1 priedas
GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvos
i skyrius
Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtra
1. Planuojant geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:
1.1. alternatyva A – vandenvietės, požeminio vandens gręžinio įrengimas (numatoma gyvenamojoje vietovėje įrengti kelias vandenvietes ar požeminio vandens gręžinius, vandens gerinimo įrenginius);
1.2. alternatyva B – mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas (geriamojo vandens tiekimo teritorijos formavimas numatant prie gyvenamosios vietovės geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros prijungti vieną ar kelias gyvenamąsias vietoves, nutolusias ne didesniu atstumu kaip 5 km); Įvertinamas infrastruktūros, prie kurios jungiama, pajėgumas (vamzdynų pralaidumas, siurblinių, vandens gerinimo įrenginių ir vandenviečių pajėgumas).
1.3. alternatyva C – centralizuotas tiekimas (centralizuotas geriamojo vandens tiekimas gyvenamajai vietovei);
1.4. alternatyva D – vandenviečių, požeminio vandens gręžinių skaičiaus sumažinimas (kai gyvenamoji vietovė turi dvi ar kelias vandenvietes ir (ar) požeminio vandens gręžinius, įvertinamas vandenviečių, požeminio vandens gręžinių skaičiaus sumažinimas);
1.5. alternatyva E – prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės (geriamojo vandens tiekimo teritorijos formavimas numatant prijungti gyvenamąją vietovę prie didesnės gyvenamosios vietovės geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros). Įvertinamas infrastruktūros, prie kurios jungiama, pajėgumas (vamzdynų pralaidumas, siurblinių, vandens gerinimo įrenginių ir vandenviečių pajėgumas).
2. Kai gyvenamoje vietovėje nėra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, numatoma šią infrastruktūrą statyti.
3. Kai gyvenamojoje vietovėje esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros pajėgumas nepakankamas ir (arba) neužtikrinamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamojo vandens tiekimas, numatoma rekonstruoti geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą ir (arba) įrengti geriamojo vandens gerinimo įrenginių.
II SKYRIUS
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ALTERNATYVŲ SCHEMOS
III SKYRIUS
Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra
4. Planuojant nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje, turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:
4.1. alternatyva A – grupinė nuotekų tvarkymo sistema (nagrinėjant šią alternatyvą, numatoma, kad gyvenamosios vietovės nuotekos būtų tvarkomos dviejose ar keliose nuotekų valyklose);
4.2. alternatyva B – mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas (suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija numatant, kad į gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą būtų transportuojamos vienos ar kelių aplinkinių mažesnių gyvenamųjų vietovių (esančių ne toliau kaip už 5 km) nuotekos); Įvertinamas infrastruktūros, prie kurios jungiama, pajėgumas (vamzdynų pralaidumas, siurblinių, nuotekų valyklos pajėgumas).
4.3. alternatyva C – centralizuotas nuotakynas (numatoma gyvenamosios vietovės nuotekas tvarkyti vienoje nuotekų valykloje);
4.4. alternatyva D – prisijungimas prie didesnės gyvenamosios vietovės (suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija numatant kelių gyvenamųjų vietovių nuotekas transportuoti į didesnės gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą). Įvertinamas infrastruktūros, prie kurios jungiama, pajėgumas (vamzdynų pralaidumas, siurblinių, nuotekų valyklos pajėgumas).
5. Kai gyvenamojoje vietovėje nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros, numatoma šią infrastruktūrą statyti.
6. Kai gyvenamojoje vietovėje esama nuotekų valykla yra visiškai susidėvėjusi ir netinkama rekonstruoti, numatoma ją nugriauti ir statyti nuotekų valyklas.
7. Kai gyvenamojoje vietovėje esama nuotekų valykla yra nepakankamo pajėgumo, numatoma ją rekonstruoti.
IV SKYRIUS
NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS ALTERNATYVŲ SCHEMOS
Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros planų
rengimo taisyklių