4 priedas

1. Šis metodas taikomas bendrajam fluoro kiekiui dantų pastoje, kai fluoro kiekis neviršija 0,25%, nustatyti.

2. Šiuo metodu nustatytas fluoro kiekis mėginyje yra išreiškiamas masės procentais.

3. Nustatymas atliekamas dujų chromatografijos būdu. Fluoras iš fluoro turinčių junginių yra paverčiamas trietilfluorosilanu (TEFS) tiesiogine reakcija su chlorotrietilsilanu (TECS) rūgščioje terpėje ir tuo pat metu ekstrahuojamas ksilenu, kuriame yra cikloheksano, kaip vidinės etaloninės medžiagos.

4. Reagentai. Jie turi būti naudojami analiziškai gryni.

4.1. Natrio fluoridas, išdžiovintas 120oC temperatūroje iki pastovios masės.

4.2. Vanduo, du kartus distiliuotas arba lygiavertės kokybės.

4.3. Vandenilio chloridas, d = 1,19 g/ml.

4.4. Cikloheksanas (CH).

4.5. Ksilenas be smailių chromatogramoje, priešingai tirpiklio smailei, chromatografuojant tomis pačiomis sąlygomis kaip ir bandinio (6.1). Jeigu reikia, gryninama distiliuojant (5.8).

4.6. Chlortrietilsilanas (TECS Merck arba lygiavertis).

4.7. Etaloniniai fluoro tirpalai

4.7.1. Pradinis tirpalas, 0,25 mg F-/ml: tiksliai pasveriama 138,1 mg natrio fluorido (4.1) ir ištirpinama vandenyje (4.2). Visas tirpalo kiekis perpilamas į 250 ml matavimo kolbą (5.5). Skiedžiama iki žymės vandeniu (4.2) ir išmaišoma.

4.7.2. Praskiestas pradinis tirpalas, 0,05 mg F-/ml: pipete į 100 ml matavimo kolbą (5.5) įpilama 20 ml pradinio tirpalo (4.7.1). Praskiedžiama vandeniu iki žymės ir išmaišoma.

4.8. Vidinis etaloninis tirpalas: sumaišoma 1 ml cikloheksano (4.4) ir 5 ml ksileno (4.5).

4.9. Chlortrietilsilanas/vidinis etaloninis tirpalas: pipete (5.7) į 10 ml matavimo kolbą įpilama 0,6 ml TECS (4.6) ir 0,12 ml vidinio etaloninio tirpalo. Praskiedžiama ksilenu (4.5) iki žymės ir išmaišoma. Kiekvieną dieną ruošiamas šviežias tirpalas.

4.10. Perchlorato rūgštis, 70% (m/t).

4.11. Perchlorato rūgštis, 20% (m/t) tirpalas vandenyje (4.2).

5. Priemonės

5.1. Įprasta laboratorinė įranga.

5.2. Dujų chromatografas su liepsnos jonizacijos detektoriumi.

5.3. Sūkurinis maišytuvas arba jo atitikmuo.

5.4. Bühler purtyklė, SMB1 tipo ar lygiavertė.

5.5. Matavimo kolbos, 100 ir 250 ml, pagamintos iš polipropileno.

5.6. Centrifugos mėgintuvėliai (stikliniai): 20 ml, su teflonu dengtais užsukamais dangteliais, Sovirel 611-56 tipo arba lygiaverčiai. Mėgintuvėliai ir užsukami dangteliai kelias valandas mirkomi perchlorato rūgštyje (4.11), po to penkis kartus iš eilės plaunami vandeniu (4.2) ir paskiausiai džiovinami 100oC temperatūroje.

5.7. Pipetės, pritaikytos 50-200 ml tūriui paimti, su vienkartiniais plastikiniais antgaliais.

5.8. Distiliavimo aparatas su Schneider kolonėle arba lygiaverte Vigreux kolonėle.

6. Darbo eiga

6.1. Mėginio analizė

6.1.1. Parenkama anksčiau neatidaryta dantų pastos tūbelė, perpjaunama, išimamas visas jos turinys, kuris įdedamas į plastikinį indą, gerai išmaišomas ir laikomas tokiomis sąlygomis, kad nesugestų.

6.1.2. Centrifugos mėgintuvėlyje (5.6) pasveriama 150 mg (m) mėginio, įpilama 5 ml vandens (4.2) ir homogenizuojama (5.3).

6.1.3. Įpilama 1 ml ksileno (4.5).

6.1.4. Įlašinama 5 ml vandenilio chlorido (4.3) ir homogenizuojama (5.3).

6.1.5. Pipete į centrifugos mėgintuvėlį (5.6) įlašinama 0,5 ml chlortrietilsilano/vidinio etaloninio tirpalo (4.9).

6.1.6. Mėgintuvėlio dangtelis užsukamas (5.6) ir gerai maišoma 45 minutes purtykle (5.4), nustatyta 150 smūgių per minutę.

6.1.7. Centrifuguojama 10 minučių tokiu greičiu, kad aiškiai atsiskirtų fazės, mėgintuvėlio dangtelis atsukamas, nupilamas organinis sluoksnis ir į dujų chromatografo (5.2) kolonėlę įšvirkščiama 3 ml organinės fazės. Visų sudedamųjų dalių eliuavimas trunka apie 20 minučių.

6.1.8. Įšvirkščiama dar kartą, apskaičiuojamas vidutinis smailės ploto koeficientas (ATEFS/Ach) ir iš kalibracinės kreivės (6.3) užrašomas atitinkamas fluoro kiekis (miligramais (m1).

6.1.9. Apskaičiuojamas bendrasis fluoro kiekis bandinyje (fluoro masės procentais), kaip nurodyta 7 punkte.

6.2. Chromatografijos sąlygos

6.2.1. Kolonėlė – nerūdijančio plieno, ilgis – 1,8 m, skersmuo – 3 mm. Įkrova – Gaschrom Q, 80 – 100 mešų. Nuostovioji fazė – silikoninė alyva DC 200 arba jos atitikmuo, 20%.

6.2.2. Kolonėlė per naktį kondicionuojama 100oC temperatūroje (stumiančiųjų dujų srautas – 25 ml azoto per minutę); taip kartojama kiekvieną naktį. Po kiekvienos ketvirtos arba penktos įšvirkštos porcijos kolonėlė pakartotinai kondicionuojama 30 minučių šildant 100oC temperatūroje.

6.2.3. Temperatūra: kolonėlės – 70oC, inžektoriaus – 150oC, detektoriaus – 250oC.

6.2.4. Stumiančiųjų dujų srautas – 35 ml azoto per minutę.

6.3. Kalibracinė kreivė

6.3.1. Į šešis centrifugos mėgintuvėlius (5.6) pipete įpilama 0, 1, 2, 3, 4 ir 5 ml atskiesto etaloninio fluoro tirpalo (4.7.2). Į kiekvieną mėgintuvėlį iki 5 ml įpilama vandens (4.2).

6.3.2. Darbo eiga tokia, kaip aprašyta 6.1.3–6.1.6 punktuose.

6.3.3. Į dujų chromatografo kolonėlę įšvirkščiama 3 ml organinės fazės.

6.3.4. Įšvirkščiama dar kartą ir apskaičiuojamas vidutinis smailės koeficientas (ATEFS/ACH).

6.3.5. Brėžiamas fluoro masės (miligramais) etaloniniame tirpale (6.3.1) ir smailės ploto koeficiento (ATEFS/ACH), išmatuoto pagal 6.3.4, kalibracinė kreivė. Sujungiami kreivės taškai, labiausiai tinkantys, kad būtų gauta tiesė, nustatyta regresinės analizės būdu.

7. Apskaičiavimas. Bendras fluoro kiekis mėginyje (fluoro masės procentais)

(% (m/m) F) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

% F = %,

čia: – mėginio masė miligramais (6.1.2); m1 – F kiekis, gautas iš kalibracinės kreivės (6.1.8), miligramais.

8. Pakartojamumas. Jeigu fluoro kiekis sudaro apytikriai apie 0,15% (m/m), to paties mėginio dviejų lygiagrečių nustatymų rezultatų skirtumas turi neviršyti absoliučios 0,012% (m/m) vertės.