Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156

Nr. D1-156 · X skyrius

• X skyrius – Vandens ruošyklų saugos ir paskirties reikalavimai.

• XV skirsnis – Bendrosios nuostatos

• 131 p. Vandens ruošimo būdai, įrenginių sudėtis ir skaičiuojamieji parametrai bei reikalingi…
• 132 p. Būtina numatyti pakartotiną filtrų plovimo vandens, vandens ruošyklų nuosėdų laikymo ir…
• 133 p. Bendrą vandens debitą, atitekantį į ruošyklą, reikia nustatyti įvertinant vandens…
• 134 p. Vandens ruošimo stoties našumas turi būti numatytas maksimaliam poreikiui per parą.…

• XVI skirsnis – Vandens skaidrinimas ir spalvotumo panaikinimas

• 135 p. Vandens šaltinių vanduo skirstomas: 1) priklausomai nuo skaičiuojamojo drumstumo…
• 136 p. Skaičiuojamąsias maksimalias drumstumo ir spalvotumo reikšmes vandens ruošimo stotims…

• XVII skirsnis – Sietiniai filtrai

• 137 p. Sietiniai filtrai naudojami norint pašalinti iš vandens stambias plaukiančias ir…
• 138 p. Sietiniai filtrai statomi kamerose. Jei dirba daugiau kaip 5 įrenginiai, vienoje…
• 139 p. Sietiniai filtrai praplaunami vandeniu.

• XVIII skirsnis – Reagentų parinkimas ir naudojimas

• 140 p. Skaičiuojamasis reagentų kiekis nustatomas priklausomai nuo imamo vandens kokybės…
• 141 p. Vandeniui skaidrinti ir nuspalvinti vartojami šie krekikliai (koaguliantai): aliuminio…
• 142 p. Dribsniklių kiekį (papildant krekiklių kiekį) reikia priimti: a) poliakrilamido pagal…
• 143 p. Chloro turinčių reagentų kiekis (pagal aktyvųjį chlorą) pirminiam chloravimui ir…
• 144 p. Šarminimo reagentų kiekį Dš, mg/l dribsnių susidarymo proceso pagerinimui reikia…
• 145 p. Reagentai turi būti ruošiami ir dozuojami kaip tirpalai ar suspensijos. Krekikliai į…
• 146 p. Tirpinimo bake tirpalo koncentracija, skaičiuojant pagal švarų ir bevandenį produktą,…
• 147 p. Pilnas krekiklio tirpalo paruošimo ciklo laikas (pakrovimas, ištirpinimas, sėsdinimas,…
• 148 p. Krekikliui ištirpinti ir jam maišyti rezervuaruose numatomas suspausto oro padavimas į…
• 149 p. Rezervuarų – tirpintuvų apatinė dalis projektuojama pasvirusiomis sienutėmis 45o kampu…
• 150 p. Darbinių rezervuarų dugnai turi būti su 0,01 nuolydžiu link nuvedimo vamzdžio, kurio…
• 151 p. Krekiklio tirpalas iš rezervuarų – tirpintuvų ir darbinių rezervuarų turi būti paimamas…
• 152 p. Vidinė rezervuarų danga turi būti padengta rūgščiai atsparia medžiaga.
• 153 p. Naudojant krekikliu sausą geležies chloridą, viršutinėje rezervuaro – tirpintuvo dalyje…
• 154 p. Krekiklio tirpalui transportuoti naudojamos rūgščiai atsparios medžiagos ir įrenginiai.
• 155 p. Poliakrilamidas naudojamas kaip tirpalas, kuriame yra 0,1–1 % polimero.
• 156 p. Maišytuvų kiekis, o taip pat darbinių rezervuarų tūris poliakrilamido tirpalui…
• 157 p. Aktyvuotos silicio rūgšties tirpalas ruošiamas iš skysto stiklo (natrio silikato),…
• 158 p. Vandens šarmingumo padidinimui ir stabilizacijai naudojamos kalkės arba soda.
• 159 p. Vandens ruošimo stoties kalkių tirpalo paruošimo technologinė schema parenkama,…
• 160 p. Kalkių pienui arba tirpalui ruošti turi būti numatyti ne mažiau kaip du rezervuarai.…
• 161 p. Kalkių pienas nuo netirpių priemaišų išvalomas stabilizuojant vandenį vertikaliuosiuose…
• 162 p. Kalkių pieno nepertraukiamam maišymui naudojama hidraulinė maišyklė (siurblių pagalba)…
• 163 p. Kalkių pieno padavimo vamzdžių skersmenys turi būti: slėginių, paduodant išvalytą…
• 164 p. Sodos tirpalo koncentraciją reikia priimti 5–8 %. Sodos kiekį reikia numatyti pagal 145…
• 165 p. Vandens gerinimo dribsniklių ir krekiklių liekamosios koncentracijos geriamajame…

• XIX skirsnis – Maišytuvai

• 166 p. Maišytuvai apima reagentų įvedimo prietaisus, užtikrinančius greitą ir tolygų reagentų…
• 167 p. Maišytuvai turi užtikrinti nenutrūkstamą reagentų įterpimą nustatytais intervalais…
• 168 p. Reagentų įterpimo įrenginius reikia projektuoti kaip perforuotus vamzdinius…
• 169 p. Reagentai su vandeniu sumaišomi hidraulinio tipo maišytuvuose (sūkuriniuose,…
• 170 p. Maišytuvų vandens ruošimo stotyje turi būti ne mažiau kaip du su galimybe atjungti juos…
• 171 p. Sūkuriniai (vertikalieji) maišytuvai naudojami, kai į ruošyklą patenka vanduo, kuriame…
• 172 p. Pertvariniai maišytuvai projektuojami kanalų tipo, su pertvaromis, ir turi užtikrinti…
• 173 p. Slėgio aukščio nuostoliai h, susidarantys viename posūkyje, apskaičiuojami pagal formulę
• 174 p. Maišytuvuose būtina įrengti persiliejimo ir išleidimo vamzdžius. Intensyvaus dribsnių…
• 175 p. Nuo maišytuvų iki dribsnių susidarymo kamerų ir skaidrintuvų su skendinčiomis…

• XX skirsnis – Oro atskirtuvai

• 176 p. Oro atskirtuvus reikia numatyti naudojant nusodintuvus su dribsnių susidarymo…
• 177 p. Oro atskirtuvo paviršiaus plotą reikia priimti remiantis skaičiavimais, laikant kad…

• XXI skirsnis – Reakcijos kameros

• 178 p. Nusodintuvuose turi būti numatomos įmontuotos hidraulinio tipo reakcijų kameros.…
• 179 p. Horizontaliuose nusodintuvuose reikia numatyti pertvarines, sūkurines–hidraulines arba…
• 180 p. Pertvarines reakcijos kameras reikia projektuoti su horizontaliu arba vertikaliu…
• 181 p. Sūkurines reakcijos kameras reikia projektuoti su vertikaliomis arba nuolaidžiomis…
• 182 p. Reakcijos kamera su skendinčių medžiagų sluoksniu ir vertikaliomis pertvaromis…
• 183 p. Vanduo reakcijos kamerose paskirstomas slėginiais perforuotais vamzdžiais su angomis,…
• 184 p. Vanduo iš reakcijos kamerų į nusodintuvus nuvedamas ne didesniu kaip 0,1 m/s greičiu,…
• 185 p. Vertikaliuose nusodintuvuose turi būti hidraulinė verpetinio tipo reakcijos kamera,…
• 186 p. Vertikalių nusodintuvų su verpetinėmis reakcijos kameromis plotas nustatomas pagal…
• 187 p. Virš reakcijos kamerų, hidrauliniam režimui kamerose reguliuoti būtina įrengti ne…
• 188 p. Kai nusodintuve yra įrengtos mažiau kaip 6 kameros, reikia numatyti vieną atsarginę.

• XXII skirsnis – Nusodintuvai

• 189 p. Projektuojant nusodintuvus, turi būti įvertinamas skendinčių dalelių kiekis, jų tipas,…
• 190 p. Vertikalaus nusodintuvo sėdimo zonos plotas F nustatomas pagal formulę (5) dviem…
• 191 p. Nuosėdų išvalymas atliekamas neišjungus nusodintuvo. Nusodintuvai turi būti valomi ne…
• 192 p. Vertikalių nusodintuvų nuosėdų kaupimo ir tankinimo zonos sienutės turi būti…
• 193 p. Vertikaliuose nusodintuvuose nuskaidrinto vandens nuvedimas numatomas periferiniais ir…
• 194 p. Horizontalūs nusodintuvai naudojami vandens, kuriame daug skendinčių medžiagų,…
• 195 p. Horizontalių nusodintuvų skaičiavimai atliekami pagal 190 punktą dviem periodams.
• 196 p. Nusodintuvų ilgis nustatomas pagal formulę: , (7)
• 197 p. Horizontalūs nusodintuvai projektuojami su mechaninėmis arba hidraulinėmis nuosėdų…
• 198 p. Šalinant nuosėdas hidrauliškai, reikia numatyti nuosėdų surinkimo sistemą iš perforuotų…
• 199 p. Hidrauliniai skaičiavimai atliekami pagal 213 punktą.
• 200 p. Nusodintuvų aukštis nustatomas kaip suma nusodinimo ir nuosėdų kaupimo zonų aukščių,…
• 201 p. Slėginės hidraulinės nuosėdų nuplovimo sistemos, kurias sudaro teleskopiniai skylėti…
• 202 p. Nuskaidrintą vandenį reikia surinkti horizontaliai įrengtais skylėtais vamzdžiais arba…
• 203 p. Nuskaidrinto vandens greitis latakų ir vamzdžių gale turi būti 0,6–0,8 m/s, angose – 1…
• 204 p. Nusodintuvų matmenys turi būti skaičiuojami, įvertinant dalelių sėdimo greitį ir…

• XXIII skirsnis – Skaidrinimas pakibusių dribsnių sluoksnyje

• 205 p. Skaidrintuvų skaičiavimus reikia atlikti atsižvelgiant į ruošiamo vandens kokybės…
• 206 p. Skaidrinimo ir nuosėdų atskyrimo zonų plotą reikia priimti didžiausią, nustatytą dviem…
• 207 p. Pakibusių nuosėdų sluoksnio storį reikia priimti nuo 2 iki 2,5 m. Nuosėdų kaupimo angų…
• 208 p. Nuosėdų pašalinimas iš nuosėdų tankintuvo atliekamas periodiškai, skylėtais vamzdžiais.
• 209 p. Vanduo skaidrintuvo zonoje paskirstomas skylėtais vamzdžiais, išdėstytais vienas nuo…
• 210 p. Vandens su nuosėdomis tekėjimo greitis įtekėjimo angose turi būti 10–15 mm/s, nuosėdų…
• 211 p. Nuskaidrinto vandens nuvedimui skaidrinimo zonoje naudojami latakai su trikampėmis…
• 212 p. Nuskaidrintą vandenį iš nuosėdų tankintuvo reikia surinkti patvenktais skylėtais…
• 213 p. Slėgio nuostolius perforuotuose vandens ir nuosėdų paskirstymo ir surinkimo vamzdžiuose…
• 214 p. Nuosėdų pašalinimo iš tankintuvo vamzdžių skersmuo turi būti toks, kad nuosėdas būtų…
• 215 p. Kampas tarp pasvirusių tankintuvų sienučių turi būti 70o. Projektuojant skaidrintuvus…
• 216 p. Kai yra mažiau kaip 6 skaidrintuvai, vienas numatomas atsarginis.

• XXIV skirsnis – Greitieji filtrai

• 217 p. Filtrų ir jų vamzdynų parametrai turi būti apskaičiuoti dirbant jiems normaliu ir…
• 218 p. Filtrų užpildui naudojamas kvarcinis smėlis, trupintas antracitas, keramzitas ir kitos…
• 219 p. Filtrų užpildui naudojamo smėlio sluoksnių skaičius ir storis, dalelių skersmuo…
• 220 p. Filtruojantys greičiai, filtrams dirbant normaliu ir forsuotu režimu, parenkami pagal…
• 221 p. Filtrus su skirtingo stambumo smėlio užpildu sudaro 0,7 m storio 0,6–1,18 mm skersmens…
• 222 p. Slėginiuose filtruose filtravimo greičiai priimami 2 kartus didesni nei atviruose…
• 223 p. Slėgio nuostolius filtre reikia priimti: atviriems filtrams 3–3,5 m priklausomai nuo…
• 224 p. Atviruose greituosiuose filtruose vandens sluoksnis virš užpildo paviršiaus turi būti…
• 225 p. Didelio pasipriešinimo vamzdinės paskirstymo (drenažinės) sistemos projektuojamos…
• 226 p. Grūdelių stambumą ir laikančiojo sluoksnio storį, rengiant didelio pasipriešinimo…
• 227 p. Vamzdinio drenažo atšakose reikia numatyti: esant laikančiajam sluoksniui – angas,…
• 228 p. Vamzdinės paskirstymo sistemos kolektoriaus skerspjūvis turi būti pastovus. Vandens…
• 229 p. Paskirstymo sistemą su drenažiniais gaubteliais reikia projektuoti plaunant filtrus…
• 230 p. Orui pašalinti iš vamzdyno, paduodančio vandenį filtrams plauti, reikia numatyti 75–150…
• 231 p. Filtruojančiajam užpilui plauti reikia naudoti vandenį, išvalytą filtruose. Užpildo iš…
• 232 p. Filtrai praplaunami ir prapučiami, tiekiant švarų vandenį bei orą per drenažo sistemą į…
• 233 p. Plovimo vandeniui surinkti ir nuvesti reikia numatyti pusiau apvalaus arba penkiakampio…
• 234 p. Latakų viršutinės briaunos turi būti virš maksimalaus plovimo metu išsiplėtusio…
• 235 p. Filtrams su kvarcinio smėlio užpildu vandens–oro praplovimą reikia naudoti tokiu…
• 236 p. Plaunant vandeniu–oru, vanduo ir oras turi būti paduodamas per paskirstymo su…
• 237 p. Plaunant filtrus vandeniu ir prapučiant suspaustu oru, reikia numatyti horizontalią…
• 238 p. Vanduo plovimui turi būti paduodamas siurbliais arba iš bako. Plovimo siurblio našumas…

• XXV skirsnis – Stambiagrūdžiai filtrai

• 239 p. Stambiagrūdžiai filtrai naudojami gamybos tikslams koaguliuotam arba nekoaguliuotam…
• 240 p. Filtro užpildui reikia naudoti kvarcinį smėlį ir kitas medžiagas, reikiamo mechaninio…
• 241 p. Slėginiai stambiagrūdžiai filtrai skaičiuojami kritiniams slėgio nuostoliams…
• 242 p. Stambiagrūdžiai filtrai plaunami vandeniu, prapučiant juos suspaustu oru. Vandens ir…
• 243 p. Įrenginius plovimo vandeniui nuvesti iš atvirų filtrų reikia projektuoti pagal 237 punktą.
• 244 p. Skaičiuojant stambiagrūdžių filtrų plovimo režimą, priimama: filtruojančiojo užpildo…
• 245 p. Stambiagrūdžių filtrų plotas nustatomas pagal 220 punktą.
• 246 p. Jei yra daugiau kaip 10 filtrų, galima vienu metu atjungti vieną arba du filtrus…

• XXVI skirsnis – Kontaktiniai skaidrintuvai

• 247 p. Vandens spalvuotumo panaikinimui kontaktiniuose skaidrintuvuose reikia numatyti…
• 248 p. Kameros tūris nustatomas pagal per 5 min. į ją patenkantį vandens kiekį. Kameroje turi…
• 249 p. Įtekėjimo kamerose vandens lygio skirtumas virš lygio kontaktiniuose skaidrintuvuose…
• 250 p. Numatant kontaktinius skaidrintuvus plauti vandeniu, jie projektuojami be laikančiojo…
• 251 p. Kontaktiniams skaidrintuvams su laikančiuoju sluoksniu viršutinė žvyro, kurio dalelių…
• 252 p. Kontaktiniuose skaidrintuvuose filtravimo greičiai priimami: - skaidrintuvams dirbant…
• 253 p. Skaidrintuvų plovimui reikia naudoti išvalytą vandenį. Galimas nevalyto vandens…
• 254 p. Kontaktinių skaidrintuvų plovimo režimas nustatomas pagal 11 lentelę.
• 255 p. Kontaktiniuose skaidrintuvuose su laikančiuoju sluoksniu ir vandens – oro praplovimu,…
• 256 p. Vandens įtekėjimo į atšakų vamzdžius greičiai turi būti 1,4–1,8 m/s.
• 257 p. Kontaktiniuose skaidrintuvuose be laikančiojo sluoksnio plovimo vandens nuvedimui…
• 258 p. Vandens nuvedimo kanalus ir komunikacijas, bakus ir siurblius kontaktiniams…
• 259 p. Kontaktiniams skaidrintuvams ištuštinti apatinėje paskirstymo sistemos kolektoriaus…

• XXVII skirsnis – Lėtieji filtrai

• 260 p. Lėtiems filtrams įrengti naudojamas 0,6–1,25 m storio smėlio užpildas, supiltas ant…
• 261 p. Vandens filtracijos greitis lėtuose filtruose yra 0,1–0,3 m/s.
• 262 p. Filtrų turi būti ne mažiau kaip trys. Filtro plotis turi būti ne didesnis kaip 6 m,…
• 263 p. Lėtuosius filtrus reikia projektuoti su mechanine arba hidrauline smėlio užpildo…
• 264 p. Vanduo lėtojo filtro regeneracijai turi būti paduodamas specialiu siurbliu arba iš…
• 265 p. Lėtuosiuose filtruose vandens sluoksnis virš užpildo viršaus turi būti 1,5 m. Jeigu…

• XXVIII skirsnis – Prefiltrai

• 266 p. Prefiltrus reikia naudoti pirminio vandens valymui, esant dviejų pakopų filtravimui…
• 267 p. Jei nėra technologinių tyrimų, prefiltrų pagrindinius parametrus galima priimti: smėlio…
• 268 p. Reikia numatyti vienu metu dirbančiuose prefiltruose filtrato susimaišymą, prieš…

• XXIX skirsnis – Vandens nukenksminimas (bakteriologinis)

• 269 p. Vandens nukenksminimo metodas parenkamas pagal vandens debitą ir jo kokybę, jo išvalymo…
• 270 p. Vandens ruošyklose gali būti naudojamos šios dezinfekavimo medžiagos: chloras,…
• 271 p. Iš ėmimo įrenginių atitekėjusiam žaliam vandeniui gali būti taikomas išankstinis…
• 272 p. Chloro kiekį vandens nukenksminimui reikia nustatyti remiantis technologiniais…
• 273 p. Dalis chloro gali būti sunaudojama susidarant netirpiems geležies ir mangano…
• 274 p. Junginiai, kurių reakcijoms gali būti naudojamas chloras, turi būti pašalinami iš…
• 275 p. Būtina padidinti chloro dozę ir reakcijos trukmę, jei amoniako junginių N dalis…
• 276 p. Būtina įvertinti sąlygą, kad nukenksminimo procesas labai sulėtėja esant žemesnėms…
• 277 p. Reakcijos trukmė turi būti ne mažesnė kaip 30 min.
• 278 p. Chloro reagentų kontaktas su vandeniu turi vykti švaraus vandens rezervuaruose arba…
• 279 p. Kontaktinio rezervuaro dydis turi būti toks, kad tekant skaičiuojamajam vandens…
• 280 p. Vanduo įtekėjimo į rezervuarą vietoje turi būti išskleidžiamas naudojant pertvarą,…
• 281 p. Reikiamas reakcijos laikas gali būti užtikrinamas ir vandeniui tekant vandentakiais,…
• 282 p. Tais atvejais, kai tikėtina tarša vandens šaltinyje, gali būti naudojamas…
• 283 p. Vamzdžiai, kuriais tiekiamas skystas ar dujinis chloras, turi būti plieniniai.…
• 284 p. Chloravimo įranga ir pastatai, kuriuose ši įranga eksploatuojama, turi būti…
• 285 p. Natrio hipochloritas, naudojamas chloravimui, dažniausiai gaminamas naudojimo vietoje,…
• 286 p. Natrio hipochlorito gamybos procese susidaro vandenilis, sukeliantis gaisrų bei…
• 287 p. Chloro dioksidas naudojamas tais atvejais, kai įprastas chloro naudojimas įtakoja kvapo…
• 288 p. Vandeniui nukenksminti reagentų su chloru įvedimą reikia numatyti prieš švaraus vandens…
• 289 p. Į chloratorių tiekiamo vandens skaičiuojamieji debitai ir slėgis bei chloro vandens…
• 290 p. Chloro tiekimo vamzdyno linijas reikia numatyti ne mažiau kaip dvi, viena – atsarginė.
• 291 p. Natrio hipochloridas negali būti laikomas šviesoje ir negali kontaktuoti su plieno,…
• 292 p. Kalcio hipochloritas gaminamas ir laikomas granulių arba miltelių forma. Chloravimui…
• 293 p. Tirpalui paruošti iš kalcio hipochlorido miltelių reikia įrengti ne mažiau kaip du…
• 294 p. Druskos skiedinio ir hipochlorido rezervuarai ir vamzdynai turi būti pagaminti iš…
• 295 p. Vandens nukenksminimas tiesiogine elektrolize taikomas esant chlorido kiekiui ne mažiau…
• 296 p. Tiesioginės elektrolizės įrenginiai turi būti išdėstyti patalpose šalia vamzdyno,…
• 297 p. Vandens nukenksminimą ultravioletiniais spinduliais reikia taikyti požeminiams…
• 298 p. Ultravioletinio spinduliavimo lempų kiekis nustatomas pagal lempų pasų duomenis. Turi…
• 299 p. Ultravioletinio spinduliavimo įrenginius reikia išdėstyti prieš vandens padavimą…
• 300 p. Vandeniui nukenksminti galima naudoti ozoną. Projektuojant ozono įrenginius reikia…
• 301 p. Baktericidai, skirti geriamojo vandens kenksmingumui pašalinti (suskystinto chloro…

• XXX skirsnis – Organinių medžiagų, skonio ir kvapo panaikinimas

• 302 p. Organiniams junginiams panaikinti, taip pat kvapo ir skonio intensyvumui sumažinti…
• 303 p. Organinėms medžiagoms iš vandens pašalinti, skoniui ir kvapui panaikinti naudojami:…

• XXXI skirsnis – Vandens stabilizavimas (prieškorodinis)

• 304 p. Šie nurodymai taikomi vandentiekiui, tiekiančiam vandenį gėrimo ir gamybos tikslams,…
• 305 p. Norint apsaugoti vandentiekio vamzdžius ir įrenginius nuo korozijos ir nuosėdų…
• 306 p. Vandens stabilizavimo būtinumas turi būti numatomas, įvertinus vandens kokybės…
• 307 p. Vandeniui, kuris ruošiamas naudojant mineralinius krekiklius (aliuminio sulfatas,…
• 308 p. Esant teigiamai prisotinimo indekso reikšmei, vamzdžių apsaugai nuo kalcio karbonato…
• 309 p. Esant neigiamai vandens prisotinimo kalcio karbonatu indekso reikšmei, vanduo…

• XXXII skirsnis – Vandens nugeležinimas

• 310 p. Geležies šalinimo iš požeminio vandens technologija parenkama remiantis naudojamo…
• 311 p. Geležies šalinimas iš vandens grindžiamas Fe2+ pavertimu – oksiduojant – netirpiais…
• 312 p. Geležies šalinimas vandeningame sluoksnyje geriausiai tinka birių ir puskiečių uolienų…
• 313 p. Bereagentis kontaktinis katalitinis geležies šalinimas taikytinas, kai: - požeminiame…
• 314 p. Kontaktinio katalitinio geležies šalinimo atmainos yra neapsemtasis/sausasis (pro…
• 315 p. Sausasis nukošimas taikytinas užterštesniam vandeniui ruošti, kuriame: - daug…
• 316 p. Pusiau apsemtasis nukošimas taikytinas esant požeminiame vandenyje geležies…
• 317 p. Bereagentis fizikinis geležies nukošimas taikytinas kai požeminiame vandenyje: laisvojo…
• 318 p. Biologinis geležies nukošimas gali būti taikomas, kai požeminiame vandenyje mažai…
• 319 p. Reagentinis oksidacinis geležies šalinimas vartotinas, kai geležis būna patvariuose…
• 320 p. Korekcinis reagentinis geležies šalinimas vartotinas, kai žaliame vandenyje geležies…
• 321 p. Iš minkšto (karbonatinis kietumas – iki 2 mg–ekv/l) aeruoto vandens geležis gali būti…
• 322 p. Supaprastinta aeracija atliekama į atvirų filtrų kišenę arba centrinį kanalą išliejant…
• 323 p. Paviršinių vandens šaltinių vandens nugeležinimą reikia numatyti kartu su vandens…

• XXXIII skirsnis – Mangano, floro ir sieros vandenilio pašalinimas

• 324 p. Vandens valymo metodo, įrenginių skaičiuojamųjų parametrų parinkimas, o taip pat…
• 325 p. Mangano šalinimas iš požeminio vandens grindžiamas Mn2+ sugėrimu (absorbavimu) ir…
• 326 p. Mangano šalinimas vandeningame sluoksnyje geriausiai tinka birių ir puskiečių uolienų…
• 327 p. Reagentinis košiamasis mangano šalinimas vartotinas, kai manganas yra sunkiai…
• 328 p. Periodiškai vartojamas kalio permanganatas. Jo kiekis parenkamas toks, kad užtektų…
• 329 p. Nuolatiniu reagentų dozavimu siekiama padidinti vandens redokso potencialą ar pH.…
• 330 p. Bereagentinis mangano nukošimas iš požeminio vandens vartotinas kai jo pH > 6,6, jame…
• 331 p. Fluoro iš vandens šalinimą reikia atlikti kontaktinės – sorbcinės koaguliacijos metodu…
• 332 p. Sieros vandenilis iš vandens šalinamas aeracijos ir cheminiais metodais. Kai vandenyje…

• XXXIV skirsnis – Vandens minkštinimas

• 333 p. Vandeniui minkštinti naudojami šie metodai: šalinant karbonatinį kietumą –…
• 334 p. Minkštinant požeminius vandenis, reikia naudoti katijonitinius metodus; minkštinant…

• XXXV skirsnis – Vandens gėlinimas ir druskų kiekio mažinimas vandenyje

• 335 p. Parenkant pirminį vandens gėlinimo ir druskų kiekio mažinimo metodą, reikia vadovautis…

• XXXVI skirsnis – Apytakinio vandens paruošimas ir atvėsinimas

• 336 p. Apytakinė sistema turi būti projektuojama bendra visai įmonei arba kaip uždari atskirų…
• 337 p. Projektuojant apytakinio vandentiekio atvėsinimo sistemas, reikia įvertinti pašildyto…
• 338 p. Apytakinio vandentiekio sistemą reikia projektuoti, nuvedant vandenį nuo technologinės…
• 339 p. Apytakinėse vandentiekio sistemose reikalinga naudoti gamtinį ir nutekamąjį vandenis,…
• 340 p. Apytakinis vanduo neturi sukelti vamzdžių, įrenginių ir šilumokaičių korozijos,…
• 341 p. Vandeniui valyti, apdirbti ir atvėsinti reikalingų įrenginių sudėtį ir parametrus…

• XXXVII skirsnis – Vandens balansas sistemose

• 342 p. Apytakinėms vandentiekio sistemoms reikalinga sudaryti vandens balansą, įvertinantį,…
• 343 p. Sudarant balansą, vandens nuostoliams sistemose priskiriami: - negrįžtamasis vartojimas…

• XXXVIII skirsnis – Apsauga nuo mechaninių nuosėdų susidarymo

• 344 p. Mechaninių nuosėdų susidarymo aušintuvuose, rezervuaruose ir šilumokaitiniuose…
• 345 p. Vanduo iš paviršinių šaltinių, naudojamas apytakinėms vandentiekio sistemoms papildyti,…

• XXXIX skirsnis – Priemonės prieš vandens žydėjimą ir biologinį apaugimą

• 346 p. Prieš vandens žydėjimą rezervuaruose ir aušinimo tvenkiniuose turi būti numatomas vario…
• 347 p. Siekiant užkirsti kelią biologiniam apaugimui bakterijomis šilumokaitiniuose…
• 348 p. Atsarginių chloratorių numatyti nereikia. Chloruotas vanduo iš chloratorių turi būti…
• 349 p. Siekiant užkirsti kelią aušintuvų, purslinių baseinų ir drėkinimo šilumokaitinių…
• 350 p. Siekiant užkirsti kelią aušintuvų, purslinių baseinų ir drėkinamųjų aušintuvų…
• 351 p. Rezervuarai, latakai, vamzdynai, įranga bei uždarančioji armatūra, turintys kontaktą su…

• XXXX skirsnis – Apsauga nuo karbonatinių nuosėdų

• 352 p. Šio poskyrio nurodymai taikomi projektuojant apytakines vandentiekio sistemas,…
• 353 p. Esant specialiems reikalavimams atvėsinimo vandeniui, įkaistant vandeniui daugiau kaip…
• 354 p. Vandens paruošimas, siekiant išvengti karbonatinių nuosėdų, turi būti numatomas esant…
• 355 p. Siekiant išvengti karbonatinių nuosėdų susidarymo, reikia naudoti šiuos vandens…

• XXXXI skirsnis – Apsauga nuo sulfatinių nuosėdų

• 356 p. Apsaugai nuo kalcio sulfato nuosėdų aktyvių koncentracijų jonų Ca2+ ir koncentracijos…
• 357 p. Siekiant palaikyti Ca2+ ir jonų aktyvių koncentracijų dydžius nustatytose ribose,…
• 358 p. Apsaugai nuo sulfatų nuosėdų apytakinėse vandentiekio sistemose reikia taikyti vandens…

• XXXXII skirsnis – Apsauga nuo korozijos

• 359 p. Vamzdynų ir šilumokaitinių įrenginių apsaugai nuo korozijos reikia taikyti vandens…
• 360 p. Apytakinio vandentiekio sistemose naudojant inhibitorius ir apsauginius paviršius,…
• 361 p. Kaip inhibitorius reikėtų naudoti natrio tripolifosfatą, natrio heksametofosfatą,…
• 362 p. Naudojant natrio tripolifosfatą ir natrio heksametafosfatą, apsauginei fosfatinei…
• 363 p. Naudojant trikomponentį inhibitorių, kalio bichromato koncentraciją reikia priimti 2–4…
• 364 p. Naudojant natrio silikatą, skysto stiklo kiekį perskaičiavus į SiO2, turi būti priimama…

• XXXXIII skirsnis – Apytakinio vandens aušinimas

• 365 p. Aušintuvo tipas ir dydis turi būti priimamas įvertinus: - skaičiuojamąjį vandens debitą;
• 366 p. Vandens aušintuvų taikymo sritis reikia parinkti pagal 17 lentelę.
• 367 p. Aušintuvų ir purslinių baseinų technologinius skaičiavimus reikalinga atlikti kaip…
• 368 p. Aušintuvų technologiniai skaičiavimai turi būti atliekami taikant metodiką,…
• 369 p. Purslinių baseinų ir atvirų aušintuvų aušinimo galimybių technologinius skaičiavimus…
• 370 p. Radiatorinių aušintuvų technologinius skaičiavimus riekia atlikti taikant metodiką,…
• 371 p. Šiluminių ir atominių elektrinių vandens telkinių – aušintuvų technologiniai…
• 372 p. Apytakiniame vandenyje esant priemaišoms, pavojingoms aušintuvų ir purslinių baseinų…
• 373 p. Pursliniuose baseinuose ir aušintuvų vandens ėmimo rezervuaruose vandens gylis turi…
• 374 p. Aušintuvų vandens ėmimo rezervuarai ir pursliniai baseinai turi būti įrengiami su…
• 375 p. Purslinių baseinų vandens tiekimo ir nuvedimo vamzdynuose turi būti numatyta uždarymo…
• 376 p. Aplink aušintuvų vandens ėmimo rezervuarus ir purslinius baseinus reikia numatyti…

• XXXXIV skirsnis – Aušintuvai

• 377 p. Aušintuvai turi būti naudojami apytakinio vandentiekio sistemose, reikalaujančiose…
• 378 p. Aušintuvai su plėveliniu drėkintuvu naudojami siekiant didelio apytakinio vandens…
• 379 p. Drėkintuvai turi būti projektuojami tokios konstrukcijos, kuri užtikrintų tolygų…
• 380 p. Vandens paskirstymo sistemą reikia projektuoti vamzdinę. Leidžiama naudoti ir latakus.…
• 381 p. Tūtos ant paskirstymo sistemos vamzdžių turi būti išdėstytos taip, kad užtikrintų…
• 382 p. Kad iš aušintuvų nebūtų išnešami vandens lašai, oro paskirstytojo zonoje reikia įrengti…
• 383 p. Vandens gaudymo įrenginių konstrukcija ir išdėstymas turi būti tokie, kad nebūtų…
• 384 p. Išdėstant aušintuvus ant pastatų perdangų, ant oro įėjimo langų būtina įrengti žaliuzes.
• 385 p. Aušintuvo karkaso apdaila turi užtikrinti išorės oro įsiurbimą.
• 386 p. Ventiliatorinius aušintuvus reikia projektuoti dviejų sekcijų su oro paėmimu iš dviejų…
• 387 p. Įėjimo langų plotas turi sudaryti 34–45 % aušintuvo ploto plane.
• 388 p. Aušintuvų forma plane priimama: sekcijinių ventiliatorinių aušintuvų – kvadratinė arba…
• 389 p. Žiemos metu, kad aušintuvai neužšaltų, būtina numatyti šilumos ir hidraulinės apkrovos…
• 390 p. Siekiant palaikyti pastovią atvėsinto vandens temperatūrą žiemos metu, būtina numatyti…
• 391 p. Aušintuvų konstrukcijos turi būti: - karkasas – iš gelžbetonio, plieno arba medžio;

• XXXXV skirsnis – Vandens saugyklos – aušintuvai

• 392 p. Vandens saugyklos – aušintuvai naudojami, kai atvėsintam vandeniui nekeliami aukšti…
• 393 p. Vandens saugyklų – aušintuvų gylis, esant vasaros vandens lygiams, turi būti ne…
• 394 p. Užtvankas, dambas, nuopylas, vandens išleistuvus ir kanalus vandens saugykloms –…
• 395 p. Vandens saugyklų – aušintuvų vandens ūkio skaičiavimus reikia atlikti tokius pat kaip…
• 396 p. Vandens saugyklų – aušintuvų išnaudojimo koeficientai turi būti nustatomi pagal…
• 397 p. Vandens paėmimo ir išleidimo įrenginių, taip pat įrenginių, padidinančių vandens…
• 398 p. Vandens saugykloms – aušintuvams su švaraus vandens pritekėjimu reikia numatyti…
• 399 p. Projektuojant vandens saugyklas, reikia numatyti priemones jų dugnui paruošti (išvalyti…
• 400 p. Vandens saugyklos – aušintuvo krantų apsaugai nuo išplovimo ir jo uždumblinimo turi…
• 401 p. Pelkėjant aplinkinėms saugyklos teritorijoms, reikalinga numatyti sausinimo priemones.
• 402 p. Druskų koncentracijai saugyklų vandenyje sumažinti reikia numatyti vandens nuvedimo…

• XXXXVI skirsnis – Pursliniai baseinai

• 403 p. Purslinius baseinus reikia naudoti, kai keliami neaukšti reikalavimai vandeniui aušinti…
• 404 p. Pursliniai baseinai projektuojami ne mažiau kaip dviejų sekcijų, viena sekcija…
• 405 p. Purslines tūtas ant paskirstymo sistemų vamzdžių reikia išdėstyti taip, kad būtų…
• 406 p. Purslinio baseino plotis tarp kraštinių tūtų turi būti ne didesnis kaip 50 m.
• 407 p. Norint kiekvienoje purslinio baseino sekcijoje palaikyti būtiną temperatūrinį režimą…
• 408 p. Pursliniams baseinams įrengti naudojamos konstrukcijos iš betono arba gelžbetonio…
• 409 p. Purslinius įrenginius leidžiama išdėstyti virš gamtinių vandens telkinių. Tuo atveju…

• XXXXVII skirsnis – Vandens ruošimo stoties pagalbinės patalpos

• 410 p. Vandens ruošimo stotyje reikia numatyti laboratorijas, dirbtuves, buitines ir kitas…

Straipsnių sąrašas JSON formatu · visas aktas JSON formatu · šio akto pakeitimai (Atom)