32 priedas
REZORCINOLIO KIEKIO NUSTATYMAS ŠAMPŪNUOSE IR PLAUKŲ LOSJONUOSE
I. bendrosios nuostatos
1. Šis metodas taikomas rezorcinolio kiekiui nustatyti šampūnuose ir plaukų losjonuose dujų chromatografijos metodu. Metodas taikytinas, kai rezorcinolio koncentracija yra nuo 0,1 iki 2,0 masės procentų.
2. Rezorcinolio kiekis mėginyje, nustatomas šiuo metodu, yra išreiškiamas masės procentais.
3. Rezorcinolis ir 3,5-dihidroksitoluenas, (5-metilrezorcinolis), dedami kaip vidinė etaloninė medžiaga, yra atskiriami iš mėginio plonasluoksnės chromatografijos (TLC) būdu. Abu junginiai yra izoliuojami nugrandant jų dėmes nuo plonasluoksnės plokštelės ir ekstrahuojant metanoliu. Ekstrahuoti junginiai yra džiovinami, sililinami ir kiekis nustatomas dujų chromatografinės analizės metodu.
II. KIEKIO NUSTATYMAS
4. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.
4.1. Vandenilio chloridas, 25% (m/m).
4.2. Metanolis.
4.3. Etanolis, 96% (t/t).
4.4. Paruoštos naudoti silikagelio plonasluoksnės chromatografijos plokštelės (iš plastiko arba aliuminio) su fluorescenciniu indikatoriumi. Dezaktyvuojama taip: padengtos silikageliu plokštelės apipurškiamos vandeniu taip, kad jos būtų padengtos ištisiniu vandens sluoksniu. Apipurkštos plokštelės paliekamos džiūti ore kambario temperatūroje vieną–tris valandas. Jeigu plokštelės nedezaktyvuotos, gali būti prarasta dalis rezorcinolio, silikageliui jį negrįžtamai adsorbavus.
4.5. Judančiosios fazės tirpiklis – acetonas, chloroformas ir acto rūgštis (20: 75: 5 tūrio).
4.6. Rezorcinolio etaloninis tirpalas: 400 mg rezorcinolio ištirpinama 100 ml 96 % etanolio (4.3) (1 ml atitinka 4000 mg rezorcinolio).
4.7. Vidinis etaloninis tirpalas: 400 mg 3,5-dihidroksitolueno (DHT) ištirpinama 100 ml 96% etanolio (4.3) (1 ml atitinka 4000 mg DHT).
4.8. Etaloninis mišinys: 100 ml matavimo kolboje sumaišoma 10 ml tirpalo (4.6) ir 10 ml tirpalo (4.7), pripilama iki žymės 96% etanolio (4.3) ir sumaišoma (1 ml atitinka 400 mg rezorcinolio ir 400 mg DHT).
4.9. Sililinimo reagentai:
4.9.1. N, O-bis-(trimetilsilil) trifluoracetamidas (BSTFA);
4.9.2. heksametildisilazanas (HMDS);
4.9.3. trimetilchlorsilanas (TMCS).
5. Priemonės
5.1. Įprasta plonasluoksnės ir dujų chromatografijos įranga.
5.2. Stikliniai indai.
6. Darbo eiga
6.1. Mėginio paruošimas
6.1.1. 150 ml laboratorinėje stiklinėje tiksliai pasveriamas mėginys (m gramų), kuriame yra apie 20–50 mg rezorcinolio.
6.1.2. Parūgštinama vandenilio chloridu (4.1), kol mišinys tampa rūgštus (apytikriai reikia 2–4 ml), įpilama 10 ml (40 mg DHT) vidinio etaloninio tirpalo (4.7) ir sumaišoma. Nuplaunant etanoliu (4.3), perpilama į 100 ml matavimo kolbą, skiedžiama etanoliu iki žymės ir išmaišoma.
6.1.3. 250 ml tirpalo (6.1.2) apytikriai 8 cm ilgio ištisiniu brūkšniu užlašinama ant dezaktyvuotos silikagelio plokštelės (4.4). Brūkšnys turėtų būti kaip galima siauresnis.
6.1.4. 250 ml etaloninio mišinio (4.8) užlašinama ant tos pačios plokštelės tokiu pačiu būdu (6.1.3).
6.1.5. Dviejuose pradinės linijos taškuose užlašinama po 5 ml 4.6 ir 4.7 tirpalų, kad išryškinus plokštelę būtų galima nustatyti jų vietą.
6.1.6. Plokštelės chromatografija atliekama nepripildytoje (neprisotintoje) kameroje, į kurią įpilta judančiosios fazės tirpiklio (4.5), kol tirpiklio frontas pasieks liniją, esančią 12 cm nuo pradinės linijos; paprastai tai trunka apie 45 minutes. Plokštelė išdžiovinama ore ir nustatoma rezorcinolio ir DHT zonos vieta trumpabangėje UV šviesoje (254 nm). Abu junginiai turi beveik tokias pačias Rf vertes. Juostos pažymimos pieštuku 2 mm atstumu nuo išorinės tamsiosios juostų krašto linijos. Šios zonos nuimamos ir kiekvienos juostos adsorbentai surenkami į 10 ml buteliuką.
6.1.7. Adsorbentas su mėginiu ir adsorbentas su etaloniniu mišiniu yra ekstrahuojami taip: įpilama 2 ml metanolio (4.2) ir ekstrahuojama vieną valandą nuolatos pamaišant. Mišiniai filtruojami ir ekstrahuojama dar 15 minučių 2 ml metanolio.
6.1.8. Ekstraktai sumaišomi ir tirpiklis garinamas jį džiovinant per naktį vakuuminiame eksikatoriuje, pripildytame tinkamo desikanto. Nešildoma.
6.1.9. Likučiai (6.1.8) sililinami kaip aprašyta 6.1.9.1 arba 6.1.9.2 punktuose.
6.1.9.1. Mikrošvirkštu įšvirkščiama 200 ml BSTFA (4.9.1), ir mišinys paliekamas uždarame inde kambario temperatūroje 12 valandų.
6.1.9.2. Mikrošvirkštu paeiliui įšvirkščiama 200 ml HMDS (4.9.2) ir 100 ml TMCS (4.9.3), ir mišinys šildomas 30 minučių 60 0C temperatūroje uždarame inde, po to atvėsinamas.
6.2. Dujų chromatografija
6.2.1. Kolonėlėje turi būti gaunama sklaida R, lygi arba didesnė negu 1,5, kai:
R = ,
čia: r1 ir r2 – dviejų smailių sulaikymo trukmė minutėmis; w1 ir w2 – tų pačių smailių pločiai pusėje aukščio milimetrais; d¢ – savirašio greitis mm per minutę.
6.2.2. Nustatyta, kad kolonėlės ir chromatografijos sąlygos yra tinkamos, kai:
6.2.2.1. kolonėlės medžiaga – nerūdijantis plienas, ilgis – 200 cm, vidaus skersmuo – apie 3 mm, įkrova – 10 % OV-17 ant Chromosorb WAW 100–120 mešų;
6.2.2.2. liepsnos jonizacijos detektorius;
6.2.2.3. temperatūra: kolonėlės – 185°C (izoterminė); detektoriaus – 250°C; įšvirkščiamosios dalies – 250°C;
6.2.2.4. stumiančiosios dujos – azotas; srautas – 45 ml/min;
6.2.2.5. vandenilio ir oro srautai reguliuojami pagal gamintojo instrukcijas.
6.2.3. Į dujų chromatografą įšvirkščiama 1–3 ml tirpalo, gauto pagal 6.1.9 punktą. Kiekvieno tirpalo (6.1.9) įšvirkščiama penkis kartus, matuojami smailių plotai, nustatomas jų vidurkis ir apskaičiuojamas smailės ploto santykinis koeficientas: S = rezorcinolio smailės plotas/DHT smailės plotas.
7. Apskaičiavimas. Rezorcinolio koncentracija mėginyje, išreikšta masės procentais (% m/m), yra gaunama:
% rezorcinolio = ,
čia: M – mėginio masė gramais (6.1.1); Smėginio – mėginio tirpalo vidutinis smailės ploto santykinis koeficientas, apskaičiuotas pagal 6.2.3 punktą; Setaloninio mišinio – etaloninio mišinio vidutinis smailės ploto santykinis koeficientas, apskaičiuotas pagal 6.2.3 punktą.
III. PAKARTOJAMUMAS
8. Jeigu rezorcinolio yra apie 0,5%, to paties mėginio dviejų lygiagrečių nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti absoliučios 0,025% vertės.