2 priedas

1. Aglomeracijų ribų nustatymo metodika parengta atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – Direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 ir detalizuotais Direktyvos aiškinamajame dokumente:

1.1. Į aglomeracijos ribas įtraukiamos teritorijos, kuriose jau išplėtotas nuotekų surinkimo infrastruktūra, įskaitant teritorijas, kurių nuotekų surinkimo infrastruktūra prijungta prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos.

1.2. Nustatomos teritorijos, kuriose gyventojų tankis yra pakankamas, tai yra atitinka šio priedo 5 punkte nurodytoje schemoje nustatytus kriterijus.

1.3. Nustatomos urbanizuotos teritorijos – pirma atliekama bazinė analizė, vėliau – detali analizė.

1.4. Taikomi šio priedo 5 punkte pateiktoje schemoje nustatyti finansiniai kriterijai tikslioms aglomeracijos riboms nustatyti. Aglomeracijos riba nebūtinai turi sutapti su administracine miesto, miestelio riba. Sprendimas į aglomeracijos ribas įtraukti mažo gyventojų tankio (15–25 gyventojai hektare (toliau – gyv./ha)) teritorijas priklauso nuo tokio įtraukimo sąnaudų ir naudos.

1.5. Aglomeracijų ribose individualiai tvarkomų nuotekų taršos kiekis, išreikštas gyventojų ekvivalentu, negali būti didesnis kaip 2 proc. nuo visų aglomeracijoje susidarančių nuotekų taršos kiekio ir negali būti didesnis kaip 2 000 gyventojų ekvivalento.

1.6. Su nagrinėjama aglomeracija besiribojančios teritorijos, esančios kitos savivaldybės teritorijoje, infrastruktūros plėtra savivaldybių sutarimu gali būti suplanuota bendrame kelių savivaldybių parengtame geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba atskiruose geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose.

2. Pirmasis etapas (bazinė analizė):

2.1. Vadovaujantis savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendraisiais planais, jei jie parengti, nustatomos esamos urbanizuotos ir (ar) prioritetinės plėtros teritorijos. Šių teritorijų ribos gali būti tikslinamos naudojant geografines informacines sistemas – skaitmeninius topografinius miestų žemėlapius ir ortofotografinius žemėlapius.

2.2. Aglomeracijų ribas galima patikrinti ir pakoreguoti naudojant „Google Earth“ žemėlapius. Pirmuoju etapu apibrėžtos miesto, miestelio teritorijos apima tik didelio gyventojų tankio teritoriją (daugiau kaip 25 gyv./ha).

3. Antrasis etapas (detali analizė) – įvertinamos teritorijos, besiribojančios su urbanizuotomis teritorijomis:

3.1. Nustačius miestų ir miestelių didelio gyventojų tankio teritorijų (daugiau kaip 25 gyv./ha) ribas, vertinamos besiribojančios teritorijos. Šiame etape, siekiant kuo išsamiau nustatyti kiekvienos aglomeracijos ribas, atliekama galimų techninių sprendimų ir ekonominių sąnaudų analizė. Reikalinga esamų ir būsimų urbanizuotų teritorijų, pastatų tipų ir iš šių pastatų išleidžiamų nuotekų kiekio ir jų užterštumo analizė. Išnagrinėjama nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vertė būstams už aglomeracijos ribų, nustatytų pirmajame etape.

3.2. Planuojamos miestų plėtros vertinimas:

3.2.1. Vertinama vadovaujantis savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, atsižvelgiant į juose numatytas užstatyti teritorijas.

3.2.2. Įvertinama, ar šios teritorijos gali būti plėtojamos per 10 metų. Jei numatoma, kad teritorija bus plėtojama per artimiausius 10 metų, ji įtraukiama į aglomeracijos ribas. Jei planuojama plėtra vyks po daugiau kaip 10 metų, teritorija į aglomeracijos ribas neįtraukiama. Šis principas dėl teritorijų įtraukimo į aglomeracijos ribas turi būti taikomas ir vėliau, atnaujinant miestų bendruosius planus ir numatant naujas urbanizuojamas teritorijas.

3.3. Mažo gyventojų tankio teritorijų vertinimas:

3.3.1. Vertinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų ekonominį efektyvumą, taikomas 3000 eurų vienam gyventojui prijungti kriterijus, tai yra nuotekų tinklų plėtros projektas finansuojamas, jei investicijų suma, tenkanti vienam prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos prijungtam gyventojui, neviršija 3000 eurų. Šiuo pagrindu siūlomas algoritmas mažo gyventojų tankio teritorijoms įvertinti dėl jų įtraukimo į aglomeracijos teritoriją.

3.3.2. Remiantis vidutiniu konkrečios savivaldybės namų ūkio dydžiu, kaip tos savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičiaus metų pradžioje ir būstų skaičiaus metų pabaigoje santykiu, apskaičiuojamu pagal naujausius Valstybės duomenų agentūros oficialiosios statistikos portale http://osp.stat.gov.lt skelbiamus duomenis, ir atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną namų ūkių skaičių viename hektare, siūlytina:

3.3.2.1. aglomeracijoms priskirti teritorijas, kuriose gyvenančių žmonių skaičius – 25 ir daugiau/ha (t. y. viename hektare gyvenančių žmonių skaičius apskaičiuojamas viename hektare esančių būstų skaičių dauginant iš vidutinio savivaldybėje esančių namų ūkio dydžio);

3.3.2.2. teritorijas, kuriose gyvenančių žmonių skaičius yra 15–25 gyv./ha, aglomeracijai priskirti pagal infrastruktūros plėtros kainos vienam gyventojui kriterijų;

3.3.2.3. teritorijų, kuriose gyventojų tankumas nepakankamas, t. y. jose gyvenančių žmonių skaičius mažesnis nei 15 gyv./ha, nepriskirti aglomeracijoms;

3.3.2.4. kai miesto (aglomeracijos) plėtra vyksta išilgai kelio, jungiančio aglomeraciją ir už jos ribų esančias teritorijas, dėl šių teritorijų priskyrimo aglomeracijai taikyti 3000 eurų vienam gyventojui prijungti kriterijų.

4. Trečiasis etapas – įvertinama, ar kelios urbanizuotos teritorijos priskirtinos vienai aglomeracijai, ar laikomos atskiromis aglomeracijomis:

4.1. Kai šalia vertinamos aglomeracijos, nustatytos atlikus šio priedo 1–3 punktuose nurodytus žingsnius, yra tankiai (25 ir daugiau gyv./ha) apgyvendintų teritorijų, siūlytina vertinti atstumą tarp aglomeracijos ir tų teritorijų. Taip pat būtina įvertinti ir nutolusios teritorijos dydį pagal gyventojų ekvivalentus: jei šioje teritorijoje susidaro daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, būtina įvertinti, ar ekonominiu požiūriu verta prijungti ją prie didesnės aglomeracijos, ar užtikrinti nuotekų surinkimą ir valymą atskirai.

4.2. Kai vertinamoje teritorijoje susidaro daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, tikslinga netoliese esančias apgyvendintas teritorijas sujungti į vieną aglomeraciją, jei atstumas tarp ribų yra mažesnis nei 250 m. Šis principas taikytinas ir kitų objektų, pavyzdžiui, pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties teritorijoms.

4.3. Kai vertinamoje teritorijoje susidaro mažiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, į vieną aglomeraciją gali būti sujungiamos apgyvendintos teritorijos, viena nuo kitos esančios ne didesniu kaip 150 m atstumu.

4.4. Kai atstumai tarp teritorijų išorinių ribų yra didesni, nei nurodyta šio priedo 4.2 ir 4.3 papunkčiuose, urbanizuotos teritorijos gali būti laikomos atskiromis aglomeracijomis ir, jei šiose aglomeracijose susidaro daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, Direktyvos reikalavimai taikomi kaip atskiroms aglomeracijoms.

4.5. Schemoje pateikti ribiniai atstumų dydžiai (150 ir 250 m) yra orientaciniai, todėl, priimant ekonominiu požiūriu pagrįstą sprendimą dėl aglomeracijos ribų, jų galima netaikyti. Ekonominiu požiūriu pagrįstu sprendimu laikomas toks sprendimas, kuriam įgyvendinti reikės mažiausiai lėšų. Pavyzdžiui, kai apskaičiuojama, kad atskirų urbanizuotų teritorijų nuotekų surinkimo sistemoms prijungti prie bendros aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos reikės mažiau lėšų, negu statyti ir eksploatuoti atskirus nuotekų valymo įrenginius šiose urbanizuotose teritorijose, sprendimas visas šias teritorijas pripažinti viena aglomeracija gali būti priimtas neatsižvelgiant į anksčiau nurodytus atstumus.

5. Schema:

Geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo

infrastruktūros plėtros planų

rengimo taisyklių