1 priedas

1. Upių bei kanalų HTS skaičiuotiniai vandens lygiai yra susieti su vandens debitais, kurių tikimybės ir skaičiuotinės reikšmės nustatomos pagal hidrotechnikos statinių projektavimą reglamentuojančius normatyvinius statybos techninius dokumentus, VII skyriaus I skirsnio nurodymus.

2. Nustatant jūrų uostų HTS poveikius ir apkrovas, aukščiausiųjų vandens lygių skaičiuotinės tikimybės turi būti ne didesnės kaip:

– CC4 pasekmių klasės statiniams – 1 % (1 kartą per 100 metų);

– CC3 pasekmių klasės statiniams – 5 % (1 kartą per 20 metų);

– CC2 ir CC1 pasekmių klasių statiniams – 10 % (1 kartą per 10 metų).

Pastabos: 1. Žemiausiųjų vandens lygių tikimybės tokios (jei nenurodoma kitaip):

CC4–CC3 pasekmių klasių uostų HTS – 99-98 %;

CC2–CC1 pasekmių klasių HTS – 97-95 %.

2. Analogiški reikalavimai taikomi ir ežerų bei vandens saugyklų HTS.

3. Projektuojant jūrų krantosaugos statinius vandens lygių skaičiuotines tikimybes reikia nustatyti pagal 1 lentelę.

1 lentelė

Jūrų krantosaugos statinių vandens lygių skaičiuotinės tikimybės

Krantosaugos statiniai

Tikimybė, %, kai statinių pasekmių klasės

CC3

CC2

CC1

1. Atraminės gravitacinės sienos (apsaugai nuo bangų)

1

25

50

2. Būnės ir povandeniniai bangolaužiai

-

-

50

3. Dirbtiniai paplūdimiai: a) be statinių b) su statiniais (būnėmis, povandeniniais bangolaužiais)

- -

- -

1 50

Pastabos: 1. CC3, CC2 ir CC1 (3a p.) pasekmių klasių krantosaugos statiniams skaičiuotinių lygių tikimybes reikia nustatyti pagal aukščiausiuosius metinius lygius.

2. CC1 pasekmės klasės (1, 2, 3b p.) krantosaugos statiniams skaičiuotinių lygių tikimybes reikia nustatyti pagal vidutinius metinius lygius.

4. Atitinkamų tikimybių būdingieji skaičiuotiniai vandens lygiai turi būti apskaičiuojami statistiškai apdorojant ³ 25 metų būdingųjų metinių vandens lygių duomenis. (Su laivyba susijusių HTS atveju fiksuojami navigacinio laikotarpio vandens lygiai.) Taip pat reikia įvertinti potvynių ir atoslūgių, sampūtų ir nuopūtų, sezoninius ir metinius vandens lygio svyravimus.

5. Vėjo sampūtos aukštį Δhset, m, reikia imti pagal natūrinių stebėjimų duomenis, o jų nesant (neatsižvelgiant į kranto linijos konfigūraciją ir apibendrinant dugno gylį d) leidžiama nustatyti priartėjimo metodu pagal formulę

(1) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

čia: - koeficientas, apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

;(2)

- skaičiuotinis vėjo greitis, m/s (žr. 2 priedą);

L – įsibangavimo atstumas, m (žr. 2 priedą);

– kampas tarp išilginės vandens telkinio ašies ir vėjo krypties, laipsniais;

g – gravitacinis pagreitis, g = 9,81 m/s2.

STR 2.05.15:2004