15 priedas

I. ATPAŽINIMAS

1. Šis metodas taikomas heksachlorofenui atpažinti visuose kosmetikos gaminiuose.

2. Heksachlorofenas iš bandinio ekstrahuojamas etilacetatu ir atpažįstamas plonasluoksnės chromatografijos metodu.

3. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.

3.1. Sieros rūgštis, 4M tirpalas.

3.2. Celitas AW.

3.3. Etilacetatas.

3.4. Eliuentas: benzenas, turintis 1%(t/t) ledinės acto rūgšties.

3.5. I ryškinimo reagentas: rodamino B tirpalas: 100 mg rodamino B ištirpinama 150-ies ml dietileterio, 70-ies ml absoliutaus etanolio ir 16-os ml vandens mišinyje.

3.6. II ryškinimo reagentas: 2,6-dibrom-4-(chloroimin)cikloheksa-2,5-dienono tirpalas: 400 mg 2,6-dibrom-4-(chloroimin)cikloheksa-2,5-dienono ištirpinama 100-te ml metanolio (kiekvieną dieną paruošiamas šviežias).

3.7. Natrio karbonato tirpalas: 10 g natrio karbonato ištirpinama 100-te ml demineralizuoto vandens.

3.8. Etaloninis tirpalas: heksacholorofenas, 0,05% (m/t) tirpalas etilacetate.

4. Priemonės

4.1. Silikagelio 254 TLC plokštelės, 200 x 200 mm (arba jų atitikmuo).

4.2. Įprasta TLC įranga.

4.3. 260C temperatūros vonia chromatografinei kamerai laikyti.

5. Mėginio paruošimas

5.1. 1 g homogenizuoto mėginio gerai sumaišoma su 1 g celito AW (3.2) ir 1 ml sieros rūgšties (3.1).

5.2. Dvi valandas džiovinama 1000C temperatūroje.

5.3. Atvėsinama, išdžiovinti likučiai sutrinami į miltelius.

5.4. Du kartus ekstrahuojama, kiekvieną kartą 10 ml etilacetato (3.3), po kiekvieno ekstrahavimo centrifuguojama, etilacetato sluoksniai sumaišomi.

5.5. Garinama 600C temperatūroje.

5.6. Likučiai ištirpinami 2-uose ml etilacetato (3.3).

6. Darbo eiga

6.1. 2 ml mėginio tirpalo (5.6) ir 2 ml etaloninio tirpalo (3.8) užlašinama ant TLC plokštelės (4.1).

6.2. Kamera (4.3) pripildoma eliuento (3.4).

6.3. TLC plokštelė dedama į kamerą ir eliuavuojama iki 150 mm.

6.4. TLC plokštelė išimama ir džiovinama ventiliuojamoje apie 1050C temperatūros džiovinimo spintoje.

6.5. Heksachlorofeno dėmės ant plonasluoksnės plokštelės yra ryškinamos laikantis 6.5.1 arba 6.5.2 punktuose aprašytos procedūros.

6.5.1. Ant plokštelės lygiu sluoksniu užpurškiama I ryškinimo reagento (3.5). Po 30 minučių plokštelė apžiūrima UV šviesoje, esant 254 nm bangos ilgiui.

6.5.2. Ant plokštelės lygiu sluoksniu užpurškiama II ryškinimo reagento 2,6-dibrom-4-(chloroimin)cikloheksa-2,5-dienono tirpalo (3.6). Po to plokštelė apipurškiama natrio karbonato tirpalu (3.6). Po 10 minučių džiovinimo kambario temperatūroje plokštelė apžiūrima dienos šviesoje.

7. Rezultatų aiškinimas

7.1. I ryškinimo reagentas (3.5): heksachlorofenas išryškėja melsva dėme fluorescuojančiame geltono atspalvio oranžiniame fone, o jo Rf yra apytikriai lygus 0,5.

7.2. II ryškinimo reagentas (3.6): heksachlorofenas išryškėja žydra (iki žalsvai melsvos spalvos) dėme baltame fone, o jo Rf yra apytikriai lygus 0,5.

II. KIEKIO NUSTATYMAS

8. Šis metodas taikomas heksachlorofeno kiekiui nustatyti visuose kosmetikos gaminiuose.

9. Pagal šį metodą nustatytas heksachlorofeno kiekis mėginyje yra išreiškiamas haksachlorofeno masės procentais.

10. Heksahlorofeno kiekis nustatomas, heksahlorofeną pavertus metilo dariniu, dujų chromatografijos būdu elektronų pagavos detektoriumi.

11. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.

11.1. Etilacetatas.

11.2. N-metil-N-nitrozo-4-toluensulfonamidas.

11.3. Dietileteris.

11.4. Metanolis.

11.5. 2-(2-etoksietoksi)etanolis (karbitolis).

11.6. Skruzdžių rūgštis.

11.7. Kalio hidroksidas, 50% (m/m) vandeninis tirpalas (kiekvieną dieną ruošiamas šviežias).

11.8. Heksanas spektroskopijai.

11.9. Bromchlorofenas (etaloninis tirpalas Nr. 1).

11.10. 4,4¢,6,6¢-tetrachloro-2,2¢-tiodifenolis (etaloninis tirpalas Nr. 2).

11.11. 2,4,4¢-trichloro-2-hidroksidifenileteris (etaloninis tirpalas Nr. 3).

11.12. Acetonas.

11.13. 4 M sieros rūgštis.

11.14. Celitas AW.

11.15. Skruzdžių rūgštis ir etilacetatas – 10% (t/t) tirpalas.

11.16. Heksachlorofenas.

12. Priemonės

12.1. Įprasti laboratoriniai stikliniai indai.

12.2. Miniaparatas diazometanui ruošti.

12.3. Dujų chromatografas su 63 Ni šaltinio elektronų pagavos detektoriumi.

13. Darbo eiga

13.1. Etaloninio tirpalo paruošimas.

13.1.1. Etaloninis tirpalas parenkamas taip, kad jis netrukdytų nė vienai medžiagai, esančiai analizuojamo gaminio terpėje. Labiausiai tinka etaloninis tirpalas Nr. 1 (11.9).

13.1.2. 100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 50 mg etaloninio tirpalo Nr. 1, Nr. 2 arba Nr. 3 (11.9, 11.10 arba 11.11) ir 50 mg heksachlorofeno (11.16). Pripilama iki žymės etilacetato (11.1) (tai – A tirpalas). 10 ml A tirpalo praskiedžiama iki 100 ml etilacetatu (11.1) (tai – B tirpalas).

13.1.3. 100 ml matavimo kolboje tiksliai pasveriama apie 50 mg etaloninio tirpalo Nr. 1, Nr. 2 arba Nr. 3 (11.9, 11.10 arba 11.11). Pripilama iki reikiamo tūrio etilacetato (11.1) (tai – C tirpalas).

13.2. Mėginio paruošimas

13.2.1. Dėl didelės gaminių, kuriuose gali būti chlorofeno, įvairovės svarbu prieš užrašant duomenis patikrinti, kaip heksachlorofenas išgaunamas iš šio bandinio, naudojantis šia procedūra. Jeigu medžiagos išgaunama nedaug, gali būti modifikuojama, pvz., pakeičiamas tirpiklis (benzenas vietoje etilacetato) ir pan.

13.2.2. Tiksliai pasveriama 1 g homogenizuoto bandinio ir sumaišoma su 1 ml sieros rūgšties (11.13), 15 ml acetono (11.12) ir 8 g celito AW (11.14). Mišinys 30 minučių džiovinamas ore virš garų vonios, po to pusantros valandos džiovinamas ventiliuojamoje džiovinimo spintoje. Atvėsinama, likutis sutrinamas į smulkius miltelius, kurie suberiami į stiklo kolonėlę. Eliuavuojama etilacetatu (11.1) ir surenkama 100 ml. Įpilama 2 ml vidinio etaloninio tirpalo (C tirpalas) (13.1.3).

13.3. Mėginio metilinimas

13.3.1. Visi reagentai ir priemonės vėsinami 2 valandas iki 0 – 4°C temperatūroje. Į išorinę diazometano aparato kamerą įpilama 1,2 ml tirpalo, gauto pagal 13.2.2, ir 0,1 ml metanolio (11.4). Į centrinę kamerą įdedama apie 200 mg diazaldo (11.2), įpilama 1 ml karbitolio (11.5), 1 ml dietileterio (11.3) ir ištirpinama. Aparatas surenkamas ir iki pusės panardinamas 0oC temperatūros vonioje. Į centrinę kamerą švirkštu įšvirkščiama apie 1 ml atšaldyto kalio hidroksido tirpalo (11.7). Reikia, kad geltona spalva, atsiradusi dėl susidariusio diazometano, išliktų. Jeigu geltona spalva neišsilaiko, metilinimas kartojamas su papildomais 200 mg diazaldo (11.1). Ši nepranykstanti geltona spalva rodo diazometano perteklių, kuris yra reikalingas mėginio metilinimui užbaigti.

13.3.2. Po 15 minučių aparatas iškeliamas iš vonios, po to paliekamas uždarytas kambario temperatūroje 12 valandų. Aparatas atidaromas, diazometano perteklius panaikinamas keliais 10% (t/t) skruzdžių rūgšties tirpalo etilacetate (11.15) lašais, ir šis organinis tirpalas perpilamas į 25 ml matavimo kolbą. Pripildoma iki reikiamo tūrio heksano (11.8). 1,5 ml šio tirpalo įšvirkščiama į chromatografą.

13.4. Etaloninio tirpalo metilinimas. Visi reagentai ir priemonės yra vėsinami 2 valandas, esant 0 – 4°C temperatūrai. Į išorinę diazometano aparato kamerą įpilama: 0,2 ml B tirpalo (13.1.2), 1 ml etilacetato (11.1), 0,1 ml metanolio (11.4). Metilinimas tęsiamas pagal 13.3 punkto aprašymą. 1,5 ml gauto tirpalo įšvirkščiama į chromatografą.

14. Dujų chromatografija

14.1. Kolonėlėje gaunama sklaida R turi būti lygi arba didesnė negu 1,5, kai:

R = 2 ,

čia: r1 ir r2 – sulaikymo trukmės minutėmis; W1 ir W2 – smailių pločiai ties puse aukščio milimetrais; d¢ – savirašio greitis milimetrais per minutę.

14.2. Tinkamos dujų chromatografijos sąlygos.

14.2.1. Kolonėlė – nerūdijančio plieno, ilgis – 1,7 m, skersmuo – 3 mm, įkrova – chromosorb: WAW, 80 – 100 mešų. Nuostovioji fazė – 10% OV 17.

14.2.2. Temperatūra: kolonėlės – 280oC, inžektoriaus – 280oC, detektoriaus – 280oC.

14.2.3. Stumiančiosios dujos: azotas be deguonies, slėgis – 2,3 baro, srautas – 30 ml/min.

15. Apskaičiavimas

15.1. Heksachlorofeno proporcingumo koeficientas apskaičiuojamas atsižvelgiant į pasirinktą etaloninį tirpalą etaloninio mišinio atžvilgiu. Jeigu: h – heksachlorofenas, kh – jo proporcingumo koeficientas, m¢h – jo masė mišinyje gramais, A¢h – jo smailės plotas, s – pasirinktas etaloninis tirpalas, m¢s – jo masė mišinyje gramais, A¢s – jo smailės plotas,

tada: kh = .

15.2. Heksachlorofeno kiekis mėginyje. Jeigu: h – heksachlorofenas, kh – jo proporcingumo koeficientas, Ah – jo smailės plotas, s – pasirinktas etaloninis tirpalas, ms – jo masė mišinyje gramais, As – jo smailės plotas, M – paimto bandinio masė gramais, tada heksachlorofeno % (m/m) mėginyje yra:

.

III. PAKARTOJAMUMAS

16. Jeigu heksachlorofeno kiekis sudaro 0,1% (m/m), to paties mėginio dviejų lygiagrečių nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti absoliučios 0,005% (m/m) vertės.