5 priedas

1. Nustatant, ar turi būti vykdoma nuolatinė stebėsena, įvertinama ar per metus darbuotojas gali gauti 1 mSv ar didesnę kaupiamąją efektinę dozę. Įvertinimui naudojami šie koeficientai:

1.1. fizinės formos saugumo koeficientas ffs, priklausantis nuo naudojamos medžiagos fizinių ir cheminių savybių (šis koeficientas lygus 0,01);

1.2. darbo procedūrų saugumo koeficientas fhs (1 lentelė), priklausantis nuo patirties atliekant darbo procedūras ir naudojamos darbinėje veikloje radioaktyviojo šaltinio medžiagos formos;

1 lentelė. Darbo procedūrų saugumo koeficientai

Eil. Nr.

Darbo procedūra, kurios metu vykdoma veikla su atviraisiais radioaktyviaisiais šaltiniais

Darbo procedūros saugumo koeficientas fhs

1.

Saugojimas

0,01

2.

Labai paprastas darbas su skystomis medžiagomis

0,1

3.

Cheminių junginių gamyba

1

4.

Darbas su skystomis medžiagomis, jeigu jos gali išsilieti

10

5.

Paprastas darbas su sausomis medžiagomis

10

6.

Lakių junginių naudojimas

100

7.

Darbas su sausomis ir dulkstančiomis medžiagomis

100

1.3. apsaugos saugumo koeficientas fps (2 lentelė) priklauso nuo nuolat naudojamos apsauginės įrangos (pvz., traukos spintos).

2 lentelė. Apsaugos saugumo koeficientai

Eil. Nr.

Apsauginė įranga

Apsaugos saugumo koeficientas fps

1.

Laboratorinis stalas

1

2.

Traukos spinta

0,1

3.

Hermetiškas boksas

0,01

2. Konkrečiam darbui su tam tikru radionuklidu „sprendimo koeficientas“ dj nustatomas atsižvelgiant į esamą situaciją:

,

čia:

Aj – radionuklido j, esančio darbo vietoje, aktyvumas, bekereliais (Bq);

e(g)j,įkv – kaupiamosios efektinės dozės koeficientas įkvėptam j-tajam radionuklidui, sivertais bekereliui (Sv/Bq), kai aerodinaminis vidutinio aktyvumo dalelės skersmuo yra 5 mm;

1000 – perėjimo koeficientas iš Sv į mSv.

3. Jei ffs yra lygus 0,01, formulė gali būti supaprastinta:

.

4. Darbo vietoje esantiems visiems radionuklidams „sprendimo koeficientas“ D apskaičiuojamas:

.

Jei D yra lygus 1 ar daugiau, stebėsena turi būti vykdoma. Jei D yra mažesnis nei 1, stebėsenos vykdyti nereikia.

5. Jei darbo vietoje yra daugiau nei vienos rūšies radionuklidų, ar turi būti vykdoma stebėsena atskiriems radionuklidams lemia šie kriterijai:

5.1. visų radionuklidų, kurių „sprendimo koeficientas“ dj didesnis arba lygus 1, aktyvumas turi būti tiriamas;

5.2. kai darbo vietoje esantiems visiems radionuklidams „sprendimo koeficientas“ D didesnis arba lygus 1, kiekvieno atskiro radionuklido, kurio dj didesnis arba lygus 0,3, aktyvumas turi būti tiriamas;

5.3. radionuklidų, kurių dj yra gerokai mažesnis nei 0,1, aktyvumo matavimas nebūtinas.

6. Pateikiamas skaičiavimo pavyzdys darbo vietai, kurioje, atliekant chemines procedūras traukos spintoje, naudojamas netirpus 239Pu oksidas. Naudojami dydžiai: aerodinaminis vidutinio aktyvumo dalelės skersmuo yra 5 mm, ffs yra 0,01, fhs yra 1,0 ir fps yra 0,1. Tokiu atveju skaičiuojama:

.

Stebėsena turi būti vykdoma, jei 239Pu aktyvumas APu-239, didesnis nei:

.

7. Jeigu toje pačioje darbo vietoje yra naudojamas ir cezio izotopas 137Cs, o „sprendimo koeficientas“ (dPu-239) toks pat kaip ir anksčiau, tai 137Cs sprendimo koeficientas skaičiuojamas taip:

,

čia:

ACs-137 – 137Cs aktyvumas darbo vietoje, bekereliais (Bq).

Jei D = 8,3×10-6×APu-239 + 6,7×10-9 × ACs-137 ³ 1, tokiu atveju stebėsena turi būti vykdoma visiems radionuklidams, kurių dj ³ 0,3, pvz.: plutonio izotopui (239Pu), jei izotopo aktyvumas (APu-239) yra didesnis už 36 kBq ir cezio izotopui (137Cs), jei izotopo aktyvumas (ACs-137) yra didesnis už 45 MBq.

Kai D ³ 1, stebėsenos vykdyti nereikia plutonio izotopui (239Pu), jei plutonio izotopo aktyvumas (APu-239) yra mažesnis nei 12 kBq ir cezio izotopui (137Cs), jei cezio izotopo aktyvumas (ACs-137) yra mažesnis nei 15 MBq.

8. Jeigu darbuotojas atlieka kelias operacijas įvairiose darbo vietose, nustatant, ar turi būti vykdoma stebėsena, atsižvelgiama į visus darbuotojo atliekamus darbus.

Lietuvos higienos normos HN 112:2019

„Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“