Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390

Nr. 390 · VII skyrius

• VII skyrius – Pastato nuotekų šalintuvas. Saugos ir paskirties reikalavimai

• XXVI skirsnis – Pastato nuotekų šalintuvų klasifikavimas. Bendrieji reikalavimai pastato nuotekų šalintuvui

• 194 p. Vartotas vanduo ir (arba) paviršinės nuotekos nuotekų šalintuvu tekinamos iš pastato į…
• 195 p. Pastato nuotekų priimtuvu gali būti: lauko nuotakynas, supylimo rezervuaras, nuotekų…
• 196 p. Pagal šalinamas nuotekas, pastatų nuotekų šalintuvai gali būti: atskirieji (kiekviena…
• 197 p. Pagal šalinimo būdą pastatų nuotekų šalintuvai gali būti: savitakiai (gravitaciniai),…
• 198 p. Pagal slėgio sukūrimo būdą slėginiai nuotekų šalintuvai gali būti pneumatinio…
• 199 p. Vakuuminiai nuotakynai gali būti įrengiami buitinėms nuotekoms šalinti iš gyvenamųjų…
• 200 p. Pastatų vakuuminiai nuotekų šalintuvai privalo gebėti surinkti nuotekas iš visų…
• 201 p. Atskirasis buitinių nuotekų šalintuvas gali būti įrengiamas gyvenamuosiuose,…
• 202 p. Gamybiniuose pastatuose atskirasis gamybinių nuotekų šalintuvas įrengiami tais…
• 203 p. Gamybinės nuotekos, kurių teršalų pobūdis panašus į buitinių nuotekų, gali būti…
• 204 p. Paviršinės nuotekos bendruoju atveju šalinamos atskiru pastato nuotakynu ir…
• 205 p. Paviršinėms nuotekoms šalinti nuo didelio ploto plokščių arba sudėtingo reljefo stogų…
• 206 p. Paviršinės nuotekos iš mažų atskirtų stogo ar balkono plotų gali būti suleidžiamos į…
• 207 p. Projektuojant pastato lietaus nuotakyną reikia atsižvelgti į konstrukcijų nuokrypas ir…
• 208 p. Lietaus vandens prasiskverbimo į pastatą arba per didelės konstrukcijų apkrovos…
• 209 p. Kai kiemo nuotakynas yra mišrusis, pastato paviršinės nuotekos gali būti šalinamos…
• 210 p. Gamybinės nuotekos, kurių sudėtis panaši į buitinių nuotekų, gali būti šalinamos į…

• XXVII skirsnis – Pastato nuotekų šalintuvo dalių klasifikavimas. Bendrieji reikalavimai pastato nuotakynui

• 211 p. Pastato nuotekų šalintuvas yra inžinerinė sistema, susidedanti iš įlajų, nuotakyno ir,…
• 212 p. Nuotakynai gali būti suskirstyti į 4 sisteminius tipus: I sistema – nuotakynas su…
• 213 p. Pastato nuotakynas turi būti įrengtas taip, kad oro slėgio svyravimai, atsirandantieji…
• 214 p. Pagal tai, kaip pasiekiamas oro slėgio nuotakyne ir aplinkoje sulyginimas, būtinas…
• 215 p. Įlajų nuotakai gali būti arba nevėdinami, arba vėdinami vamzdžiais ar orlaidžiais.
• 216 p. Nuotakynas turi būti suprojektuotas ir padarytas taip, kad vienos įlajos nuotekos…
• 217 p. Pastatų vakuuminį nuotakyną sudaro: sanitariniai prietaisai, automatinis sąveikos…
• 218 p. Nuotakyno vamzdžiai neturi būti uždaryti pastato konstrukcijose; jie turi būti…
• 219 p. Ten, kur tikėtinas rasojimas, vamzdžiai turi būti šiltinami.

• XXVIII skirsnis – Įlajos

• 220 p. Kiekvienas vandens ėmimo čiaupas ir kiekviena patalpa, kurioje gali išsilieti vanduo ar…
• 221 p. Įlajose neturi būti tėkmę uždarančių įtaisų, jei tam nėra ypatingos priežasties.
• 222 p. Įlajos turi būti įrengtos taip, kad nekeltų nepatogumų pastato naudotojams dėl kvapo.…
• 223 p. Geriamojo vandens bakų ir tūrinių vandens šildytuvų nuopylos, indaplovių, skalbyklių…
• 224 p. Patalpų, kuriose įrengti trapai, grindys turi būti daromos nelaidžios vandeniui.
• 225 p. Trapai ir lietaus įlajos turi būti įrengtos pagal standarto [7.6.2] reikalavimus. Kai…
• 226 p. Aukščiau patvinimo lygio įrengiamos įlajos neturi būti jungiamos per ištvinimo saugos…
• 227 p. Praustuvai įrengiami 0,80 m aukštyje virš grindų (kriauklės viršus); mokyklose – 0,70,…
• 228 p. Vonia statoma ant 130–150 mm aukščio kojelių taip, kad jos viršus būtų horizontalus;…
• 229 p. Plautuvės įrengiamos 0,85 m aukštyje virš grindų (kriauklės viršus); sieniniai čiaupai…
• 230 p. Dušų maišomieji čiaupai įrengiami 1,0–1,20 m aukštyje virš grindų.
• 231 p. Sėdimieji išpuodžiai tvirtinami prie grindų, gembiniai prie sienos; suaugusiems skirto…
• 232 p. Sieniniai pisuarai suaugusiems statomi 0,65 m, o vaikams – 0,45 m aukštyje virš grindų.…

• XXIX skirsnis – Nuotakai

• 233 p. Buitinių ir gamybinių nuotekų šalintuvų nuotakai tiesiami virš grindų arba palubėje.…
• 234 p. Plautuvių ir praustuvų nuotakų, tiesiamų virš grindų, ašis daroma 80–100 mm aukščiau…
• 235 p. Nuotakai su stovais virš grindų jungiami įvairiais trišakiais, keturšakiais, šakočiais,…
• 236 p. Skirtingų butų sanitarinius prietaisus įjungti į bendrą nuotaką neleidžiama.
• 237 p. Dviejų vonių, esančių tame pačiame aukštyje, nuotakai jungiami prie stovo įžambiuoju…
• 238 p. Pradžioje tų nuotakų, prie kurių prijungti trys ir daugiau sanitariniai prietaisai arba…
• 239 p. Nuotakas, surenkantis nuotekas iš sanitarinių prietaisų grupės, gali būti vėdinamas,…
• 240 p. Gamybinės nuotekos, neturinčios nemalonaus kvapo, neišskiriančios žalingų dujų ar garų,…
• 241 p. Maisto pramonės technologinių nuotekų įlajas, pramonės ir viešųjų pastatų indų…
• 242 p. Vidiniuose paviršinių nuotekų šalintuvuose įlajos gali būti montuojamos tiesiog į…
• 243 p. Gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose vidiniai lietaus nuotakai tiesiami pastogėj,…
• 244 p. Lietaus nuotakai sujungiami įžambiaisiais trišakiais, o prie stovų prijungiami…

• XXX skirsnis – Stovai

• 245 p. Buitinių ir gamybinių nuotekų stovus sudaro dvi dalys – tekamoji ir vėdinamoji. Jeigu…
• 246 p. Buitinių ir gamybinių nuotekų stovai tiesiami pro visus pastato aukštus vienodo…
• 247 p. Stovai tiesiami atvirai sienomis, kolonomis arba paslėptai sienų vagose, šachtose,…
• 248 p. Nuotekų stovai daromi vertikalūs. Dėl konstrukcinių sumetimų prireikus pakeisti stovo…
• 249 p. Kai dėl didelio nuotekų debito į stovą gali nebepatekti oro, įrengiamas papildomas…
• 250 p. Kelių stovų (iki šešių) vėdinamosios dalys gali būti sujungtos į bendrą vėdinamąją…
• 251 p. Stovai prie išvadų arba gulsčiųjų dalių jungiami atsižvelgiant į pastato aukštį taip,…
• 252 p. Aukštesnių nei 50 m pastatų stovuose reikia įrengti hidraulinės energijos slopintuvus…
• 253 p. Vidiniai lietaus nuotekų stovai tiesiami: gyvenamuosiuose namuose – laiptinėse, prie…
• 254 p. Aukštesnių pastatų paviršinių nuotekų šalintuvuose, užsikimšus išvadui, gali susidaryti…
• 255 p. Esant lietaus nuotekų šalintuvų elementų užšalimo grėsmei, turi būti numatytas jų…

• XXXI skirsnis – Išvadai

• 256 p. Išvadų skaičius nustatomas pagal stovų išdėstymą, renkantis variantą su mažiausiu…
• 257 p. Išvadai gali būti tiesiami rūsio palubėje, rūsio sienomis arba grunte, po rūsio ar…
• 258 p. Išvadų ir pastato pamatų sankirtos įrengiamos taip, kad konstrukcija nepažeistų…
• 259 p. Išvado laukujės dalies ilgis (iki pirmojo nuotekų šulinio) turi būti ne ilgesnis kaip 8…
• 260 p. Stovai prie išvadų jungiami taip, kad skystis sklandžiai pakeistų tekėjimo kryptį iš…
• 261 p. Lietaus nuotakyno išvadai neturi būti ilgesni kaip 20 m (skaičiuojant nuo stovo ar…
• 262 p. Prie kiemo nuotakyno išvadai jungiami taip, kad vandens tekėjimo kryptis pakistų ne…
• 263 p. Vidinio lietaus nuotakyno atvirasis išvadas turi būti apsaugomas nuo apledėjimo; gali…

• XXXII skirsnis – Valymo angos

• 264 p. Nuotakyne turi būti padarytos lengvai prieinamos valymo angos, sandariai uždaromos…
• 265 p. Buitiniam ir gamybiniam nuotakynui valyti, stovuose, 1,0 m virš grindų, bet ne mažiau…
• 266 p. Revizijos įmontuojamos paviršinių nuotekų stovuose, pirmajame aukšte, 1,0 m virš…
• 267 p. Ilgesniuose nei 24 m lietaus nuotakuose būtina įmontuoti revizijas arba pravalas;…
• 268 p. Ilguose išvaduose būtina įrengti revizijas ar pravalas tokiais atstumais: revizijos –…
• 269 p. Gyvenamųjų ir viešųjų pastatų lietaus nuotakyno išvaduose reikia įrengti pravalas kas…
• 270 p. Gamybinių nuotekų išvaduose ir grunte tiesiamuose nuotakuose, jei nuotekos neišskiria…
• 271 p. Požeminių lietaus nuotakyno išvadų sujungimo, posūkio, skersmens ar nuolydžio…
• 272 p. Slėginiai nutekamieji išvadai turi būti projektuojami ir įrengiami pagal standartų…

• XXXIII skirsnis – Pastato nuotekų šalintuvo hidraulika

• 273 p. Hidraulinės užtvaros ir nuotakai turi netrukdomai praleisti iš sanitarinio prietaiso ar…
• 274 p. Nuotakyno hidraulinis pralaidumas turi būti ne mažesnis už apskaičiuotą sanitarinių…
• 275 p. Nuotako skersmuo preliminariai skiriamas vadovaujantis konstrukciniais sumetimais:…
• 276 p. Buitinių nuotekų šalintuvai gali būti apskaičiuojami Reglamento 6–ame priede išdėstyta…
• 277 p. Buitinių ir gamybinių nuotekų tekėjimo skaičiuotinis greitis nuotakuose ir išvaduose…
• 278 p. Stovuose nuotekų tekėjimo greitis turi neviršyti 10,0 m/s. Kai yra didesnio greičio…
• 279 p. Srauto energijos slopintuvas neturi sudaryti sąlygų hidraulinėms užtvaroms pažeisti…
• 280 p. Stačiakampio latako plotis skiriamas pagal hidraulinį apskaičiavimą, atsižvelgiant į…
• 281 p. Kiekvienas vamzdyno ruožas tiesiamas vienodu nuolydžiu iki įsiliejimo į kitą vamzdyną.…
• 282 p. Skaičiuotinis paviršinių nuotekų debitas nuo pastatų stogų apskaičiuojamas šio…
• 283 p. Skaičiuotiniai pastatų paviršinių nuotekų debitai gali būti apskaičiuojami ir pagal…
• 284 p. Stoglatakiai, laštakai, lietvamzdžiai ir išvadai gali būti hidrauliškai apskaičiuojami…

• XXXIV skirsnis – Bendrieji reikalavimai vietinėms nuotekų kėlykloms ir valykloms

• 285 p. Nuotekų kėlyklos įrengiamos žemiau patvinimo lygio surinktoms nuotekoms šalinti.…
• 286 p. Paviršinės nuotekos iš plotų, esančių žemiau patvinimo lygio, turi būti šalinamos…
• 287 p. Nuotekų kėlyklos patalpa turi būti tokio dydžio, kad apie visas priežiūros…
• 288 p. Pastate įrengtos srutinių nuotekų kėlyklos surinkimo rezervuaras turi stovėti laisvai,…
• 289 p. Pastato arba sklypo nuotekų kėlykla turi būti apsaugota nuo užtvindymo iš lauko…
• 290 p. Kai nuotekų pritekėjimo į kėlyklą nutraukti negalima, turi būti įrengtas atsarginis…
• 291 p. Slėgvamzdžiai turi būti jungiami į vėdinamą išvadą, o ne į stovą. Jungiama taip pat…
• 292 p. Slėgvamzdžiuose nereikia daryti orlaidžių. Slėgvamzdis privalo atlaikyti slėgį, 1,5…
• 293 p. Nuotekų kėlyklos įtekamajame vamzdyje turi būti statomas čiaupas, o slėgvamzdyje –…
• 294 p. Srutinių nuotekų kėlyklų rezervuarai turi būti vėdinami; vėdinimo vamzdis jungiamas…
• 295 p. Nuotekų keltuvo našumas turi būti didesnis už įtėkio debitą, o slėgis kuo artesnis…
• 296 p. Nuotekų kėlyklos rezervuaro naudingasis tūris apskaičiuojamas taip: V = Qs · T, [l],
• 297 p. Kad nuotekos neužsistovėtų slėgvamzdyje, nuotekų kėlyklos rezervuaro naudingasis tūris…
• 298 p. Riboto pritaikymo srutinių nuotekų kėlyklos turi būti projektuojamos ir įrengiamos…
• 299 p. Kai į komunalinę nuotekų surinkimo sistemą suleidžiamų gamybinių nuotekų savybės…
• 300 p. Valymo technologija bei įrenginiai parenkami atsižvelgiant į teršalų pobūdį ir…
• 301 p. Vietinės nuotekų valyklos turi atitikti bendruosius reikalavimus, nustatytus standarte…

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)