Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

10¹ straipsnis. Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimas ir vykdymo sąlygos

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 10¹ straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2021-05-01 (atvirų duomenų suvestinių archyvas) · oficialus tekstas e-tar.lt ↗ · ankstesnės redakcijos

1. Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla skirstoma į:

1) genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo veiklą;

2) genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus mikroorganizmus, riboto naudojimo veiklą.

2. Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla klasifikuojama pagal aplinkos ministro nustatytus atitinkamos genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimo reikalavimus. Pagal rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai dydį klasifikuojamos genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos pavojingumas priskiriamas:

1) vienai iš keturių pavojingumo klasių, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos pavojingumo klasės didesnis skaičius reiškia didesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;

2) pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos aukštesnysis pavojingumo lygis reiškia didesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.

3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, turi:

1) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą apie riboto naudojimo veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) turėti riboto naudojimo veiklai tinkamas patalpas ar įrenginius (toliau – uždaros patalpos) ir apie jas pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai;

3) atlikti planuojamos riboto naudojimo veiklos rizikos aplinkai vertinimą pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Europos Komisijos sprendimą 2000/608/EB dėl rekomendacinių pastabų rizikos įvertinimui, išdėstytam Direktyvos 90/219/EEB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo III priede, ir pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus;

4) atliekant rizikos aplinkai vertinimą, nustatyti numatomų ribotai naudoti genetiškai modifikuotų organizmų (mikroorganizmų) galimas žalingas savybes (pavojus) ir, atsižvelgiant į galimo neigiamo (žalingo) poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai dydį, genetiškai modifikuotus mikroorganizmus priskirti vienai iš keturių pavojingumo klasių, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o genetiškai modifikuotus organizmus, išskyrus mikroorganizmus, – pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;

5) užtikrinti kiekvienai genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasei ar genetiškai modifikuoto organizmo pavojingumo lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, įskaitant atliekų tvarkymą ir priežiūrą;

6) parengti avarinį reagavimo planą, kuriame nurodyti priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju, kai numatoma vykdyti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą, ir šį planą paskelbti viešai, kad informacija būtų prieinama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tokio įvykio atveju gali patirti neigiamą poveikį;

7) gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika žmonių sveikatai ir aplinkai.

4. Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pirmosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų pirmojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą, jeigu atitinka šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytas genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas.

Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas įgyvendina 3 ES teisės aktus (sąrašas).