12 priedas

1. Automobilių parkavimo plotų barjerus ir parapetus reikia taip suprojektuoti, kad jie atlaikytų horizontalias apkrovas, pateiktas šio priedo 2 p.

2. Charakteristinė reikšmė F jėgos (kN), statmenos ir tolygiai paskirstytos automobilių parko barjero bet kuriame 1,5 m ilgyje, kuris turi atlaikyti transporto priemonės smūgį, apskaičiuojama išraiška:

;

čia:

m – transporto priemonės masė bruto (kg);

v – statmenas į barjerą transporto priemonės greitis (m/s);

dc – transporto priemonės deformacijos (mm);

db – barjero deformacijos.

3. Kai automobilių parkas suprojektuotas tarus, kad naudojamų transporto priemonių masė bruto neviršys 2500 kg, yra taikomos toliau pateiktos reikšmės F jėgai nustatyti:

m = 1500 kg;

v = 4,5 m/s;

dc – 100 mm, jeigu nėra konkretesnių duomenų.

Standaus barjero, kurio db yra imamas lygus nuliui, charakteristinė F jėgos reikšmė atitinkamų transporto priemonių, kurių masė bruto ne didesnė už 2500 kg, imama lygi 150 kN.

4. Kai automobilių parkas suprojektuotas transporto priemonėms, kurių masė bruto yra didesnė nei 2500 kg, taikomos toliau pateiktos reikšmės charakteristinei F jėgai nustatyti:

m – tikroji transporto priemonės masė (kg), kuriai automobilių parkas suprojektuotas;

v – 4,5 m/s;

dc – 100 mm, jeigu nėra konkretesnių duomenų.

5. Galimai imti, kad jėga, nustatyta pagal šio priedo 3 ir 4 punktus [7.4], veikia buferio aukštyje. Parkams transporto priemonių, kurių masė bruto didesnė nei 2500 kg, šį aukštį galima imti lygų 375 mm virš grindų paviršiaus.

6. Automobilių parkų privažiavimo nuožulnų barjerai turi atlaikyti pusę jėgos, nustatytos pagal šio priedo 3 ir 4 punktus ir veikiančios 610 mm aukštyje virš nuožulnos.

7. Priešingų tiesių daugiau nei 20 m ilgio nuožulnų, skirtų važiuoti žemyn, galų barjerai turi atlaikyti du kartus už nustatytą pagal šio priedo 3 punktą didesnę jėgą, veikiančią 610 mm aukštyje virš nuožulnos.

STR 2.05.04:2003