9 priedas

1. Skaičiuojant įlinkius ir poslinkius būtina įvertinti visus svarbiausius veiksnius, darančius įtaką jų reikšmėms (medžiagų plastinės deformacijos, plyšių susidarymas, deformuotos schemos įvertinimas, gretimų elementų įvertinimas, sujungimo mazgų pasislinkimas, pagrindų deformavimasis). Pagrindus, tam tikri veiksniai gali būti neįvertinti arba įvertinti apytiksliais metodais.

2. Konstrukcijoms, pagamintoms iš medžiagų, kuriose pasireiškia valkšnumas, būtina įvertinti įlinkių padidėjimą laike. Kai ribojami įlinkiai, atsižvelgiant į fiziologinius reikalavimus, reikia įvertinti tik greitai pasireiškiantį valkšnumą (kuris pasireiškia tik apkrovus), o atsižvelgiant į technologinius ir konstrukcinius (neįvertinant vėjo apkrovos) ir estetinius-psichologinius reikalavimus – visą valkšnumą.

3. Skaičiuojant vieno aukšto pastatų ir estakadų kolonų įlinkius, kuriuos sukelia kranų horizontaliosios apkrovos, kolonų skaičiuojamosios schemos sudaromos įvertinant jų įtvirtinimą ir darant prielaidas, kad:

3.1. pastatų ir dengtų estakadų viršutinėje atramoje horizontalaus poslinkio nėra (jeigu denginys nesudaro horizontalaus standaus disko, reikia įvertinti šios atramos horizontalų pasidavimą);

3.2. atvirose estakadose kolona vertinama kaip gembė.

4. Pastatuose (statiniuose) esant technologinės, transporto įrangos arba kitų vibracijos šaltinių, kurie sukelia statybinių konstrukcijų svyravimus, ribiniai svyravimų poslinkiai, vibracijos greičiai ir vibracijos pagreičiai nustatomi pagal sanitarinius-higieninius reikalavimus. Patalpose, kuriose yra aukšto tikslumo įranga arba prietaisai, jautrūs konstrukcijų, į kurias jie remiasi, svyravimams, ribiniai svyravimų poslinkiai, vibracijos greičiai ir vibracijos pagreičiai nustatomi pagal specialių techninių sąlygų nuorodas.

5. Skaičiuojamosios situacijos*, kurioms reikia skaičiuoti įlinkius ir poslinkius arba jiems atitinkančias apkrovas, reikia imti atsižvelgiant į tai, pagal kokius reikalavimus atliekami skaičiavimai.

5.1. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į technologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su apkrovomis, turinčiomis įtaką technologinės įrangos darbui, poveikiu. Jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su apkrovomis, kurioms veikiant atsirandantys įlinkiai ir poslinkiai gali pažeisti jungiančiuosius elementus;

5.2. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į fiziologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su konstrukcijų svyravimais ir skaičiuojant būtina įvertinti svyravimus, kurie yra ribojami 4 punkte;

5.3. jeigu skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į estetinius-psichologinius reikalavimus, skaičiuojamoji situacija turi būti susijusi su nuolatinių ir laikinųjų ilgalaikių apkrovų poveikiu.

* Skaičiuojamoji situacija – skaičiavimuose įvertinamos sąlygos, nustatančios konstrukcijų skaičiuojamuosius reikalavimus. Skaičiuojamoji situacija yra apibūdinama konstrukcijų skaičiuojamąja schema, apkrovų tipais, darbo sąlygų ir patikimumo koeficientų reikšmėmis, ribinių būvių išvardijimu, kurie turi būti įvertinti šioje situacijoje.

Perdangų ir denginių konstrukcijoms, kurios projektuojamos su statybine pakyla, ir kurių įlinkis ribojamas atsižvelgiant į estetinius-psichologinius reikalavimus, vertikalus įlinkis turi būti mažinamas statybinei pakylai lygiu dydžiu.

6. Perdangų ir denginių konstrukcijų įlinkis, ribojamas atsižvelgiant į konstrukcinius reikalavimus, negali viršyti atstumo (tarpo) tarp šių konstrukcijų apačios paviršiaus ir pertvarų, vitražų, langų ir durų dėžučių, išdėstytų po laikančiosiomis konstrukcijomis viršaus.

Tarpas tarp perdangos ir denginio konstrukcijų apatinio paviršiaus ir pertvarų, esančių po jomis, viršaus paprastai neturi viršyti 40 mm. Tuo atveju, kai šių reikalavimų įvykdymas yra susijęs su perdangos arba denginio standumo didinimu, reikia konstrukcinėmis priemonėmis išvengti šio padidėjimo (pvz., pertvarų išdėstymo ne po sijomis, o greta).

7. Tarp sienų esant pastovioms pertvaroms (praktiškai tokio pat aukščio kaip ir sienos) 17.1 lentelės 2a poz. l reikšmė lygi atstumui tarp laikančiųjų sienų ir nagrinėjamos vidaus paviršių pertvaros (arba tarp pertvarų vidaus paviršių, žr. 1 pav.).

8. Gegninių konstrukcijų su kabamųjų kranų keliais įlinkius (žr. Reglamento 17.1 lentelės 2d poz.) reikia skaičiuoti kaip gretimų gegninių konstrukcijų įlinkių d1 ir d2 skirtumą (žr. 2 pav.).

1 pav. Atstumo l (l1, l2) nustatymo schemos, kai tarp sienų yra pastovios pertvaros: a – viena tarpatramyje; b – dvi tarpatramyje; 1 – laikančioji siena (arba kolona); 2 – pastovios pertvaros; 3 – perdanga (denginys) prieš apkrovą; 4 – perdanga (denginys po apkrovos); 5 – įlinkio atskaitymo linijos; 6 – tarpas

9. Rėmo horizontalusis poslinkis skaičiuojamas sienos ir pertvaros, kurios negali būti pažeistos, plokštumoje.

Ryšinio – diafragminio daugiaaukščio pastato, aukštesnio nei 40 m, aukšto narvelių, besiremiančių į standumo diafragmas, iškrypimas apskaičiuojamas d1/hs+d2/l (žr. 3 pav.), ir neturi viršyti: 1/300 (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2 pozicijas), 1/500 – (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2a pozicijas) ir 1/700 – (žr. Reglamento 17.4 lentelės 2b pozicijas).

2 pav. Gegninių konstrukcijų įlinkių skaičiavimo schema, kai yra kabamieji kranai. 1 – gegninė konstrukcija, 2 – kabamojo krano kelio sija, 3 – kabamasis kranas, 4 – gegninių konstrukcijų pradinė padėtis, d1 – labiausiai apkrautos gegninės konstrukcijos įlinkis; d2 – gretimos labiausiai apkrautos gegninės konstrukcijos įlinkis

3 pav. Ryšinio – diafragminio pastato aukšto narvelio, besiremiančio į standumo diafragmą 1, nuokrypio schema 2 (punktyrais parodyta rėmo pradinė padėtis prieš apkrovą)

STR 2.05.04:2003