2 priedas

2.1. Gyvsidabrio ribinės vertės nuotekose

Iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės su gamybinėmis nuotekomis išleidžiamas gyvsidabris

Taikymo sritis

Mėnesio vidutinės ribinės vertės

Matavimo vienetas

1. Visoms nuotekoms, išleidžiamoms iš įmonės

50

Regeneruotas sūrymas ir sunaudotas sūrymas, Hg μg/l

2. Nuotekoms, išleidžiamoms iš chloro gamybos linijos

0,5

Regeneruotas sūrymas, gyvsidabrio gramai tonai

Visoms iš įmonės išleidžiamoms nuotekoms

1,0

chloro produkcijos (toliau – g/t) pagal gamybos apimtis

3. Visoms iš įmonės išleidžiamoms nuotekoms

5,0

Prarastas sūrymas, Hg g/t chloro pagal gamybos apimtis

Iš kitų pramonės sektorių su gamybinėmis nuotekomis išleidžiamas gyvsidabris

Pramonės sektorius

Mėnesio vidutinės ribinės vertės

Matavimo vienetas

4. Chemijos pramonė, naudojanti gyvsidabrio katalizatorius:

a) gaminant vinilchloridą

0,05

mg/l nuotekose

0,1

g/t vinilchlorido pagal gamybos apimtis

b) kituose procesuose

0,05

mg/l nuotekose

5

g/kg sunaudoto gyvsidabrio

5. Gyvsidabrio katalizatorių, naudojamų gaminant vinilo chloridą, gamyba

0,05

mg/l nuotekose

0,7

g/kg sunaudoto gyvsidabrio

6. Organinių ir neorganinių gyvsidabrio junginių gamyba (išskyrus 5 punkto produktus)

0,05

mg/l nuotekų

0,05

g/kg sunaudoto gyvsidabrio

7. Pirminių baterijų, turinčių gyvsidabrio, gamyba

0,05

mg/l

0,03

g/kg sunaudoto gyvsidabrio

8. Spalvotųjų metalų pramonė

a) Gyvsidabrio perdirbimo įmonės

0,05

mg/l nuotekose

b) Spalvotųjų metalų gavyba ir gryninimas

0,05

mg/l nuotekose

9. Gyvsidabrio turinčių nuodingų atliekų valymo įmonės

0,05

mg/l nuotekose

10. Išleidimas iš kitų šaltinių

0,01 (į nuotekų surinkimo sistemą) 0,002 (į gamtinę aplinką)

mg/l

Paaiškinimas:

- Visais atvejais būtina laikytis pavojingų medžiagų masės produkcijos vienetui pagaminti ar medžiagos vienetui perdirbti ribinių verčių, nes teršalų koncentracija nuotekose priklauso nuo suvartoto vandens kiekio, kuris įvairiose įmonėse ir procesuose yra skirtingas.

- Paros vidutinės ribinės vertės gali būti keturis kartus didesnės už atitinkamas mėnesio vidutines ribines vertes, pateiktas lentelės 1 ir 2 punktuose.

- Išleidžiamų nuotekų kontrolei turi būti imamas 24 valandų srautui proporcingas nuotekų ėminys, kuriame nustatoma gyvsidabrio koncentracija. Ėminio ėmimo dieną turi būti matuojamas visas nuotekų srautas.

- Per mėnesį išleidžiamo Hg kiekis turi būti apskaičiuotas pagal išmatuotą per parą išleidžiamo gyvsidabrio kiekį. Gautas gyvsidabrio kiekis dalijamas iš pagaminto per mėnesį chloro kiekio (pagal gamybos apimtis).

- Jei pramonės įmonė išleidžia ne daugiau kaip 7,5 kilogramų gyvsidabrio per metus, galima nustatyti paprastesnę išleidžiamų nuotekų kontrolės tvarką.

2.2. Kokybės normos gyvsidabriui vandens telkinyje-priimtuve

1. Bendras gyvsidabrio koncentracijos metinis aritmetinis vidurkis nuotekų veikiamuose vidaus paviršiniuose vandenyse neturi būti didesnis už 1 μg/l.

2. Gyvsidabrio koncentracijos metinis aritmetinis vidurkis nuotekų veikiamuose estuarijų vandenyse neturi būti didesnis už 0,5 μg/l.

3. Ištirpusio gyvsidabrio koncentracijos metinis aritmetinis vidurkis nuotekų veikiamuose teritoriniuose jūros vandenyse ir jūros pakrančių vandenyse, išskyrus estuarijų vandenis, neturi būti didesnis kaip 0,3 μg/l.

4. Vandens kokybė dėl jame esančio gyvsidabrio turi atitikti bet kurių kitų paviršiniams vandenims nustatytų normų reikalavimus.

5. Gyvsidabrio koncentracija tipiškame šviežios žuvies mėginyje (kuris laikomas taršos gyvsidabriu indikatoriumi) neturi sudaryti daugiau kaip 0,3 mg/kg šviežios žuvies svorio.

6. Gyvsidabrio koncentracija nuosėdose ir vėžiagyviuose, laikui bėgant, neturi daugiau didėti.

7. Kai vandens telkiniui taikoma keletas vandens kokybės reikalavimų, vandenų kokybė turi atitikti juos visus.

2.3. Gyvsidabrio matavimo metodas

1. Kaip pamatinis analizės metodas gyvsidabrio kiekiui vandens telkiniuose nustatyti naudojama žuvies mėsa, nuosėdos ir vėžiagyviai, kurie tiriami taikant beliepsnę atominės absorbcijos spektrofotometriją, mėginį iš anksto tinkamai paruošus, ypač atsižvelgiant į išankstinę gyvsidabrio oksidaciją ir po to vykstančią gyvsidabrio jonų Hg (II) redukciją.

2. Aptikimo riba turi būti tokia, kad gyvsidabrio koncentraciją galima būtų išmatuoti ± 30% tikslumu ir ± 30% patikimumu, esant tokiai koncentracijai:

2.1. nuotekoms – viena dešimtoji maksimalios leistinos gyvsidabrio koncentracijos, nurodytos leidime,

2.2. paviršinio vandens telkiniams – viena dešimtoji gyvsidabrio koncentracijos, nurodytos kokybės normoje,

2.3. žuvims ir vėžiagyviams – viena dešimtoji gyvsidabrio koncentracijos, nurodytos kokybės normoje,

2.4. nuosėdoms – viena dešimtoji gyvsidabrio koncentracijos ėminyje arba 0,05 mg/kg sausų medžiagų priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis.

3. Tėkmės matavimai turi būti atliekami ± 20% tikslumu.

Pastaba. Gyvsidabrio koncentracijai žuvyse nustatyti turi būti parinkta žuvų rūšis, kuri laikytina tyrimo indikatoriumi. Tai gali būti šios pakrančių vandenyse besiveisiančios arba vietoje žvejojamos sūriavandenės rūšys: menkės, jūrinės lydekos, plekšnės, skumbrės, juodalopės menkės ir plokščiosios žuvys.

Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis

medžiagomis mažinimo taisyklių