VII PRIEDAS
Techninės nuostatos, susijusios su organinius tirpiklius naudojančiais įrenginiais ir veikla
1 DALIS
Veikla
1. Visuose toliau nurodytuose punktuose į tokią veiklą įeina įrangos valymas, bet ne produktų valymas, jeigu neapibrėžta kitaip.
2. Lipniosios dangos
Bet kuri veikla, kurios metu bet kokie klijai dedami ant paviršiaus, išskyrus lipniąsias dangas ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesu.
3. Dengimas
Bet kuri veikla, kurios metu ištisine dangos plėvele yra vieną arba daug kartų dengiami:
a) toliau nurodytos transporto priemonės:
i) nauji automobiliai, kurie 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (25) apibrėžti kaip M1 kategorijos transporto priemonės, ir N1 kategorijos transporto priemonės, kai jos yra dengiamos tokiame pat įrenginyje kaip M1 transporto priemonės,
ii) sunkvežimių kabinos, apibrėžtos kaip vairuotojo buvimo vieta, ir visi N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, apibrėžtų Direktyvoje 2007/46/EB, integruoti korpusai techninei įrangai sudėti,
iii) furgonai ir sunkvežimiai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, išskyrus sunkvežimių kabinas,
iv) autobusai, kurie Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžti kaip M2 ir M3 kategorijų transporto priemonės,
v) sunkiasvorės priekabos, kurios Direktyvoje 2007/46/EB apibrėžtos O1, O2, O3 ir O4 kategorijose;
b) metalo ir plastmasės paviršiai, taip pat lėktuvų, laivų, traukinių ir pan. paviršiai;
c) medžio paviršiai;
d) tekstilės dirbinių, audinių, plėvelių ir popieriniai paviršiai;
e) oda.
Į dengimo veiklą neįeina pagrindo dengimas metalais taikant elektroforezės ir cheminio purškimo būdus. Jeigu dengimui priskiriama veikla, kai ant to paties gaminio spausdinama naudojant bet kokią techniką, toks spausdinimas laikomas dengimo dalimi. Tačiau atskirai atliekamas spausdinimas nėra įtraukiamas kaip atskira veiklos rūšis, bet jam gali būti taikomas šios direktyvos V skyrius, jeigu ši spausdinimo veiklos rūšis priskiriama jos taikymo sričiai.
4. Ričių dengimas
Bet kuri veikla, kai ritėms naudojamas plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio juosta nepertraukiamo proceso metu yra padengiama plėvelę sudarančia danga arba laminuota danga.
5. Sausasis valymas
Bet kuri pramoninė arba komercinė veikla, kurią vykdant lakieji organiniai junginiai naudojami drabužių, baldų ir panašių plataus vartojimo prekių valymo įrenginiuose, išskyrus dėmių pašalinimą rankiniu būdu tekstilės ir drabužių pramonėje.
6. Avalynės gamyba
Visa veikla iki galo pagaminant avalynę arba jos dalis.
7. Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba
Galutinių pirmiau išvardytų produktų ir tarpinių produktų gamyba, kai tai atliekama toje pačioje vietoje, sumaišant pigmentus, dervas ir lipnias medžiagas su organiniais tirpikliais ar kitu nešikliu, taip pat dispergavimo ir išankstinio dispergavimo veikla, klampumo ir spalvų suderinimas bei galutinio produkto patalpinimo konteineryje veikla.
8. Farmacinių produktų gamyba
Farmacinių produktų cheminė sintezė, fermentacija, ekstrahavimas, receptūros sudarymas ir baigiamieji darbai, o jeigu atliekama vienoje vietoje – tarpinių produktų gamyba.
9. Spausdinimas
Teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kai naudojant spausdinimo formą rašalas perkeliamas ant bet kokios rūšies paviršiaus. Ją sudaro su tuo susijusi lakavimo, dengimo ir laminavimo technika. Tačiau V skyrius taikomas tik toliau išvardytiems papildomiems procesams:
a) fleksografija – spausdinimas naudojant spausdinimo formą iš gumos arba elastingų fotopolimerų, kuriuose spausdinimo intervalas yra aukščiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;
b) termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda – ruloninis spausdinimas naudojant spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas ir nespausdinamas intervalas yra toje pačioje plokštumoje; ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, yra paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais. Nespausdinamas intervalas apdorojamas taip, kad sugertų vandenį ir nesugertų rašalo. Spausdinimo intervalas yra apdorojamas taip, kad sugertų rašalą ir perkeltų jį ant spausdinamo paviršiaus. Garinama krosnyje, kurioje karštas oras naudojamas spausdinamai medžiagai įkaitinti;
c) su spausdinimu susijęs laminavimas – dviejų arba kelių lanksčių medžiagų sulipinimas kartu sluoksniuotoms medžiagoms gauti;
d) leidybinė giliaspaudė – rotacinės giliosios spaudos veikla, naudojama spausdinti ant laikraščiams, brošiūroms, katalogams ar panašiems leidiniams skirto popieriaus, naudojant tolueninį rašalą;
e) rotacinė giliaspaudė – spausdinimo veikla, naudojant cilindrinę spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas yra žemiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas. Grioveliai pripildomi rašalo, o perteklius nuo nespausdinamo intervalo nuvalomas prieš tai, kai paviršius, ant kurio turi būti spausdinama, susiliečia su cilindru ir pakelia rašalą iš griovelių;
f) rotacinė trafaretinė spauda – ruloninis spausdinimas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus išspaudžiant jį per akytą spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas yra atviras, o nespausdinamas intervalas – užsandarintas, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta tik garuodamas. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, kuri turi būti spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais;
g) dengimas laku – veikla, kurios metu bet kokiu laku arba lipnia danga, reikalinga paskesniam pakavimo medžiagos užsandarinimui, yra padengiama lanksti medžiaga.
10. Gumos perdirbimas
Bet koks natūralios arba sintetinės gumos maišymas, smulkinimas, sumaišymas, kalandravimas, karštasis štampavimas bei vulkanizavimas ir visos papildomos operacijos, naudojamos natūralią arba sintetinę gumą paverčiant galutiniu produktu.
11. Paviršiaus valymas
Bet kuri veikla, išskyrus sausąjį valymą, kur naudojami organiniai tirpikliai užteršimui nuo medžiagos paviršiaus pašalinti, taip pat ir riebalų šalinimas. Valymas, kurį sudaro daugiau negu viena pakopa prieš bet kokią kitą veiklą arba po jos, yra laikomas viena paviršiaus valymo veikla. Ši veikla susijusi ne su įrangos valymo veikla, bet su produktų paviršiaus valymu.
12. Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys
Bet kuri veikla augaliniam aliejui gauti iš sėklų ir kitų augalinių medžiagų, sausų liekanų perdirbimas gyvulių ėdalui gaminti, riebalų ir augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinių medžiagų ir (arba) gyvulinės kilmės medžiagų, rektifikacija.
13. Transporto priemonių pakartotinė apdaila
Bet kuri pramoninė arba komercinė padengimo veikla bei su tuo susijusios riebalų pašalinimo veiklos rūšys, kai atliekama viena iš šių padengimo veiklos rūšių:
a) pirminis kelių transporto priemonių arba jų dalies padengimas danga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/46/EB, naudojant pakartotinės apdailos medžiagas, kai tai atliekama ne pirminėje gamybos linijoje;
b) sunkiasvorių priekabų padengimas danga (taip pat ir sunkiasvorių puspriekabių) (Direktyvoje 2007/46/EB nurodyta O kategorija).
14. Apvijos laidų dengimas
Bet kuri metalinių laidininkų, naudojamų transformatorių, variklių ir panašioms ritėms vynioti, veikla.
15. Medienos impregnavimas
Bet kuri veikla, kai į medieną pridedama konservantų.
16. Medžio ir plastmasės laminavimas
Bet kokia veikla, kai kartu sulipinamas medis ir (arba) plastmasė sluoksniuotiems produktams gauti.
2 DALIS
Ribos ir išmetamų teršalų ribinės vertės
Išmetamose dujose teršalų ribinės vertės apskaičiuojamos esant 273,15 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui.
| Veiklos rūšis (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus) | Riba (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus) | Išmetamų dujų ribinės vertės (mg C/Nm³) | Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinės vertės (tirpiklio sąnaudų procentinė dalis) | Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinės vertės | Specialiosios nuostatos | |||
| Nauji įrenginiai | Esami įrenginiai | Nauji įrenginiai | Esami įrenginiai | |||||
| 1 | Termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda (> 15) | 15–25 > 25 | 100 20 | 30 (¹) 30 (¹) | (¹) Tirpiklio likučiai galutiniame produkte neturi būti laikomi neorganizuotai išmetamų teršalų dalimi. | |||
| 2 | Leidybinė giliaspaudė (> 25) | 75 | 10 | 15 | ||||
| 3 | Kita, rotacinė trafaretinė spauda, laminavimo arba lakavimo vienetai (> 15) rotacinis trafaretinis spausdinimas ant tekstilės dirbinių/kartono (> 30) | 15–25 > 25 > 30 (¹) | 100 100 100 | 25 20 20 | (¹) Riba rotaciniam trafaretiniam spausdinimui ant tekstilės gaminių ir ant kartono. | |||
| 4 | Paviršiaus valymas naudojant 59 straipsnio 5 dalyje apibrėžtus junginius (> 1) | 1–5 > 5 | 20 (¹) 20 (¹) | 15 10 | (¹) Ribinė vertė, nustatyta junginių masei mg/Nm³, o ne bendram anglies kiekiui. | |||
| 5 | Kitų paviršių valymas (> 2) | 2–10 > 10 | 75 (¹) 75 (¹) | 20 (¹) 15 (¹) | (¹) Šios vertės netaikomos įrenginiams, kai kompetentingai institucijai įrodoma, kad visos sunaudojamos valymo medžiagos vidutinis organinio tirpiklio kiekis neviršija 30 % jos svorio. | |||
| 6 | Transporto priemonių padengimas dangomis (< 15) ir transporto priemonių pakartotinė apdaila | > 0,5 | 50 (¹) | 25 | (¹) Atitiktis 8 dalies 2 punkto reikalavimams įrodoma remiantis 15 minučių matavimo vidurkiu. | |||
| 7 | Ričių dengimas (> 25) | 50 (¹) | 5 | 10 | (¹) Įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė turi būti 150. | |||
| 8 | Kitų rūšių dengimas, taip pat metalo, plastmasės, tekstilės dirbinių (⁵), audinių, plėvelių ir popieriaus dengimas (> 5) | 5–15 > 15 | 100 (¹) (⁴) 50/75 (²) (³) (⁴) | 25 (⁴) 20 (⁴) | (¹) Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis. (²) Pirmoji išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams. | |||
| (³) Tekstilės dirbinių dengimo įrenginių, kuriuose naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų teršalų ribinė vertė, taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kartu sudėjus, turi būti 150. | ||||||||
| (⁴) Dengimo veiklos rūšims, kurių negalima atlikti ribojimo sąlygomis (pavyzdžiui, laivų statyba, lėktuvų dažymas), šios vertės gali būti netaikomos pagal 59 straipsnio 3 dalį. | ||||||||
| (⁵) Rotacinė trafaretinė spauda ant tekstilės dirbinių pateikta kaip veikla Nr. 3. | ||||||||
| 9 | Apvijos laidų dengimas (> 5) | 10 g/kg (¹) 5 g/kg (²) | (¹) Taikoma įrenginiams, kurių vidutinis laido skersmuo ≤ 0,1 mm. (²) Taikoma visiems kitiems įrenginiams. | |||||
| 10 | Medžio paviršių dengimas (> 15) | 15–25 > 25 | 100 (¹) 50/75 (²) | 25 20 | (¹) Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma dangų padengimo ir džiovinimo procesams, kurie atliekami ribojimo sąlygomis. (²) Pirmoji ribinė vertė taikoma džiovinimo procesams, antroji – dangų padengimo procesams. | |||
| 11 | Sausasis valymas | 20 g/kg (¹) (²) | (¹) Išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio mase kilogramui išvalyto ir išdžiovinto produkto. | |||||
| (²) Išmetamųjų teršalų ribinė vertė pagal 4 dalies 2 punktą šiai veiklos rūšiai netaikoma. | ||||||||
| 12 | Medienos impregnavimas (> 25) | 100 (¹) | 45 | 11 kg/m³ | (¹) Išmetamų teršalų ribinė vertė netaikoma impregnuojant kreozotu. | |||
| 13 | Odos dengimas (> 10) | 10–25 > 25 > 10 (¹) | 85 g/m² 75 g/m² 150 g/m² | Išmetamų teršalų ribinės vertės išreiškiamos išsiskyrusio tirpiklio gramais vienam m² pagaminto produkto. (¹) Odos dengimo veiklos rūšims atliekant jos apdailą ir tam tikrų odos gaminių, naudojamų kaip nedidelės plataus vartojimo prekės, pavyzdžiui, krepšiai, diržai, piniginės ir pan., dengimas. | ||||
| 14 | Avalynės gamyba (> 5) | 25 g vienai porai | Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė yra išreiškiama išsiskyrusio tirpiklio gramais vienai iki galo pagamintai avalynės porai. | |||||
| 15 | Medžio ir plastmasės laminavimas (> 5) | 30 g/m² | ||||||
| 16 | Lipniosios dangos (> 5) | 5–15 > 15 | 50 (¹) 50 (¹) | 25 20 | (¹) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150. | |||
| 17 | Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba (> 100) | 100–1 000 > 1 000 | 150 150 | 5 3 | 5 % sunaudojamo tirpiklio 3 % sunaudojamo tirpiklio | Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduotas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių dalis. | ||
| 18 | Gumos perdirbimas (> 15) | 20 (¹) | 25 (²) | 25 % sunaudojamo tirpiklio | (¹) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150. (²) Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių arba produktų dalis. | |||
| 19 | Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų gavybos ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys (> 10) | Gyvuliniai riebalai: 1,5 kg/t Kastoras: 3 kg/t Rapsų sėklos: 1 kg/t Saulėgrąžų sėklos: 1 kg/t Sojos pupelės (vidutiniškai smulkintos): 0,8 kg/t Sojos pupelės (baltieji dribsniai): 1,2 kg/t Kitos sėklos ir kitos augalinės medžiagos: 3 kg/t (¹) 1,5 kg/t (²) 4 kg/t (³) | (¹) Iš atskiras sėklų ir kitos augalinės medžiagos partijas perdirbančių įrenginių bendro išmetamų teršalų kiekio ribines vertes turėtų nustatyti kompetentinga institucija kiekvienu atveju atskirai, taikydama geriausius prieinamus gamybops būdus. (²) Taikoma visiems frakcionavimo procesams, išskyrus gumos pašalinimą (gumos pašalinimas iš aliejaus). (³) Taikoma gumos pašalinimo procesui. | |||||
| 20 | Farmacinių produktų gamyba (> 50) | 20 (¹) | 5 (²) | 15 (²) | 5 % sunau-dojamo tirpiklio | 15 % sunau-dojamo tirpiklio | (¹) Jeigu naudojama technika, leidžianti pakartotinai naudoti regeneruotus tirpiklius, išmetamų dujų ribinė vertė turi būti 150. (²) Į neorganizuotai išmetamų teršalų ribinę vertę neįeina tirpiklis, parduodamas hermetiškame konteineryje kaip dengimo mišinių arba produktų dalis. |
3 DALIS
Transporto priemonių dengimo dangomis pramonės įrenginių išmetamų teršalų ribinės vertės
1. Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė išreiškiama išsiskyrusio organinio tirpiklio gramais produkto paviršiaus plotui kvadratiniais metrais ir išsiskyrusio organinio tirpiklio kilogramais automobilio korpuso atžvilgiu.
2. Bet kokio produkto, nagrinėjamo toliau esančioje 3 punkto lentelėje, paviršiaus plotas apibrėžiamas taip: paviršiaus plotas, apskaičiuotas pagal bendrą elektroforezinės dangos plotą, ir bet kurios dalies paviršiaus plotą, kuris gali būti pridėtas vienas po kito einančiais dengimo proceso etapais, kurie yra padengiami tomis pačiomis dangomis kaip ir naudotosios nagrinėjamam produktui, arba tame įrenginyje padengto produkto bendras paviršiaus plotas.
Elektroforezinės dangos ploto paviršius apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Šis metodas taip pat taikomas kitoms iš lakštų padarytoms dengiamoms dalims.
Projektavimas kompiuteriu arba kiti lygiaverčiai metodai naudojami apskaičiuojant kitų pridedamų dalių paviršiaus plotą arba bendrą įrenginyje padengto paviršiaus plotą.
3. Toliau lentelėje pateiktos bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, susijusios su visais proceso etapais, atliekamais tame pačiame įrenginyje, nuo elektroforezinio dengimo, arba bet kokios kitos rūšies dengimo iki pat viršutinio sluoksnio galutinio vaškavimo ir poliravimo, taip pat ir tirpiklio, naudoto gamybos įrangai valyti, įskaitant purškimo kabinoms bei kitiems stacionariems įrenginiams valyti tiek gamybos metu, tiek po to.
| Veiklos rūšis (tirpiklio suvartojimo riba tonomis per metus) | Gamybos riba (padengto vieneto metinės gamybos) | Bendro išmetamų teršalų kiekio ribinė vertė | |
| Nauji įrenginiai | Esami įrenginiai | ||
| Naujų automobilių danga (> 15) | > 5 000 | 45 g/m² arba 1,3 kg/kėbulo + 33 g/m² | 60 g/m² arba 1,9 kg/kėbulo + 41 g/m² |
| 5 000 monokokų arba > 3 500 sumontuoto karkaso | 90 g/m² arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m² | 90 g/m² arba 1,5 kg/kėbulo + 70 g/m² | |
| Bendra išmetamų teršalų ribinė vertė (g/m²) | |||
| Naujų sunkvežimių kabinų danga (> 15) | ≤ 5 000 | 65 | 85 |
| > 5 000 | 55 | 75 | |
| Naujų furgonų ir sunkvežimių danga (> 15) | ≤ 2 500 | 90 | 120 |
| > 2 500 | 70 | 90 | |
| Naujų autobusų danga (> 15) | ≤ 2 000 | 210 | 290 |
| > 2 000 | 150 | 225 |
4. Transporto priemonių padengimo dangomis įrenginiai, kurių ribos yra žemesnės už 3 punkto lentelėje minimas tirpiklių sunaudojimo ribas, turi atitikti 2 dalyje nustatytus transporto priemonių pakartotinės apdailos reikalavimus.
4 DALIS
Išmetamų teršalų ribinės vertės, susijusios su ypatingą pavojų keliančiais lakiaisiais organiniais junginiais
1. 58 straipsnyje nurodytų lakiųjų organinių junginių išmetimo atveju, kai junginių, dėl kurių taikomas tame straipsnyje nurodytas ženklinimas, debito masės suma yra didesnė arba lygi 10 g/h, laikomasi išmetamų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 2 mg/Nm³. Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.
2. Halogenintų lakiųjų organinių junginių, kuriems yra priskirtos pavojingumo frazės H341 arba H351 arba jie turi būti jomis pažymėti, išmetimo atvejais, kai junginių, dėl kurių taikomos pavojingumo frazės H341 arba H351, debito masės suma yra didesnė arba lygi 100 g/h, turi būti laikomasi išmetamų teršalų ribinės vertės, kuri lygi 20 mg/Nm³. Išmetamų teršalų ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.
5 DALIS
Taršos mažinimo planas
1. Ūkio subjektas gali naudoti bet kokį mažinimo planą, specialiai sudarytą jo įrenginiui.
2. Tais atvejais, kai dedamos dangos, lakas, klijai arba rašalas, gali būti naudojamas toliau pateiktas planas. Jeigu šis metodas netinka, kompetentinga institucija gali leisti ūkio subjektui naudoti bet kokį kitą planą, kurį taikant išmetamų teršalų kiekį galima sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas taikant 2 ir 3 dalyse nurodytas išmetamų teršalų ribines vertes. Plano projekte turi būti atsižvelgiama į tokius duomenis:
a) jeigu pakaitalai, su nedideliu tirpiklio kiekiu arba be jo, vis dar tobulinami, ūkio subjektui pratęsiamas laikas, kad jis galėtų įgyvendinti savo planus taršai mažinti;
b) išmetamų teršalų sumažinimo pradinis atskaitos taškas turėtų kiek įmanoma labiau atitikti tokį išmetamų teršalų kiekį, kuris būtų, jeigu nebūtų imtasi sumažinimo veiksmų.
3. Toliau pateiktas planas taikomas įrenginiams, kuriems gali būti nustatytas pastovus kietųjų medžiagų kiekis produkte:
a) metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama taip:
i) nustatoma bendroji kietųjų medžiagų masė tam tikrame dangos ir (arba) rašalo, lako arba klijų kiekyje, sunaudojamame per metus. Kietosios medžiagos – tai visos medžiagos, esančios dangose, rašale, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietos, kai tik išgarinamas vanduo ar lakieji organiniai junginiai,
ii) metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama i papunktyje nustatytą masę dauginant iš atitinkamo koeficiento, pateikto toliau esančioje lentelėje. Kompetentingos institucijos gali atskiriems įrenginiams pakoreguoti šiuos koeficientus, kad būtų parodomas užregistruotas padidėjęs efektyvumas naudojant kietąsias medžiagas.
| Veiklos rūšis | Dauginimo koeficientas, naudojamas taikant a punkto ii papunktį |
| Rotacinė giliaspaudė; fleksografinis spausdinimas; laminavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; lakavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; medienos dengimas; tekstilės dirbinių, medžiaginių plėvelių arba popieriaus dengimas; lipniosios dangos | 4 |
| Ričių dengimas, transporto priemonių pakartotinė apdaila | 3 |
| Dangos, besiliečiančios su maistu, aviacinės kosminės dangos | 2,33 |
| Kitos dangos ir rotacinė trafaretinė spauda | 1,5 |
b) planinė išmetamų teršalų vertė yra lygi metinei pamatinei išmetamų teršalų vertei, padaugintai iš procentinės dalies, kuri lygi:
i) (neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 15) – (įrenginiams, kuriems taikomas 2 dalies 6 punktas, ir turintiems žemesnę ribą įrenginiams, kuriems taikomi 2 dalies 8 ir 10 punktai),
ii) (neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 5) – visiems kitiems įrenginiams;
c) atitinka reikalavimus, jeigu faktinis tirpiklio išsiskyrimas, nustatytas pagal tirpiklių valdymo planą, yra mažesnis arba lygus planinei išmetamų teršalų vertei.
6 DALIS
Išmetamų teršalų stebėsena
1. Kanalų, sujungtų su taršos mažinimo įranga, kurie galutinėje teršalų išleidimo vietoje iš viso pašalina daugiau nei vidutiniškai 10 kg/h organinės anglies, stebėsena siekiant nustatyti, ar laikomasi reikalavimų, vykdoma nuolat.
2. Kitais atvejais valstybės narės užtikrina, kad būtų matuojama nuolat arba periodiškai. Matuojant periodiškai, kiekvieną kartą imami bent trys matavimo duomenys.
3. Matuoti nereikia, jeigu vamzdyno gale taršos mažinimo įrengimas neturi atitikti šios direktyvos reikalavimų.
7 DALIS
Tirpiklių valdymo planas
1. Principai
Tirpiklių valdymo planas naudojamas:
a) tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, apibrėžtų 62 straipsnyje;
b) būsimo sumažinimo galimybėms arba būdams nustatyti;
c) teikti visuomenei informaciją apie tirpiklio sunaudojimą, tirpiklio išsiskyrimą ir V skyriaus reikalavimų laikymąsi.
2. Terminų apibrėžtys
Šios terminų apibrėžtys sudaro bendrą masės balanso naudojimo struktūrą.
Organinių tirpiklių sąnaudos (I):
| I1 | Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose mišiniuose, kurie naudojami kaip proceso sąnaudos per laiko intervalą, per kurį apskaičiuojamas masės balansas. |
| I2 | Organinių tirpiklių kiekis arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose mišiniuose kaip tirpiklio sąnaudos tame procese. Pakartotinai panaudotas tirpiklis apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti. |
Organinių tirpiklių išeiga (O):
| O1 | Išmetamos dujos. |
| O2 | Organiniai tirpikliai, ištirpę vandenyje, jeigu apskaičiuojant O5 atsižvelgiama į nuotekų valymą. |
| O3 | Organinių tirpiklių kiekis, kuris po tokio proceso produkcijoje lieka kaip tarša arba likutis. |
| O4 | Neorganizuotas organinių tirpiklių išmetimas į orą. Jis susidaro ir dėl bendros kambarių ventiliacijos, kai oras išleidžiamas į aplinką per langus, duris, orlaides ir panašias angas. |
| O5 | Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, kurių netenkama dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (įskaitant tuos, kurie sunaikinami deginant ar kitaip perdirbant išmetamus dujinius teršalus arba nuotekas arba surenkami, jeigu jie nepriklauso O6, O7 arba O8). |
| O6 | Organiniai tirpikliai, esantys surenkamose atliekose. |
| O7 | Organiniai tirpikliai arba mišiniuose esantys organiniai tirpikliai, kurie parduodami arba juos ketinama parduoti kaip komerciniu požiūriu vertingą produktą. |
| O8 | Organiniai tirpikliai, esantys mišiniuose, regeneruotuose pakartotiniam naudojimui, bet ne kaip proceso sąnaudos, jeigu jie nepriklauso O7. |
| O9 | Organiniai tirpikliai, išskirti kitokiais būdais. |
3. Naudojimasis tirpiklių valdymo planu tikrinant reikalavimų atitikimą
Tirpiklių valdymo plano nauda nustatoma specialiu reikalavimu, kuris tikrinamas taip:
a) patikrinimas, kaip laikomasi 5 dalyje numatyto Taršos mažinimo plano, kai bendros išmetamų teršalų ribinės vertės išreiškiamos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse.
i) visoms veiklos rūšims, kurioms taikomas 5 dalyje nustatytas Taršos mažinimo planas, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas suvartojimui (C) nustatyti. Suvartojimas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
C = I1 – O8
Taip pat lygiagrečiai nustatomos kietosios medžiagos, naudojamos dangoms dengti, kad būtų gaunama metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė ir planinė išmetamų teršalų vertė kiekvienais metais,
ii) įvertinant, kaip laikomasi bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, išreikštos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas išmetamų teršalų vertei (E) nustatyti. Ši vertė apskaičiuojama pagal tokią lygtį:
E = F + O1,
čia F – tai neorganizuotai išmetami teršalai, kaip apibrėžta b punkto i papunktyje. Jų dydis dalijamas iš atitinkamo produkto parametro,
iii) vertinant atitiktį 59 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunkčio reikalavimams, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas, kad būtų nustatomas visų nagrinėjamų veiklos rūšių bendras išmetamų teršalų kiekis, ir gautas skaičius palyginamas su bendru išmetamų teršalų kiekiu, kuris susidarytų, jeigu 2, 3 ir 5 dalių reikalavimai būtų įgyvendinti kiekvienai veiklos rūšiai atskirai,
b) neorganizuotai išmetamų teršalų nustatymas, kad būtų galima palyginti su 2 dalies neorganizuotai išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis:
i) neorganizuotai išmetami teršalai apskaičiuojami pagal vieną iš šių lygčių:
F = I1 – O1 – O5 – O6 – O7 – O8
arba
F = O2 + O3 + O4 + O9
F nustatomas tiesioginiais kiekio matavimais arba naudojant lygiavertį metodą ar apskaičiavimo būdą, pavyzdžiui, taikant proceso sugauties koeficientą.
Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinė vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kuri apskaičiuojama pagal šią lygtį:
I = I1 + I2
ii) Neorganizuotai išmetami teršalai nustatomi atliekant keletą trumpų, bet išsamių matavimų, ir tai neturi būti daroma pakartotinai, kol įrenginiai nebus modifikuoti.
8 DALIS
Išmetamų dujų ribinių verčių laikymosi įvertinimas
1. Matuojant nuolat, laikoma, kad išmetamų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei:
a) nė vienas visų galiojančių rodmenų per 24 valandų įprastines įrenginio eksploatacijos arba veiklos, išskyrus paleidimo bei sustabdymo operacijas ir įrangos remontą, vykdymo laikotarpį aritmetinis vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių;
b) nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių daugiau kaip 1,5 karto.
2. Matuojant periodiškai, laikoma, kad išmetamų teršalų ribinių verčių laikomasi, jei vienos stebėsenos matavimo metu:
a) visų matavimo duomenų vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinių verčių,
b) nė vienas valandos vidurkis neviršija išmetamų teršalų ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.
3. 4 dalyje nustatytų reikalavimų laikymasis tikrinamas remiantis atskirų nagrinėjamų lakiųjų organinių junginių masės koncentracijų suma. Visais kitais atvejais išmetamų teršalų ribinių verčių laikymasis tikrinamas pagal bendrą išsiskyrusios organinės anglies masę, išskyrus atvejus, kai 2 dalyje numatyta kitaip.
4. Dujų tūrį galima pridėti prie išmetamų dujų norint atšaldyti arba atskiesti, jei tai tikslinga techniniu požiūriu, tačiau į jį neatsižvelgiama nustatant išmetamose dujose esančių teršalų masės koncentraciją.
(25) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.