19 priedas

Parinkto skersmens tinkamumas reikalingam debitui praleisti turimomis hidraulinio nuolydžio sąlygomis gali būti tikrinamas Darsi-Veisbacho ir Kolbruko-Uaito formulėmis (žr. informacinį priedą 16). Savitakiam nuotakynui apskaičiuoti gali būti parankesnė jungtinė formulė (gauta Darsi-Veisbacho formulės trinties koeficiento išraišką įstačius į Kolbruko-Uaito formulę):

,

kai v – apskrito skerspjūvio nuotaką pripildžiusio srauto greitis metrais per sekundę; d – vamzdžio spindžio skersmuo metrais; g – sunkio pagreitis metrais per sekundę kvadrate; i – nuotako nuolydis metrais metre; ν – kinematinė klampa kvadratiniais metrais per sekundę; k – vamzdžio šiurkštumas metrais.

Taikant jungtinę formulę apskaičiuoti srauto greičiui dalinai pripildytame arba ne apskrito skerspjūvio nuotake, skersmenį d reikia pakeisti atitikmeniu 4R. (Čia simbolis R reiškia hidraulinį spindulį – srauto skerspločio ir šlapiojo perimetro santykį – metrais).

Nuotekų tekėjimo greičiui visai ar tik iš dalies pripildytu, bet kokio skerspjūvio nuotaku apskaičiuoti gali būti vartojamos ir kitos formulės, pvz.:

Fiodorovo: ;

Maningo: ;

Pavlovskio: .

Naudojantis šiomis formulėmis reikia atkreipti dėmesį į skirtingo didumo hidraulinio pasipriešinimo koeficientus kiekvienoje iš jų; vamzdžiams Fiodorovo koeficientas a būna nuo 73 iki 100, Maningo faktorius K – nuo 70 iki 90 m1/3·s, Pavlovskio koeficientas n – nuo 0,12 iki 0,14. Kiti žymėjimai tokie patys, kaip jungtinėje formulėje.

Ypač atsakingais atvejais (pvz., projektuojant pagrindinį arba baseino kolektorių lygumų vietovėse) parametrus reikėtų apskaičiuoti keliais būdais ir tik tada nuspręsti, kokio skerspločio nuotakas turi būti ir kokiu nuolydžiu jį reikia tiesti.

Vamzdžių šiurkštumas turi būti imamas pagal gamintojo duomenis tų vamzdžių, iš kurių planuojama tiesti nuotakyną.

Vamzdžių šiurkštumas k būna dvejopas: k1 įvertina tik vamzdžių ir jų sandūrų įtaką hidrauliniams nuostoliams; k2 – ne tik vamzdžių ir sandūrų, bet ir vietinių kliūčių (posūkių, šulinių bei šulinėlių, skersmens pokyčių, šoninių srautų, nuosėdų) įtaką. Projektuotojas privalo pasitikrinti, kurio tipo šiurkštumas nurodytas pasirinktų vamzdžių dokumentuose.

Kai šiurkštumas yra k1, apskaičiuojant reikia jį kiek padidinti, kad būtų įvertintas vietinių kliūčių sukeliamas pasipriešinimas. Neturint tikslesnių duomenų, k2 reikšmes galima imti tokias:

Þ 0,25·10-3 m – ruožuose be šulinių: slėgvamzdžiuose, diukeriuose, nuleistuvuose;

Þ 0,50·10-3 m – nuotakuose su hidrauliškai gerai įrengtais šuliniais;

Þ 0,75·10-3 m – kolektoriuose su hidrauliškai gerai įrengtais šuliniais;

Þ 1,5·10-3 m – vietoje betonuotuose nuotakuose ir kolektoriuose.

Projektuotojai, hidrauliniams nuostoliams nustatyti naudojantieji pagal aukščiau pateiktas formules sudarytas skaičiavimo programas, lenteles arba nomogramas, privalo pasitikrinti, kokiems vamzdžiams jos sudarytos.

Apskaičiuojant nuotakus, kuriuose neįmanoma išvengti nuosėdų kaupimosi, turi būti atsižvelgiama į skerspločio sumažėjimą.

STR 2.07.01:2003