31 priedas
ORGANINIŲ GYVSIDABRIO JUNGINIŲ ATPAŽINIMAS IR JŲ KIEKIŲ NUSTATYMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis metodas taikomas organiniams gyvsidabrio junginiams, kurie akims skirtuose kosmetikos gaminiuose naudojami kaip konservantai, atpažinti ir nustatyti jų kiekiui. Jis yra taikomas tiomersaliui (INN) (natrio 2-(etilgyvsidabriotiobenzoatui) ir fenilgyvsidabriui bei jo druskoms.
2. Organiniai gyvsidabrio junginiai sudaro kompleksinį junginį su 1,5-difenil-3-tiokarbazonu. Ditizonatą ekstrahavus anglies tetrachloridu, atliekama silikagelio plonasluoksnė chromatografija. Ditizonatų dėmės yra oranžinės spalvos.
II. ATPAŽINIMAS
3. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.
3.1. Sieros rūgštis, 25 % (t/t).
3.2. 1,5-difenil-3-tiokarbazonas (ditizonas) – 0,8 mg 100-e ml anglies tetrachlorido (3.4).
3.3. Azotas.
3.4. Anglies tetrachloridas.
3.5. Judančiosios fazės tirpiklis – heksanas ir acetonas, 90: 10 (t/t).
3.6. Etaloninis natrio-2(etilgyvsidabriotio)benzoato, etilgyvsidabrio chlorido arba metilgyvsidabrio chlorido, fenilgyvsidabrio nitrato arba fenilgyvsidabrio acetato, gyvsidabrio dichlorido arba gyvsidabrio diacetato 0,001% tirpalas vandenyje.
3.7. Visiškai paruoštos naudoti silikagelio plokštelės (pvz., Merck 5721 arba jo atitikmuo).
3.8. Natrio chloridas.
4. Priemonės
4.1. Įprasta laboratorinė įranga.
4.2. Įprastas TLC (plonasluoksnės chromatografijos) aparatas.
4.3. Fazių atskyrimo filtras.
5. Darbo eiga
5.1. Ekstrahavimas
5.1.1. 1 g mėginio centrifugos mėgintuvėlyje praskiedžiamas įpylus 20 ml distiliuoto vandens. Maksimaliai disperguojama ir šildoma vandens vonioje iki 60 0C. Pridedama 4 g natrio chlorido (3.8). Išmaišoma. Leidžiama atvėsti.
5.1.2. Centrifuguojama ne mažiau kaip 20 minučių, esant 4500 aps./min., kad iš tirpalo atsiskirtų didesnė dalis kietosios medžiagos. Filtruojama į dalijamąjį piltuvą ir įpilama 0,25 ml sieros rūgšties tirpalo (3.1).
5.1.3. Kelis kartus ekstrahuojama 2 ml arba 3 ml ditizono tirpalo (3.2), kol paskutinė organinė fazė lieka žalia.
5.1.4. Kiekviena organinė fazė paeiliui filtruojama per fazių atskyrimo filtrą (4.3).
5.1.5. Garinama iki sausumo azoto srovėje (3.3).
5.1.6. Ištirpinama 0,5 ml anglies tetrachlorido (3.4). Šis tirpalas naudojamas tuoj pat, kaip nurodyta 5.2.1 punkte.
5.2. Atskyrimas ir atpažinimas
5.2.1. 50 ml anglies tetrachlorido tirpalo, gauto pagal 5.1.6, tuoj pat užlašinama ant silikagelio plokštelės (3.7). Tuo pačiu metu 10 ml etaloninio tirpalo (3.6) apdorojama, kaip nurodyta 5.1 punkte, ir ant tos pačios plokštelės užlašinama 50 ml tirpalo, gauto pagal 5.1.6.
5.2.2. Plokštelė dedama į tirpiklį (3.5), kuriam leidžiama pakilti 150 mm. Organiniai gyvsidabrio junginiai išryškėja spalvotomis dėmėmis, kurių spalva yra pastovi, jeigu plokštelė uždengiama stikline plokštele tuoj pat, kai tik tirpiklis išgaruoja.
5.2.3. Gaunamų Rf verčių pavyzdžiai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Rf vertės
Cheminės medžiagos pavadinimas
Rf
Spalva
Tiomersalis
0,33
Oranžinė
Etilgyvsidabrio chloridas
0,29
Oranžinė
Metilgyvsidabrio chloridas
0,29
Oranžinė
Fenilgyvsidabrio druskos
0,21
Oranžinė
Gyvsidabrio (II) druskos
0,10
Oranžinė
Gyvsidabrio diacetatas
0,10
Oranžinė
1,5-difenil-3 tiokarbazonas
0,09
Rausva
III. KIEKIO NUSTATYMAS
6. Organinių gyvsidabrio junginių kiekis, nustatytas šiuo metodu, išreiškiamas gyvsidabrio kiekio mėginyje masės procentais (m/m).
7. Šiuo metodu nustatomas visas esančio gyvsidabrio kiekis. Todėl yra svarbu pirmiausia įsitikinti, ar nėra gyvsidabrio neorganinių junginių pavidalu ir atpažinti mėginyje esančius organinius gyvsidabrio darinius. Po mineralizacijos išsiskyręs gyvsidabris yra matuojamas beliepsnės atominės absorbcijos būdu.
8. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.
8.1. Koncentruota azoto rūgštis, d= 1,41 g/ml.
8.2. Koncentruota sieros rūgštis, d= 1,84 g/ml.
8.3. Pakartotinai distiliuotas vanduo.
8.4. Kalio permanganatas, 7% (m/t) tirpalas.
8.5. Hidroksilamonio chloridas, 1,5% (m/t) tirpalas.
8.6. Dikalio peroksodisulfatas, 5% (m/t) tirpalas.
8.7. Alavo dichloridas, 10% (m/t) tirpalas.
8.8. Koncentruotas vandenilio chloridas, d= 1,18 g/ml.
8.9. Paladžio dichloridu impregnuota stiklo vata, 1% (m/m).
9. Priemonės
9.1. Įprasta laboratorinė įranga.
9.2. Aparatas beliepsnei gyvsidabrio atominei absorbcijai nustatyti (šaltų garų metodas) kartu su reikalingais stikliniais indais. Srauto kelio ilgis ne trumpesnis kaip 100 mm.
10. Darbo eiga
10.1. Atliekant gyvsidabrio pėdsakų analizę reikia laikytis įprastų atsargumo taisyklių.
10.2. Tiksliai pasveriama 150 mg bandinio (m). Įpilama 10 ml azoto rūgšties (8.1) ir paliekama tris valandas hermetiškoje kolboje, įstatytoje į 55oC temperatūros vandens vonią, pakratant vienodais laiko tarpais. Tuo pačiu metu atliekamas tuščiasis bandymas su reagentais.
10.3. Atvėsinus įpilama 10 ml sieros rūgšties (8.2) ir 3 minutėms vėl įstatoma į 55oC temperatūros vandens vonią.
10.4. Kolba įstatoma į vonią su ledo gabalėliais ir atsargiai įpilama 20 ml vandens (8.3).
10.5. Pilama po 2 ml 7% kalio permanganato tirpalo (8.4), kol tirpalas išlieka spalvotas. Kolba su tirpalu įstatoma į 55 oC vandens vonią dar 15 minučių.
10.6. Įpilama 4 ml dikalio peroksodisulfato tirpalo (8.6). Toliau šildoma 550C temperatūros vandens vonioje 30 minučių.
10.7. Atvėsus visas kolbos turinys perpilamas į 100 ml matavimo kolbą. Kolba praplaunama 5 ml hidroksilamonio chlorido (8.5) ir po to keturis kartus – 10 ml vandens (8.3). Tirpalas turėtų būti visai bespalvis. Pripilama iki žymės vandens (8.3).
10.8. Gyvsidabriui nustatyti šaltų garų metodu (9.2) 10 ml tiriamojo tirpalo (10.7) įpilama į stiklinį indą. Praskiedžiama 100 ml vandens (8.3) ir paeiliui įpilama 5 ml sieros rūgšties (8.2) ir 5 ml alavo dichlorido tirpalo (8.7). Kaskart įpylus tirpalo išmaišoma. Palaukiama 30 sekundžių, kad visas jonų pavidalo gyvsidabris redukuotųsi, pereidamas į metalinį būvį, ir užrašomi rodmenys (n).
10.9. Nedidelis paladžio dichloridu impregnuotos stiklo vatos (8.9) kiekis dedamas tarp gyvsidabrio redukavimo indo ir prietaiso srauto elemento (9.2). Pakartojama 10.8 punkte nurodyta darbo eiga ir užrašomi rodmenys. Jeigu rodmenys nėra lygūs nuliui, demineralizacija buvo nepakankama, ir analizė turi būti kartojama.
11. Apskaičiavimas. Gyvsidabrio kiekis, išreikštas gyvsidabrio masės procentais, apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
% gyvsidabrio = ,
čia: m – tiriamojo mėginio masė miligramais, n – prietaiso parodytas gyvsidabrio kiekis mg.
12. Kad mineralizacija vyktų geriau, prieš pradedant procedūras mėginį galima praskiesti.
13. Jeigu įtariama, kad substratas gali absorbuoti gyvsidabrį, gyvsidabrio kiekis turėtų būti nustatomas etaloninių priedų metodu.
IV. PAKARTOJAMUMAS
14. Jeigu gyvsidabrio koncentracija sudaro 0,007%, to paties mėginio dviejų lygiagrečių nustatymų skirtumas turi neviršyti absoliučios 0,00035% vertės.