III PRIEDAS

1. Produktams keliami reikalavimai, kuriais užtikrinamas tinkamas veikimas ir eksploatacinės savybės

1.1. Pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtose darniosiose techninėse specifikacijose, kai tinkama, gali būti nurodyta, kad produktai, kuriems jos taikomos, turi būti suprojektuoti, pagaminti ir supakuoti taip, kad per visą produkto gyvavimo ciklą būtų užtikrinami vienas ar daugiau iš toliau nurodytų veikimo ir eksploatacinių savybių reikalavimų, atsižvelgiant į technikos pažangą ir tiek, kiek jiems netaikomi kiti Sąjungos teisės aktai:

a) jie turi tinkamai ir patikimai atitikti numatytą paskirtį;

b) nekenkiama deklaruotų eksploatacinių savybių vykdymui;

c) netrukdoma laikytis pagal 2.1 ir 3.1 punktus nustatytų saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų;

d) užtikrinamas produktų funkcionalumas.

1.2. 7 straipsnio 3 dalyje nurodytuose neprivalomuose darniuosiuose standartuose, skirtuose produktams taikomiems reikalavimams, ir bendrosiose specifikacijose, pagal kuriuos taikoma atitikties prezumpcija, išdėstoma, kaip galima įvykdyti visus 1.1 punkte nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui:

a) naudojant konkrečias medžiagas, kurios taip pat gali būti apibrėžtos pagal jų cheminę sudėtį;

b) nustatant specialius produktų ar jų sudedamųjų dalių matmenis ir formas;

c) naudojant tam tikras sudedamąsias dalis, kurios taip pat gali būti apibrėžtos pagal medžiagas, matmenis ir formas;

d) naudojant tam tikrus priedus ir nustatant jiems keliamus reikalavimus;

e) užtikrinant instaliavimo ir išmontavimo paprastumą;

f) užtikrinant techninės priežiūros paprastumą arba nereikalaujant techninės priežiūros per numatomą eksploatavimo laikotarpį;

g) užtikrinant produkto savybes, įskaitant jo valomumą, atsparumą įbrėžimams ir kad jis nesulūžtų įprastomis naudojimo sąlygomis.

1.3. Nustatant produktui keliamus funkcionalumo ir eksploatacinių savybių reikalavimus, darniosiose techninėse specifikacijose jie gali būti diferencijuojami pagal jų eksploatacinių savybių klases.

2. Produktui keliami saugos reikalavimai

Sauga yra susijusi su specialistais (darbuotojais) ir nespecialistais (vartotojais, būste gyvenančiais asmenimis), kai jie veža, instaliuoja, prižiūri, naudoja arba išmontuoja produktą, taip pat kai jie apdoroja produktą jo gyvavimo ciklo pabaigoje arba ruošdami jį pakartotinai naudoti ar perdirbti.

2.1. Darniosiose techninėse specifikacijose, nustatytose 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, kai tinkama, gali būti nurodyta, kad produktai, kuriems jos taikomos, projektuojami, gaminami ir supakuojami taip, kad per visą produkto gyvavimo ciklą būtų išsprendžiamas vienas ar daugiau iš toliau nurodytų būdingų produktui keliamų saugos pavojų, atsižvelgiant į technikos pažangą ir tiek, kiek jiems netaikomi kiti Sąjungos teisės aktai:

a) cheminė rizika dėl nuotėkio ar išplovimo;

b) nesubalansuotos sudėties cheminių medžiagų, dėl kurių produktai veikia netinkamai, atsižvelgiant į saugą, rizika;

c) mechaninė rizika;

d) mechaninis gedimas;

e) fizinis gedimas;

f) elektros gedimo rizika;

g) rizika, susijusi su elektros energijos tiekimo skirstymu;

h) rizika, susijusi su nenumatytu įkrovimu arba elektros iškrova;

i) rizika, susijusi su programinės įrangos gedimu;

j) programinės įrangos suklastojimo rizika;

k) medžiagų nesuderinamumo rizika;

l) rizika, susijusi su skirtingų gaminių nesuderinamumu, kai bent vienas iš jų yra produktas;

m) rizika, kad produktas gali neveikti taip, kaip numatyta, kai eksploatacinės savybės yra svarbios saugai;

n) rizika, kad bus neteisingai suprastos naudojimo instrukcijos, turinčios poveikį sveikatai ir saugai;

o) netyčinio netinkamo instaliavimo ar naudojimo rizika;

p) numatomo netinkamo naudojimo rizika.

2.2. Neprivalomais darniaisiais standartais ir bendrosiomis specifikacijomis, pagal kuriuos taikoma atitikties prezumpcija, nustatoma, kaip galima įvykdyti visus 2.1 punkte nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui:

a) apibrėžiant naujausią galimo rizikos mažinimo lygį, susijusį su atitinkama produktų kategorija, įskaitant skirtingų gaminių nesuderinamumo riziką, kai bent vienas iš jų yra produktas;

b) teikiant techninius sprendimus, kad būtų išvengta su sauga susijusios rizikos; arba

c) jei rizikos išvengti neįmanoma, mažinant ir švelninant riziką pateikiant įspėjimus ant produkto, jo pakuotės ir naudojimo instrukcijose.

2.3. Nustatant produktui saugos reikalavimus, darniosiose techninėse specifikacijose jie gali būti diferencijuojami pagal jų eksploatacinių savybių klases.

3. Produktui keliami aplinkosaugos reikalavimai

Aplinka yra susijusi su medžiagų gavyba ir gamyba, produkto gamyba, medžiagų ir produktų transportavimu, produkto technine priežiūra, jo potencialu kuo ilgiau išlikti žiedinėje ekonomikoje ir gyvavimo ciklo pabaigos etapu.

3.1. Darniosiose techninėse specifikacijose, nustatytose 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, kai tinkama, gali būti nurodyta, kad produktai projektuojami, gaminami ir supakuojami taip, kad per visą produkto gyvavimo ciklą būtų aptariamas vienas ar daugiau iš toliau nurodytų būdingų produktui keliamų aplinkosaugos aspektų, jei tik įmanoma, nesumažinant saugos arba atsveriant neigiamą poveikį aplinkai, ir tiek, kiek jiems netaikomi kiti Sąjungos teisės aktai:

a) kuo labiau padidinamas produkto ar jo sudedamųjų dalių ilgaamžiškumas ir patvarumas, išreiškiami produkto technine informacija apie tikrąjį produkto naudojimo laiką, atsparumą įtempiams ar senėjimui ir atsižvelgiant į numatomą vidutinį eksploatavimo laikotarpį, trumpiausią eksploatavimo laikotarpį blogiausiomis, bet vis dėlto realistiškomis sąlygomis ir į minimalios eksploatavimo trukmės reikalavimus, ir užkertamas kelias pirmalaikiam nusidėvėjimui;

b) mažinamas per gyvavimo ciklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;

c) kuo labiau padidinamas pakartotinai panaudotų, perdirbtų ir šalutinių produktų kiekis;

d) pasirenkamos saugios, aplinkai nekenksmingos medžiagos, kurias kuriant atsižvelgiama į tvarumą;

e) energijos vartojimas ir energijos vartojimo efektyvumas;

f) efektyvus išteklių naudojimas;

g) moduliškumas;

h) nustatoma, kokį produktą ar jo dalis ir kiek galima pakartotinai panaudoti išinstaliavus įrenginį (pakartotinis naudojimas);

i) atnaujinamumas;

j) nesudėtingas pataisomumas per numatytą eksploatavimo laikotarpį, įskaitant galimą paprastai prieinamų atsarginių dalių naudojimą;

k) nesudėtinga techninė priežiūra ir nesudėtingas atnaujinimas per numatytą eksploatavimo laikotarpį;

l) galimybė perdirbti ir restauravimo galimybė;

m) galimybė atskirti ir utilizuoti skirtingas medžiagas išmontuojant ar perdirbant;

n) tvarus tiekimas;

o) kuo labiau sumažinamas pakuotės ir produkto santykis;

p) susidarančių atliekų, ypač pavojingų atliekų, kiekis.

3.2. Neprivalomais darniaisiais standartais ir bendrosiomis specifikacijomis, pagal kuriuos taikoma atitikties prezumpcija, nustatoma, kaip galima įvykdyti visus 3.1 punkte nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui:

a) nurodomi naujausi aplinkosaugos aspektai, susiję su atitinkama produktų kategorija, įskaitant mažiausią perdirbtų medžiagų dalį, per visą gyvavimo ciklą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, efektyvų išteklių naudojimą ir pakartotinį naudojimą;

b) teikiami techniniai sprendimai, padedantys išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir rizikos, įskaitant atliekų susidarymą, arba, jei to išvengti neįmanoma, mažinant ir švelninant neigiamą poveikį ir riziką pateikiant įspėjimus ant produkto, jo pakuotės ir naudojimo instrukcijose.

3.3. Nustatant produktui aplinkosaugos reikalavimus, darniosiose techninėse specifikacijose jie gali būti diferencijuojami pagal jų eksploatacinių savybių klases.