30 priedas

I. PEROKSOSULFATŲ, BROMATŲ IR VANDENILIO PEROKSIDO ATPAŽINIMAS

1. Natrio peroksosulfatas, kalio peroksosulfatas ir amonio peroksosulfatas, kalio bromatas, natrio bromatas ir vandenilio peroksidas – gaunamas iš bario peroksido arba ne iš jo – yra atpažįstami naudojant žemyneigę popieriaus chromatografiją ir du judančiosios fazės tirpiklius.

2. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni:

2.1. 0,75 % (m/t) vandeniniai etaloniniai šių junginių tirpalai:

2.1.1. natrio peroksosulfatas,

2.1.2. kalio peroksosulfatas,

2.1.3. amonio peroksosulfatas,

2.1.4. kalio bromatas,

2.1.5. natrio bromatas,

2.1.6. vandenilio peroksidas.

2.2. Judančiosios fazės tirpiklis A – 80 % (t/t) etanolis.

2.3. Judančiosios fazės tirpiklis B – benzenas, metanolis, 3-metil-butan-1-olis, vanduo (34: 38: 18: 10 tūrio dalys).

2.4. Aptikimo reagentas A – 10 % (m/t) vandeninis kalio jodido tirpalas.

2.5. Aptikimo reagentas B – 1 % (m/t) vandeninis krakmolo tirpalas.

2.6. Aptikimo reagentas C – 10 % (m/m) vandenilio chloridas.

2.7. 4 N vandenilio chloridas.

3. Priemonės

3.1. Chromatografinis popierius (Whatman popierius Nr. 3 ir Nr. 4 arba jų atitikmuo)

3.2. Mikropipetė, 1 ml.

3.3. Matavimo kolba, 100 ml.

3.4. Lankstytieji filtrai.

3.5. Žemyneigės popieriaus chromatografijos aparatas.

4. Mėginio paruošimas

4.1. Vandenyje tirpūs gaminiai: paruošiami du kiekvieno mėginio tirpalai, ištirpinant 1 g ir 5 g gaminio bandinio 100 ml vandens. Popieriaus chromatografijai, apibūdintai 5 punkte, atlikti imama po 1 μl kiekvieno tirpalo.

4.2. Blogai tirpstantys vandenyje gaminiai

4.2.1. Matavimo kolbose pasveriama 1 g ir 5 g gaminio, disperguojama 50 ml vandens, skiedžiama iki 100 ml vandeniu, sumaišoma. Abu tirpalai filtruojami per lankstytąjį filtrą (3.4) ir imama po 1 ml kiekvieno filtrato 5 punkte apibūdintai popieriaus chromatografijai atlikti.

4.2.2. Vėl paruošiami du mėginio tirpalai, imant 1 g ir 5 g gaminio, disperguojant 50 ml vandens, parūgštinant praskiestu vandenilio chlorido tirpalu (2.7), įpilant vandens iki 100 ml ir sumaišant. Tirpalai filtruojami per lankstytąjį filtrą (3.4) ir imama po 1 ml kiekvieno filtrato 5 dalyje apibūdintai popieriaus chromatografijai atlikti.

4.3. Kremai: 5 g ir 20 g kiekvieno gaminio disperguojami 100 ml vandens ir šios dispersijos naudojamos popieriaus chromatografijai, apibūdintai 5 punkte, atlikti.

5. Darbo eiga

5.1. Reikiami kiekiai A tirpiklio (2.2) ir B tirpiklio (2.3) įpilami į dvi atskiras chromatografines kameras žemyneigei popieriaus chromatografijai atlikti. Chromatografinės kameros sotinamos tirpiklio garais ne trumpiau kaip 24 val.

5.2. Kiekviename pradiniame taške ant chromatografinio popieriaus (Whatman Nr. 3 arba jo atitikmens) (3.1) 40 cm ilgio ir 20 cm pločio arba kito tinkamo formato juostelės užlašinama 1 ml vieno mėginio tirpalo ir vieno etaloninio tirpalo, paruošto pagal 4 ir 2.1 punktus, ir tirpalas garinamas ore.

5.3. Chromatografinė juostelė (5.2) įdedama į chromatografinę kamerą, pripildytą judančiosios fazės tirpiklio A (5.1) ir ryškinama, kol tirpiklio frontas pajudės 35 cm (apie 15 valandų).

5.4. Darbo eiga, apibūdinta 5.2 ir 5.3 punktuose, yra kartojama naudojant chromatografinį popierių (Whatman Nr. 4 arba jo atitikmenį) (3.1) ir judančiosios fazės tirpiklį B (2.3). Chromatografija atliekama, kol tirpiklio frontas pajudės 35 cm (apie 5 valandas).

5.5. Chromatogramos išimamos ir išdžiovinamos ore.

5.6. Dėmės išryškinamos chromatogramą apipurškiant paeiliui:

5.6.1. aptikimo reagentu A (2.4), po to tuoj pat – aptikimo reagentu B (2.5). Chromatogramoje pirma pasirodys peroksosulfatų dėmės, paskui – vandenilio peroksido dėmės. Dėmės pažymimos pieštuku;

5.6.2. aptikimo reagentu C (2.6) – chromatogramos, gautos pagal 5.6.1 punktą; bromatų buvimą parodys pilkai mėlynos dėmės chromatogramoje.

5.7. Esant minėtoms sąlygoms, susijusioms su judančiosios fazės tirpikliais A (2.2) ir B (2.3), etaloninių medžiagų (2.1) apytikrės Rf vertės pateiktos 1 lentelėje.

1 lentelė. Etaloninių medžiagų Rf vertės

Etaloninės medžiagos pavadinimas

Tirpiklis A (2.2)

Tirpiklis B (2.3)

Natrio peroksosulfatas

0,40

0,10

Kalio peroksosulfatas

0,40

0,02 + 0,05

Amonio peroksosulfatas

0,50

0,10 + 0,20

Natrio bromatas

0,40

0,20

Kalio bromatas

0,40

0,10 + 0,20

Vandenilio peroksidas

0,80

0,80

II. BARIO PEROKSIDO ATPAŽINIMAS

6. Bario peroksidas yra atpažįstamas iš vandenilio peroksido, susidarančio parūgštinus mėginį (4.2), ir bario jonų buvimo.

6.1. Jeigu nėra peroksosulfatų, į rūgštinį mėginio tirpalą (9.1) pridėjus praskiestos sieros rūgšties, susidaro baltos bario sulfato nuosėdos. Bario jonų buvimas mėginyje (9.1) patvirtinamas popieriaus chromatografija, atliekant ją toliau 10 punkte aprašytu būdu.

6.2. Jeigu kartu yra bario peroksido ir peroksosulfatų, lydant tirpalo (9.2) likutį su šarmu, ištirpinus vandenilio chloride, bario jonų buvimas lydalo tirpale (9.2.3) yra patvirtinamas popieriaus chromatografijos būdu ir/ar bario sulfato nuosėdų susidarymu.

7. Reagentai

7.1. Metanolis.

7.2. 36% (m/m) koncentruotas vandenilio chloridas.

7.3. 6 N vandenilio chloridas.

7.4. 4 N sieros rūgštis.

7.5. Rodizono rūgšties dinatrio druska.

7.6. Bario chloridas (BaCl2 × 2H2O).

7.7. Bevandenis natrio karbonatas.

7.8. 1% (m/t) vandeninis bario chlorido tirpalas.

7.9. Judančiosios fazės tirpiklis, susidedantis iš metanolio, koncentruoto vandenilio chlorido (36%) ir vandens (80: 10: 10 tūrio dalys).

7.10. Aptikimo reagentas, 0,1% (m/t) vandeninis rodizono rūgšties dinatrio druskos tirpalas, paruošiamas šviežias.

8. Priemonės

8.1. Mikropipetė, 5 ml.

8.2. Platininiai tigliai.

8.3. Matavimo kolbos, 100 ml.

8.4. Schleicher ir Schull chromatografinis popierius 2043 b arba jo atitikmuo. Popierius išvalomas, per naktį jį ryškinant žemyneigės chromatografijos kameroje (3.5) su judančiosios fazės tirpikliu (7.9) ir išdžiovinamas.

8.5. Lankstytasis filtravimo popierius.

8.6. Įprastas aparatas aukštyneigei popieriaus chromatografijai atlikti.

9. Mėginio paruošimas

9.1. Gaminiai, kuriuose nėra peroksosulfatų

9.1.1. 2 g gaminio disperguojami 50 ml vandens ir dispersijos pH vandenilio chloridu (7.3) sumažinamas apytikriai iki 1.

9.1.2. Mėginio dispersija vandenyje perpilama į 100 ml matavimo kolbą, skiedžiama vandeniu iki žymės ir sumaišoma. Ši dispersija naudojama 10 punkte apibūdintai popieriaus chromatografinei analizei atlikti bei atpažįstant barį iš sulfato nuosėdų susidarymo.

9.2. Gaminiai, kuriuose yra peroksosulfatų

9.2.1. 2 g gaminio disperguojami 100 ml vandens ir filtruojama.

9.2.2. Į išdžiovintą likutį pridedama nuo 7 iki 10 jų masės dalių natrio karbonato (7.7), sumaišoma, mišinys lydomas platininiame tiglyje (8.2) 0,5 valandos.

9.2.3. Atvėsinama iki kambario temperatūros, lydalas ištirpinamas 50 ml vandens ir filtruojamas (8.5).

9.2.4. Lydalo likučiai tirpinami vandenilio chloride (7.3) ir skiedžiami vandeniu iki 100 ml. Šis tirpalas naudojamas 5 punkte apibūdintai popieriaus chromatografinei analizei atlikti bei atpažįstant barį iš sulfato nuosėdų susidarymo.

10. Darbo eiga

10.1. Reikiamas kiekis judančiosios fazės tirpiklio (7.9) įpilamas į kamerą aukštyneigei popieriaus chromatografijai atlikti, kamera sotinama ne trumpiau kaip 15 val.

10.2. Ant chromatografinio popieriaus lapo – iš anksto apdoroto pagal 8.4 punkto aprašymą – trijuose pradiniuose taškuose užlašinama po 5 ml kiekvieno tirpalo, paruošto pagal 9.1.2 ir 9.2.4 punktus, ir etaloninio tirpalo 7.8.

10.3. Mėginio ir etalono dėmės išdžiovinamos ore. Chromatograma ryškinama, kol tirpiklio frontas pakyla 30 cm.

10.4. Chromatograma išimama iš kameros ir išdžiovinama ore.

10.5. Dėmės chromatogramoje ryškinamos popierių apipurškiant aptikimo reagentu (7.10). Jeigu yra bario, chromatogramoje pasirodo raudonos dėmės, kurių Rf vertė yra apytikriai lygi 0,710.

III. VANDENILIO PEROKSIDO KIEKIO NUSTATYMAS

11. Jodometrinis vandenilio peroksido kiekio nustatymas yra pagrįstas tokia reakcija: H2O2 + 2H+ + 2I- ® I2 + 2H2O

12. Ši reakcija vyksta lėtai, bet gali būti pagreitinama pridedant amonio molibdato. Susidaręs jodas nustatomas titruojant natrio tiosulfatu, titravimo rezultatas rodo esantį vandenilio peroksido kiekį.

13. Vandenilio peroksido kiekis, nustatytas toliau apibūdintu metodu, išreiškiamas gaminio masės procentais (% m/m).

14. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.

14.1. 2 N sieros rūgštis.

14.2. Kalio jodidas.

14.3. Amonio molibdatas.

14.4. 0,1 N natrio tiosulfatas.

14.5. 10% (m/t) kalio jodido tirpalas, šviežias.

14.6. 20% (m/t) amonio molibdato tirpalas.

14.7. 1% (m/t) krakmolo tirpalas.

15. Priemonės

15.1. Laboratorinės stiklinės, 100 ml.

15.2. Biuretė, 50 ml.

15.3. Matavimo kolbos, 250 ml.

15.4. Matavimo cilindrai, 25 ir 100 ml.

15.5. Moro pipetės, 10 ml.

15.6. Kūginės kolbos, 250 ml.

16. Darbo eiga

16.1. 100 ml laboratorinėje stiklinėje pasveriama 10 g (m) gaminio, kuriame yra apie 0,6 g vandenilio peroksido. Nuplaunant vandeniu, šis kiekis perpilamas į 250 ml matavimo kolbą, iki žymės įpilama vandens ir sumaišoma.

16.2. 10 ml mėginio tirpalo (16.1) pipete įpilama į 250 ml kūginę kolbą (15.6), tada paeiliui įpilama 100 ml 2 N sieros rūgšties (14.1), 20 ml kalio jodido tirpalo (14.5) ir trys lašai amonio molibdato tirpalo (14.6).

16.3. Susidaręs jodas titruojamas 0,1 N natrio tiosulfato tirpalu (14.4). Prieš pat pasiekiant ekvivalentinį tašką įdedama indikatoriaus – keli mililitrai krakmolo tirpalo (14.7). Užrašomas sunaudoto 0,1 N natrio tiosulfato (14.4) kiekis mililitrais (V).

16.4. 16.2 ir 16.3 punktuose aprašytu būdu atliekamas nustatymas tuščiajame mėginyje, 10 ml mėginio pakeičiant 10 ml vandens. Užrašomas sunaudoto 0,1 N natrio tiosulfato tirpalo kiekis (Vo ml).

17. Apskaičiavimas. Vandenilio peroksido kiekis gaminio masės procentais (% m/m) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

% vandenilio peroksido = = ,

čia: m – analizuoto gaminio (16.1) kiekis gramais; Vo – 0,1 N tiosulfato tirpalo, sunaudoto tuščiojo mėginio tirpalui titruoti (16.4), tūris mililitrais; V – 0,1 N tiosulfato tirpalo, sunaudoto mėginio tirpalui titruoti (16.3), tūris mililitrais.

18. Vandenilio peroksido kiekio jodometrinis nustatymas kosmetikos gaminiuose yra įmanomas tik tada, kai nėra kitų oksidatorių, išskiriančių jodą iš jodidų. Todėl prieš atliekant jodometrinį vandenilio peroksido kiekio nustatymą, būtina atpažinti ir nustatyti bet kokius kitus esančius oksidatorius.

IV. Pakartojamumas

19. Gaminių, kuriuose yra apie 6 % m/m vandenilio peroksido, to paties mėginio dviejų lygiagrečių nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti absoliučios 0,2 % vertės.