21 priedas

Maksimalų paviršinių (lietaus) nuotekų debitą galima sumažinti laikinai sukaupiant dalį nuotėkio rezervuare arba tvenkinyje. Debito reguliavimo įrenginys gali būti įtaisomas lietaus nuotake (1 pav., a) arba šalia jo (1 pav., b).

a)

b)

21.1 paveikslas. Paviršinių (lietaus) nuotekų debito reguliavimo įrenginių jungimo prie nuotakyno principinės schemos; SK – skirstomasis nupiltuvas

Reguliavimo įrenginio tūris apskaičiuojamas kaip per skaičiuotinio intensyvumo lietų įtekančių ir ištekančių paviršinių (lietaus) nuotekų kiekio skirtumas. Dėl lietaus eigos savitumo tas skirtumas, kaip matyti iš 21.2 paveikslo, yra nevienodas. Todėl nuotekų kiekiai apskaičiuojami atitinkamiems lietaus intervalams (paprastai kas 5-10 min) ir nustatomas didžiausias skirtumas.

21.2 paveikslas. Reguliuojamojo tūrio kitimo schema

Per pasirinktą lietaus eigos intervalą įtekančių į debito reguliavimo įrenginius nuotekų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

, m3,

kai: I – lietaus intensyvumas, l/(s·ha), apskaičiuojamas pagal Reglamento 9 priedo 2.2 p.; F – nuotėkio baseino plotas, ha, pagal Reglamento 9 priedo 2.4 p.; C – vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas, pagal Reglamento 9 priedo 2.6 p.; t – lietaus eigos intervalo ilgis sekundėmis.

Per tą patį lietaus eigos intervalą ištekančių iš debito reguliavimo įrenginių nuotekų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

Višt = k·Qiš ·t, m3,

kai: k – ištėkio koeficientas, imamas pagal 3 pav. grafiką; Qiš – ištėkio debitas, m3/s.

21.3 paveikslas. Ištėkio koeficiento priklausomybė nuo ištėkio ir įtėkio debitų santykio

Lietaus nuotekų debito reguliavimo įrenginių dydis nustatomas taip:

Optimalus debito reguliavimo įrenginio dydis ir nutekamojo vamzdyno skersmuo parenkamas ekonominiais apskaičiavimais.

Paviršinių (lietaus) nuotekų debito reguliavimo įrenginyje reikia įtaisyti avarinę nuopylą pertekliniam debitui išleisti.

STR 2.07.01:2003