5 priedas

1. Leidime DLT normatyvai nustatomi toms teršiančioms medžiagoms, kurioms teisės aktuose nustatytos DLK ir/arba aplinkos kokybės normos, bei numatoma, kad iš objekto, kuriam išduodamas Leidimas, tokių medžiagų bus išleidžiama daugiau negu teisės aktuose nustatytas minimalus kiekis. Taip pat Leidime turi būti nustatomi DLT normatyvai toms medžiagoms, kurių kontrolė privaloma pagal tam tikrą ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Nustatant metinius bei paros DLT kiekius turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:

1.1. negali būti viršijami teisės aktuose nustatyti minimalūs į aplinką išleidžiamų teršalų (nuotekų užterštumo) normatyvai (DLK). Atitikimas šiai sąlygai įvertinamas pagal formules:

, t/m. (1)

Čia:

DLTm. - leidžiamas per metus išleisti teršalų kiekis;

Cvid.n - teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/l;

Qm. - planuojamas išleisti metinis nuotekų kiekis, m3/metus.

, t/d. (2)

Čia:

DLTd. – leidžiamas per parą išleisti teršalų kiekis;

Cmax.n. – teisės aktuose nustatyta atitinkamos teršiančios medžiagos maksimali momentinė arba vidutinė paros DLK, mg/l;

Qd. vid. – numatomas vidutinis paros nuotekų kiekis, m3/d.

1.2. tarša negali daryti neleistino poveikio aplinkai ir negali užkirsti kelio pasiekti gerą priimančių vandenų būklę (pvz., aplinkos kokybės normas). Atitikimas šiai sąlygai vertinamas tų teršiančių medžiagų išleidimui į aplinką ir tiems priimtuvams, kuriems toks reikalavimas nustatytas vandenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

1.3. DLT negali būti didesnė už taršą kuri gali būti pasiekiama tinkamai naudojant ūkinės veiklos objekte turimas aplinkosaugines priemones (pvz., be objektyvių priežasčių DLT negali viršyti objekto projekte arba įrenginio tiekėjo deklaruotus parametrus).

2. Leidime įrašoma ta LT reikšmė, kuri atitinka visas 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose nurodytas sąlygas.

3. Jei pasiekti DLT normatyvų negalima (nėra nuotekų valymo įrenginių, įrenginiai nepakankamo našumo, pasenusi arba netinkama jų konstrukcija, yra tik mechaninio valymo įrenginiai, neįdiegtas GPGB ir kt.), Leidime gali būti nustatomas laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvas. Tuomet turi būti numatomos priemonės DLT normatyvams pasiekti bei Leidime nustatomi jų įgyvendinimo terminai. Pasibaigus Leidime nustatytam LLT normatyvų galiojimo terminui, turi būti pradėtas taikyti DLT normatyvas. Nustatytas LLT normatyvas koreguojamas, sumažėjus išmetamų teršalų kiekiui (sumažėjus gamybos apimtims, pakeitus technologiją, pradėjus eksploatuoti naują valymo įrenginių grandį arba suintensyvinus jų darbą ir pan.). Jei išmetami teršalų kiekiai laikinai sumažėja dėl sumažėjusios trumpalaikės gamybos apimties, žaliavų stokos ar kitų priežasčių, tačiau, susidarius tam tikroms sąlygoms, gali būti pasiektas ankstesnis lygis, LLT normatyvo keisti nereikia. LLT didinti leidžiama tik tada, kai yra objektyvios priežastys (pvz., miestuose, prijungiant prie kanalizacijos sistemos naujus kvartalus ir pan.).

4. Ar faktinis išleistų teršalų per parą kiekis atitinka DLTd. (LLTd.), tikrinama tik viršijus tam tikros teršiančios medžiagos maksimalią momentinę arba vidutinę paros DLK Cmax.n., kuri taip pat turi būti įrašoma į Leidimą.

Nustačius, kad Cf. > Cmax.n., faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

, t/d. (3)

Čia:

Cf - tam tikros teršiančios medžiagos faktinė koncentracija, mg/l (kai naudojamas automatinis nuotekų bandinių semtuvas, imama vidutinė paros koncentracija);

Qdf. - faktinis per parą išleistų nuotekų kiekis, m/d, nustatomas bandinių ėmimo dieną (jeigu nėra apskaitos, imamas Qd.max.).

Jeigu nustatoma faktinė koncentracija didesnė nei maksimali momentinė ir faktiškai per parą išleistas teršalų kiekis, t/d, apskaičiuotas pagal 3 formulę, viršija DLTd. (LLTd.), apskaičiuotą pagal 2 formulę, tai vertinama kaip pažeidimas.

5. Ilgesniam nei 1 para laikotarpiui (ketvirčiui, pusmečiui ir pan.) LT normatyvai apskaičiuojami metinį LT normatyvą, nustatytą pagal 1 formulę, padalijus iš dienų per metus skaičiaus ir padauginus iš tam tikro laikotarpio dienų skaičiaus. Kai kuriais atvejais (gamybos sezoniškumas, azoto biologinio valymo sezoniškumas, nuotekų valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija ir kt.) pareiškėjo teikimu atskiriems laikotarpiams nustatomi skirtingi normatyvai.

6. Be DLT (LLT) normatyvų, Leidime turi būti nurodomos ir DLK (LLK), pagal kurias buvo apskaičiuoti LT normatyvai (priklausomai nuo to, kuri iš sąlygų, nurodytų 1 punkte, konkrečiam atvejui buvo griežčiausia).

7. Leidime nuotekų infiltravimui į gruntą (be organizuoto surinkimo ir išleidimo į paviršinius vandens telkinius) turi būti nustatomi dveji normatyvai:

7.1. LT ir LK normatyvai nuotekų išleidimui į gruntą (pagal nuotekų infiltravimą į gruntą reglamentuojančius teisės aktus);

7.2. sąlyginiai LT normatyvai filtruotų nuotekų išleidimui į aplinką.

8. Neviršijant leistinų apkrovų, eksploatuojami nuotekų filtravimo įrenginiai traktuojami kaip biologinio valymo įrenginiai, kurių išvalymo efektyvumas atitinka analogiško dydžio aglomeracijų nuotekų išleidimui nustatytus minimalius DLK reikalavimus. Todėl skaičiuojant sąlyginį iš filtravimo įrenginių į aplinką patenkančios taršos LT normatyvą, filtravimo įrenginiams, į kuriuos išleidžiamoms nuotekoms nustatyti DLK ir DLT normatyvai, priimama, kad į aplinką patenkančių nuotekų užterštumas atitinka DLK išleidimui į aplinką. Jeigu išleidžiamoms į filtravimo įrenginius nuotekoms nustatomi LLT ir LLK normatyvai - proporcingai didinama ir sąlyginė išleidimo į aplinką LT, kuri tampa LLT. Analogiški principai taikomi ir vertinant faktinę aplinkos taršą.

Nuotekų tvarkymo reglamento