšų (paprastų ar kompleksinių) gamyba

4.4. Augalų apsaugos produktų arba biocidų gamyba

4.5. Farmacijos produktų įskaitant tarpinius produktus gamyba

4.6. Sprogmenų gamyba

5. Atliekų tvarkymas

5.1. Pavojingų atliekų šalinimas arba jų panaudojimas, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, įskaitant vieną ar daugiau šių veiklos rūšių:

a) biologinis apdirbimas;

b) fizinį cheminį apdirbimą;

c) sumaišymą arba maišymą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardytosios 5.1 ir 5.2 punktuose;

d) perpakavimą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardytosios 5.1 ir 5.2 punktuose;

e) tirpiklių atnaujinimą (regeneravimą);

f) neorganinių medžiagų, išskyrus metalus arba metalo junginius, perdirbimą (atnaujinimą);

g) rūgščių arba bazių regeneravimą;

h) taršai mažinti naudojamų komponentų panaudojimą;

i) katalizatorių komponentų panaudojimą;

j) naftos perdirbimą arba kitokį pakartotinį naftos produktų naudojimą;

k) sukaupimą žemės paviršiuje.

5.2. Atliekų šalinimas arba panaudojimas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose:

a) nepavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą;

b) pavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

5.3.

a) Nepavojingų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, apimantis vienos ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą, išskyrus veiklą, kuriai taikoma Tarybos direktyva 91/271/EEB (23):

i) biologinį apdorojimą, pavyzdžiui, anaerobinį skaidymą arba bendrą skaidymą;

ii) fizinį cheminį apdorojimą;

iii) pirminį atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

iv) šlakų ir pelenų apdorojimą;

v) metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose;

b) nepavojingų atliekų panaudojimas arba panaudojimo ir šalinimo derinys, kai pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, apimantis vienos ar daugiau toliau nurodytų rūšių veiklą, išskyrus veiklą, kuriai taikoma Direktyva 91/271/EEB:

i) biologinį apdorojimą, pavyzdžiui, anaerobinį skaidymą;

ii) pirminį atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

iii) šlakų ir pelenų apdorojimą;

iv) metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose.

Tais atvejais, kai vienintelė vykdoma atliekų tvarkymo veikla yra anaerobinis skaidymas, šios veiklos pajėgumo ribinė vertė turi būti 100 tonų per dieną.

5.4. Sąvartynai, kaip apibrėžta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (24) 2 straipsnio g punkte, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną, arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus

5.5. Laikinas pavojingų atliekų saugojimas, kuriam netaikomas 5.4 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.6 punktuose išvardytos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikiną saugojimą atliekų susidarymo vietoje prieš surenkant

5.6. Požeminis pavojingų atliekų saugojimas, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų

6. Kitos veiklos rūšys

6.1. Pramoniniuose įrenginiuose atliekama šių gaminių gamyba:

a) celiuliozės iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

b) popieriaus arba kartono, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną.

c) vienos ar daugiau rūšių toliau nurodytų medžio plokščių: orientuotų skiedrantų plokščių, smulkinių plokščių arba plaušų plokščių kai gamybos pajėgumas didesnis nei 600 m³ per dieną.

6.2. Pirminis tekstilės pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas), dažymas arba apdaila, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.3. Kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną

6.4.

a) Skerdyklų, kurių skerdenos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas;

b) Apdorojimo ir perdirbimo veikla (išskyrus atvejus, kai toliau nurodytos prieš tai perdirbtos arba neperdirbtos žaliavos yra tik pakuojamos), skirta maisto produktų arba gyvulių pašarų gamybai iš:

i) vien tik gyvulinės žaliavos (išskyrus vien pieną), kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną,

ii) vien tik augalinės žaliavos, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną, arba 600 tonų per dieną, kai įrenginys veikia ne ilgesnį laikotarpį kaip 90 dienų iš eilės bet kuriais metais,

iii) gyvulinių ir augalinių žaliavų mišinys, tiek kombinuotuose, tiek ir atskiruose produktuose, kai gatavos produkcijos gamybos pajėgumas tonomis didesnis nei:

— 75, jei A lygu 10 arba daugiau, arba

— [300 – (22,5 x A)] visais kitais atvejais,

kai „A“ yra galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės kilmės medžiagos dalis (svorio procentais).

Pakuotė neįtraukiama į galutinį produkto svorį.

Šis punktas netaikomas, kai žaliavą sudaro tik pienas.

c) tik pieno apdorojimas ir perdirbimas, kai per dieną pagaminama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis).

6.5. Gyvulių skerdenų arba šalutinių gyvūninių produktų šalinimas arba perdirbimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną.

6.6. Vandenilio gamybai skirta vandens elektrolizė, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.

6.7. Naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kai organinio tirpiklio suvartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus

6.8. Anglies (perdegtos anglies) arba elektrografito gamyba deginimo arba grafitizacijos būdu.

6.9. Anglies dioksido srautų iš įrenginių, kuriems taikoma ši direktyva, surinkimas geologinio saugojimo tikslais pagal Direktyvą 2009/31/EB

6.10. Medienos ir medienos gaminių konservavimas naudojant chemines medžiagas, kai gamybos pajėgumas didesnis nei 75 m³ per dieną, išskyrus vien tik apdorojimą siekiant medieną nuo mėlynavimo

6.11. Nepriklausomai atliekamas nuotekų, kurioms netaikoma Direktyva 91/271/EEB ir kurios išleidžiamos iš įrenginių, kuriems taikomas II skyrius, valymas

(23) 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

(24) OL L 182, 1999 7 16, p. 1.