3 priedas
Kadmis (CAS 7440-43-9)
3.1. Kadmio ribinės vertės nuotekose
Pramonės sektorius
Mėnesio vidutinės ribinės vertės
Matavimo vienetas
1. Cinko gavyba, švino ir cinko gryninimas, kadmio metalų ir spalvotųjų metalų pramonė
0,2
Cd mg/l nuotekose
2. Kadmio junginių gamyba
0,2
Cd mg/l nuotekose
0,5
Cd g/kg sunaudoto kadmio (t. y. išleisto Cd gramai nuotekose vienam kilogramui sunaudoto kadmio)
3. Pigmentų gamyba
0,2
Cd mg/l nuotekose
0,3
Cd g/kg sunaudoto kadmio
4. Stabilizatorių gamyba
0,2
Cd mg/l nuotekose
0,5
Cd g/kg sunaudoto kadmio
5. Pirminių ir antrinių baterijų gamyba
0,2
Cd mg/l nuotekose
1,5
Cd g/kg sunaudoto kadmio
6. Elektrocheminių dangų pramonė
0,2
Cd mg/l nuotekose
0,3
Cd g/kg sunaudoto kadmio
7. Išleidimas iš kitų šaltinių
0,1 (į nuotekų surinkimo sistemą) 0,04 (į gamtinę aplinką)
Cd mg/l nuotekose
Paaiškinimas:
- Visais atvejais būtina laikytis pavojingų medžiagų masės produkcijos vienetui pagaminti ar medžiagos vienetui perdirbti ribinių verčių, nes teršalų koncentracija nuotekose priklauso nuo suvartoto vandens kiekio, kuris įvairiose įmonėse ir procesuose yra skirtingas.
- Paros vidutinės ribinės vertės gali būti du kartus didesnės už atitinkamas mėnesio vidutines vertes, pateiktas lentelėje.
- Išleidžiamų nuotekų kontrolei turi būti imamas 24 valandų srautui proporcingas nuotekų ėminys, kuriame nustatoma Cd koncentracija. Ėminio ėmimo dieną turi būti matuojamas visas nuotekų srautas. Per mėnesį išleidžiamo Cd kiekis turi būti apskaičiuotas pagal išmatuotą per parą išleidžiamo Cd kiekį.
- Kai pramonės įmonė išleidžia ne daugiau kaip 10 kilogramų kadmio per metus, nuotekas galima kontroliuoti paprasčiau. Galvaninio dengimo pramonės įmonėms nuotekas kontroliuoti paprasčiau leidžiama tik tada, jei bendra galvaninių vonių talpa yra mažesnė negu 1,5 m3.
3.2. Kadmio kokybės normos vandens telkinyje-priimtuve
1. Bendra kadmio koncentracija vidaus paviršiniuose vandenyse, į kuriuos išleidžiamos kadmio turinčios nuotekos, neturi būti didesnė už 5 μg/l.
2. Ištirpusio kadmio koncentracija estuarijų vandenyse, į kuriuos išleidžiamos kadmio turinčios nuotekos, neturi būti didesnė už 5 μg/l.
3. Ištirpusio kadmio koncentracija teritoriniuose vandenyse ir vidaus pakrančių vandenyse, išskyrus estuarijų vandenis, į kuriuos išleidžiamos kadmio turinčios nuotekos, neturi būti didesnė už 5 μg/l.
4. Vandenyse, iš kurių imamas geriamasis vanduo, kadmio kiekis turi atitikti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens standartą.
5. Kadmio koncentracija nuosėdose ir/arba vėžiagyviuose, geriausia Mytilus edulis rūšies, neturi, laikui bėgant, labai didėti.
6. Kai vandens telkiniui taikoma keletas vandens kokybės reikalavimų, vandenų kokybė turi atitikti juos visus.
3.3. Kadmio matavimo metodai
1. Kadmio kiekiui vandenyse, nuosėdose ir vėžiagyviuose nustatyti naudojamas pamatinis tyrimo metodas yra atominės absorbcijos spektrofotometrija, prieš tai konservavus ir tinkamai paruošus mėginį.
2. Aptikimo riba turi būti tokia, kad kadmio koncentraciją galima būtų išmatuoti ±30% tikslumu ir ±30% patikimumu, esant tokioms koncentracijoms:
2.1. nuotekose – viena dešimtoji leistinos didžiausios kadmio koncentracijos, nurodytos leidime,
2.2. paviršinio vandens telkiniuose – 0,1 μg/litre arba viena dešimtoji kadmio koncentracijos, nurodytos kokybės normoje, priklausomai nuo to, kuris dydis didesnis,
2.3. vėžiagyviuose – 0,1 mg/kg šviežio svorio,
2.4. nuosėdose – viena dešimtoji kadmio koncentracijos mėginyje arba 0,1 mg/kg sauso svorio, išdžiovinus 105-1100C tem peratūroje, esant pastoviam svoriui, priklausomai nuo to, kuri koncentracijos reikšmė didesnė.
3. Srauto matavimai atliekami ± 20% tikslumu.
Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis
medžiagomis mažinimo taisyklių