II PRIEDAS

Išimtys pagal 15 straipsnio 5 dalį taikomos laikantis toliau nurodytų principų.

1. Sąnaudos

1.1. 15 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąnaudos – atitikties išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, užtikrinimo sąnaudos, apimančios tiek investicines sąnaudas, tiek veiklos sąnaudas. Platesnio socialinio ar ekonominio masto sąnaudos neįtraukiamos.

1.2. Sąnaudų vertinimas turi būti kiekybinis ir grindžiamas kokybiniu vertinimu.

1.3. Sąnaudos, į kurias atsižvelgiama atliekant vertinimą, turi:

a) atitikti grynosios vertės sąnaudas, atėmus finansinę naudą, gaunamą taikant geriausius prieinamus gamybos būdus;

b) apimti sąnaudas, susijusias su galimybe gauti finansinį kapitalą, reikalingą geriausiems prieinamiems gamybos būdams finansuoti;

c) būti apskaičiuojamos taikant diskonto normą, kad būtų atsižvelgiama į piniginės vertės skirtumus laikui bėgant.

1.4. Prašyme leisti taikyti išimtį turi būti aiškiai nurodomas sąnaudų šaltinis ir jų apskaičiavimo metodai, įskaitant 1.3 punkto c papunktyje nurodytą diskonto normą ir neapibrėžtumo, susijusio su sąnaudų vertinimu, įvertinimą.

1.5. Ūkio subjekto įvertintas sąnaudas įvertina kompetentinga institucija, remdamasi informacija, gauta iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, technologijų tiekėjų, recenzuotų mokslinių tyrimų, ekspertų vertinimų arba kitų įrenginių, kuriuose neseniai įdiegti geriausi prieinami gamybos būdai, duomenų.

2. Nauda aplinkai

2.1. 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta nauda aplinkai – nauda aplinkai, gaunama užtikrinant atitiktį išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu.

2.2. Naudos aplinkai vertinimas turi būti kiekybinis (pinigine išraiška) ir grindžiamas kokybiniu vertinimu. Jeigu įmanoma, naudojamos nustatytos dėl teršalų padarytos žalos patiriamos sąnaudos.

2.3. Vertinant naudą aplinkai atsižvelgiama į diskonto normą, taikomą bet kokiai piniginei naudai, kuria atsižvelgiama į visuomeninės vertės skirtumus laikui bėgant.

2.4. Prašyme leisti taikyti išimtį turi būti aiškiai nurodomas informacijos apie naudą aplinkai šaltinis ir jos apskaičiavimo metodai, įskaitant 1.3 punkto c papunktyje nurodytą diskonto normą ir neapibrėžtumo, susijusio su naudos aplinkai vertinimu, įvertinimą.

2.5. Ūkio subjekto įvertintą naudą aplinkai įvertina kompetentinga institucija, remdamasi ekspertų vertinimu arba kitų įrenginių, kuriuose neseniai įdiegti geriausi prieinami gamybos būdai, duomenimis.

3. Sąnaudų neproporcingumas, palyginti su nauda aplinkai

3.1. Siekiant nustatyti neproporcingumą, atitikties išmetamųjų teršalų kiekiams, susijusiems su geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu, užtikrinimo sąnaudos palyginamos su tokios atitikties teikiama nauda.

3.2. Palyginimo mechanizmą sudaro šie elementai:

a) metodas, pagal kurį įvertinamas sąnaudų ir naudos aplinkai vertinimo neapibrėžtumas;

b) maržos, kurią pasiekus sąnaudos turėtų viršyti naudą aplinkai, nustatymas.