5 priedas

METODIKA

I SKYRIUS

APSKAITOS TIKSLAS

1. Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege (toliau – apskaita) tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą, taip pat santykinę gausą, įvertintą kaip pėdsakų dažnumo indeksas, šalyje ir atskiruose jos regionuose.

II SKYRIUS

APSKAITOS VYKDYTOJAI, MARŠRUTO NUSTATYMAS IR

APSKAITOS ŽEMĖLAPIO PARENGIMAS

2. Apskaitos vykdytojai – medžioklės plotų naudotojai ir saugomų teritorijų direkcijos, atsakingos už gamtinio rezervato apsaugą ir tvarkymą.

3. Apskaita atliekama kasmet tuose pačiuose nuolatiniuose apskaitos maršrutuose, kurių po vieną ar keletą nustatoma kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniame rezervate, įskaitant rezervatus, esančius valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose (toliau – apskaitos teritorija), ir pažymima žemėlapyje. Jeigu gamtinis rezervatas, esantis valstybiniame parke ar biosferos rezervate, yra mažesnis kaip 1000 ha, atskiras maršrutas tokiame rezervate nenustatomas, o jo plotas integruojamas į vykdomos apskaitos teritoriją greta esančiame medžioklės plotų vienete.

4. Apskaitos vykdytojai, prieš pirmą kartą vykdydami apskaitą, sudaro nuolatinį apskaitos maršrutą (toliau – maršrutas) pagal šioje metodikoje nurodytus reikalavimus, o kitais kalendoriniais metais apskaitą vykdo tuo pačiu maršrutu.

5. Reikalavimai maršrutui sudaryti:

5.1. maršruto forma – kreivė arba uždaras daugiakampis, kurio teritorijos siauriausia vieta yra ne mažiau kaip 1 km;

5.2. sudaromas maršrutas turi proporcingai apimti medžioklės plotų vienete vyraujančias miškų, krūmynų ir pelkių buveines (toliau – buveinės). Maršruto dalys gali būti nustatytos ir atvirais biotopais, jeigu būtina numatyti perėjimą iš nesusisiekiančių tiriamų buveinių plotų;

5.3 maršrutą rekomenduojama nustatyti miško kvartalinėmis linijomis, tačiau negalima nustatyti intensyviai naudojamais keliais (valstybinės reikšmės keliais: automagistralėmis, I-V kategorijos keliais, vietinės reikšmės viešaisiais keliais);

5.4. maršruto ilgis turi būti pasirenkamas toks, kad kiekvienam 1000 ha tiriamų buveinių būtų nustatyta ne mažiau kaip 5 km maršruto, tačiau rekomenduojama, kad bendras maršruto ilgis neviršytų 12 km viename medžioklės plotų vienete ar rezervate;

5.5. rekomenduojama vengti vietų, kur tikėtina, gali būti sutinkami palaidi naminiai šunys.

6. Sudarytą maršrutą apskaitos vykdytojas nubrėžia ant žemėlapio, kuriame turi būti atvaizduoti šie elementai: miško, krūmynų ir pelkių plotai, miško kvartalinių linijų ir kelių tinklas, vandens telkiniai. Maršrutas žemėlapyje pažymimas raudona linija. Maršrutas gali būti nubrėžiamas ranka ant atspausdinto žemėlapio arba, naudojantis GIS technologijomis, iš anksto įbrėžiamas žemėlapyje ir atspausdinamas lauko darbams. Rekomenduojamas žemėlapio mastelis 1:10000 – 1:25000. Žemėlapis su pažymėtu maršrutu spausdinamas ant ne mažesnio kaip A4 formato popieriaus lapo. Žemėlapyje turi būti nurodyta (įrašyta ranka ar atspausdinta) ši informacija: savivaldybės (-ių) pavadinimas (-ai), medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas, apskaitos atlikimo data.

III SKYRIUS

APSKAITOMI MEDŽIOJAMIEJI GYVŪNAI, DAŽNUMAS,

PROCEDŪRA IR DUOMENŲ SUTVARKYMAS

7. Gyvūnai, kurių pėdsakai registruojami: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras. Kartu registruojami ir naminių šunų pėdsakai. Žemėlapyje žymimos tik apskaitomų plėšriųjų žvėrių, naminių šunų ar stumbrų pėdsakų trajektorijos.

8. Apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms gruodžio–kovo mėnesiais Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgiant į šioje metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai.

9. Apskaita viename maršrute (visame jo ilgyje) turi būti atlikta per vieną dieną. Nepavykus užbaigti apskaitos per vieną dieną, apskaita kartojama iš naujo kitą dieną.

10. Apskaita atliekama tik, jeigu sniego danga ir oro sąlygos atitinka šiuos požymius:

10.1. sniego danga ištisinė ir nesuledėjusi, ir ne senesnė kaip 72 val., bet ne šviežesnė kaip 24 val.;

10.2. po snygio nebuvo vėjo ir sniegas nebuvo pustomas;

10.3. apskaitos metu nesninga arba sninga tik tiek, kad tai neturės įtakos apskaitos kokybei.

11. Medžioklės plotų naudotojas informaciją apie pradedamą vykdyti apskaitą praneša elektronine forma, prieiga prie kurios pateikiama Biologinės įvairovės informacinės sistemos Biomon modulyje skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“, rubrikoje „Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“.

12. Apskaita atliekama einant pėsčiomis arba šliuožiant slidėmis. Draudžiama apskaitą atlikti naudojant transporto priemones.

13. Atliekant apskaitą būtina turėti: apskaitos dokumentus: maršruto žemėlapį ( žemėlapius) ir nustatytos formos apskaitos anketą (pridedama), skaitmeninį fotoaparatą arba fotografuojantį telefoną, kuriame yra laiko registravimo funkcija, liniuotę ar ruletę pėdsakų dydžiui išmatuoti, apie 10x10 cm dydžio popieriaus lapelių pėdsakų numeriui užrašyti ir rašiklį (rekomenduojama mėlynai rašantis).

14. Pradėdamas apskaitą, apskaitos vykdytojas apskaitos anketoje užrašo datą, laiką, maršruto numerį (jeigu medžioklės plotų vienete ar rezervate nustatyta daugiau kaip vienas maršrutas), nurodo meteorologines sąlygas, savo vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją. Pritrūkus vietos įrašams viename lape, imamas naujas apskaitos lapas, apskaitos anketos I dalyje nurodytina pagrindinė informacija pakartojama. Apskaitos anketos II dalis pildoma tęsiant pėdsakų numeraciją toliau.

15. Aptikęs kiekvieną pėdsakų grandinę, kuri kerta apskaitos maršrutą, arba, kad žvėrių eita tuo pačiu keliu, kuriuo vykdoma apskaita, apskaitos vykdytojas:

15.1. apskaitos anketoje įrašo pėdsako numerį, pradėdamas nuo 1, ir nurodo identifikuoto gyvūno rūšį;

15.2. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, žemėlapyje brūkšnine linija pažymi pėdsakų trajektoriją, nurodo judėjimo kryptį, pažymi pėdsakų numerį, kuris atitinka apskaitos anketoje nurodytą eilės numerį;

15.3. nustatęs, kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto vienu taku, jų pėdsakus registruoja kaip vieną pėdsaką, suteikdamas vieną numerį apskaitos anketoje, įrašydamas joje vieną eilutę;

15.4. nustatęs. kad keletas tos pačios rūšies individų maršrutą kirto aiškiai matomomis atskiromis pėdsakų trajektorijomis, jų pėdsakus registruoja kaip atskirus pėdsakus, suteikdamas jiems atskirus numerius apskaitos anketoje, įrašydamas joje atskiras eilutes;

15.5. įtaręs, kad tuo pačiu pėdsaku skirtingomis kryptimis praėjo individų grupė, seka pėdsakais, kol nustato tikėtiną individų skaičių. Jeigu pėdsakų grandinę paliko didelė kanopinių žvėrių grupė, apskaitos vykdytojas gali intuityviai nuspręsti, kiek buvo individų. Tais atvejais, kai spėjama, kad individai ar jų grupės skirtingomis kryptimis praėjo tuo pačiu pėdsaku, apskaitos vykdytojas patikrina šią aplinkybę pasitraukdamas nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos. Pasitvirtinus spėjimui, anketoje pėdsakams suteikiami atskiri numeriai (taip žymima net, jei vykdytojas mano, kad abiem atvejais būta to paties individo ar jų grupės);

15.6. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, naminiam šuniui ar stumbrui, kiek galima tiksliau nustato pėdsakus palikusių individų skaičių (jeigu reikia patikslinti, galima pasitraukti nuo maršruto iki pėdsakų išsiskyrimo vietos) ir įrašo į apskaitos anketą, žemėlapyje pažymi pėdsakų trajektoriją ir judėjimo kryptį;

15.7. pėdsakus priskyręs kuriai nors apskaitomų plėšriųjų žvėrių rūšiai, stumbrui ar naminiam šuniui, pėdsakus nufotografuoja ir į apskaitos anketą įrašo fotografavimo laiką 5 minučių tikslumu.

16. Fotografuojant pėdsakus turi būti:

16.1. fotografuojamas pėdsakas, geriausiai atitinkantis identifikuojamos rūšies požymius;

16.2. fotografuojama: vienas atskiras pėdsakas atspaudo ir pėdsakų grandinės vaizdas;

16.3. fotografuojama iš viršaus, prie pėdsako pridėjus liniuotę ar ruletę pėdsako dydžiui nustatyti ir lapelį, ant kurio prieš tai užrašomas pėdsako numeris, atitinkantis nurodomą apskaitos anketoje.

17. Baigęs apskaitą, apskaitos vykdytojas pasirašo apskaitos anketoje ir ne vėliau kaip per 10 dienų visus apskaitos dokumentus perduoda – tarnybai elektronine forma, prieiga prie kurios pateikiama Biologinės įvairovės informacinės sistemos Biomon modulio skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“, rubrikoje „Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“, prieš tai juos sutvarkęs pagal šiuos reikalavimus:

17.1. maršruto žemėlapis (žemėlapiai) ir apskaitos anketa (anketos) skenuojami spalvoto skenavimo režimu arba fotografuojami skaitmeniniu fotoaparatu ar fotografuojančiu telefonu. Maršruto žemėlapis (žemėlapiai) ir apskaitos anketa (anketos) išsaugomi .pdf arba .jpg formatu. Išsaugant šiuos elektroninius dokumentus, nurodomas medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas ir apskaitos metai, pavyzdžiui, „Girele 2018.jpg“;

17.2. pėdsakų nuotraukos išsaugomos .jpg formatu. Pėdsakų nuotraukos elektroninio dokumento pavadinime nurodoma nuotraukos padarymo data, laikas ir pėdsakų numeris, atitinkantis nurodytą apskaitos anketoje, pavyzdžiui, „2018-02-20 12-45 Nr. 13.jpg“;

17.3. apskaitos anketos (arba anketų, jeigu užpildyta ne viena anketa) duomenys suvedami į vieną elektroninę formą, prie kurios prieiga pateikiama Biologinės įvairovės informacinės sistemos Biomon modulio skiltyje „Žvėrių apskaitos žemėlapiai“, rubrikoje „Žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege“;

17.4 apskaitos anketos, žemėlapiai ir apskaitomų plėšriųjų žvėrių, stumbrų ar naminių šunų pėdsakų nuotraukos įkeliami kaip priedai elektroninėje formoje.

18. Apskaitos duomenis analizuoja tarnyba. Analizuojant apskaitos duomenis pirmą kartą, įskaitmeninami maršrutai, apskaičiuojamas jų ilgis kilometrais. Kasmet iki gegužės 1 d. tarnyba apskaičiuoja kiekvienos žvėrių rūšies pėdsakų dažnumo indeksus šalies mastu ir atskirose apskrityse ir paskelbia juos tarnybos interneto tinklalapyje:

18.1. 1 km pėdsakų maršruto, kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio;

18.2. 1 km pėdsakų maršruto per 24 val., kuris nustatomas aptiktų pėdsakų skaičių padalijus iš maršruto ilgio ir parų, praėjusių po sniego iškritimo, skaičiaus.

19. Tarnyba, atlikusi duomenų analizę, apie medžioklės plotų naudotojus, kurie neatliko apskaitos arba nepateikė jos duomenų, informuoja AAD.

Medžiojamųjų gyvūnų apskaitos pagal

pėdsakus sniege metodikos priedas

APSKAITOS ANKETA

Lapo Nr._____

I. Pagrindinė informacija

Savivaldybė(-s), į kuria (-s) įeina apskaitos maršrutas

Medžioklės plotų vieneto arba gamtinio rezervato pavadinimas

Maršruto Nr.

Vykdytojo vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis)

Vykdytojo tel. Nr.

Apskaitos data: 20___-___-___

Paskutinį kartą snigo prieš val.

Oro temperatūra: 0 C

Sniego dangos storis cm

II. Aptikti ir atpažinti pėdsakai

Pėdsako Nr.1

Rūšis 2

Individų gausa

Pėdsako fotografavimo laikas3 (val., min.)

Pėdsako Nr.1

Rūšis 2

Individų gausa

Pėdsako fotografavimo laikas3 (val., min.)

Šioje anketoje yra iš viso ___________ įrašų apie aptiktus pėdsakus.

Kita svarbi informacija:____________________________________________________________

Vykdytojas _________________________ _____________________________ .

(vardas, pavardė) (parašas)

Pastabos:

1. Atitinka aptikimo eilės tvarką.

2. Registruojamos rūšys: vilkas, lūšis, paprastasis šakalas, rudasis lokys, šernas, stirna, taurusis elnias, danielius, briedis, stumbras, naminis šuo.

3. Fotografuojami tik plėšriųjų žvėrių, stumbrų ar naminių šunų pėdsakai.

Medžioklės Lietuvos Respublikos

teritorijoje taisyklių