1 priedas
LIKUSIŲ BE TĖVŲ GLOBOS VAIKŲ, SOCIALINĘ RIZIKĄ PATIRIANČIŲ VAIKŲ, VAIKŲ SU NEGALIA, NELYDIMŲ NEPILNAMEČIŲ UŽSIENIEČIŲ ILGALAIKĖS (TRUMPALAIKĖS) SOCIALINĖS GLOBOS NORMOS, TAIKOMOS SOCIALINĖS GLOBOS NAMAMS VAIKAMS SU NEGALIA, STACIONARINĖMS ILGALAIKĖS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS, ŠEIMINIAMS NAMAMS, VAIKŲ GLOBOS NAMAMS NELYDIMIEMS NEPILNAMEČIAMS UŽSIENIEČIAMS
Eil. Nr.
Socialinės globos norma
Socialinės globos normos turinys ir charakteristika
I sritis. Paslaugų paskyrimas, planavimas ir vaiko apgyvendinimas
1.
Užtikrinamas vaikui teikiamos socialinės globos tikslingumas, paremtas išsamiu ir visapusišku vaiko poreikių vertinimu
1.1. Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams (toliau visi kartu šiame priede – socialinės globos įstaiga) kaupiamoje informacijoje apie vaiką (toliau – vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis (išskyrus be tėvų globos likusį vaiką ir nelydimą nepilnametį užsienietį), sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus vaiko globos organizavimo nuostatus. Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašą užtikrina socialinės globos įstaiga. 1.2. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į ją savaitgaliais, atostogų metu ir pan., kol jie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje, specialiojoje, aukštesniojoje mokykloje, universitete ar kito tipo mokymo įstaigoje (mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai). 1.3. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa, įvertinus jų gebėjimus gyventi savarankiškai ir nustačius, kad šiems asmenims reikia pagalbos socialiai integruotis bendruomenėje, socialinės globos įstaiga, esant šių asmenų sutikimui, duotam socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka, padeda jiems kreiptis į savivaldybės administraciją, kad pagal įvertintus šių asmenų individualius poreikius šie asmenys gautų socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge nustatytą palydėjimo paslaugą jaunuoliams bei jiems būtų organizuojamas socialinio būsto suteikimas ir (ar) kita reikalinga pagalba. 1.4. Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) arba gydančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų (F027/a ar E027), nuo kurio išdavimo iki vaiko apgyvendinimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsniu, socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos. Šiame papunktyje minimas vaikui išduotas išrašas iš medicininių dokumentų saugomas vaiko byloje. Jei kyla įtarimas, kad socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai serga ūmiomis infekcinėmis ligomis (turi ūmiai infekcijai būdingų požymių), o išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a ar E027), kuriame nurodyta, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis, nepateikiamas, siekiant išvengti infekcinių ligų paplitimo socialinės globos įstaigoje, šie vaikai socialinės globos įstaigoje apgyvendinami atskirai nuo kitų vaikų ir nedelsiant socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka kreipiamasi į jų šeimos gydytojus dėl sveikatos priežiūros paslaugų vaikams parinkimo bei dėl vaikų atskiro apgyvendinimo pabaigos.
2.
Vaikui pagal įvertintus poreikius sudaromas individualus socialinės globos planas (toliau – ISGP)
2.1. Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys (vardas, pavardė, gimimo data) nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais. 2.2. Sudarant ISPG yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita, taip pat įvertinta: vaiko savarankiškumo, savitarnos, asmeninės higienos įgūdžiai, elgesio, bendravimo, valgymo, miego, namų režimo įpročiai, individualūs poreikiai, interesai, pomėgiai, padidėjusio ar neįprasto jautrumo tam tikriems garsams, lytėjimui, kvapams, drabužiams, maisto sudėčiai, skoniui, skausmui, temperatūrai buvimas, kita svarbi vaiko, jo globėjo, rūpintojo, kitų šeimos narių ar artimųjų giminaičių pateikta informacija. 2.3. ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose jis yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę. Sudarant ISGP socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka ir vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais naudojamasi vertinant konkrečių paslaugų, pagalbos poreikį surinkta informacija apie vaiką, jo šeimą informacija iš šeimos ar vaikų gydytojo apie vaiko sveikatos būklę, informacija iš ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), ir kt. ISGP rašomos žymos apie periodiškai vykdomą ISGP peržiūrą (kokie buvo pokyčiai, koks rezultatas pasiektas, kokie numatomi tolesni veiksmai, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai ir uždaviniai, trumpas ISGP įgyvendinimo proceso aprašymas ir kita). ISGP yra kiekvieno vaiko byloje. 2.4. ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui. Į ISGP rengimą pagal poreikį įtraukiami ir kiti specialistai: savivaldybės mero nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, atitinkantys Socialinių paslaugų įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, atvejo vadybininkai ir (ar) socialiniai darbuotojai, kurie teikia socialinę priežiūrą šeimoms (toliau visi kartu – savivaldybės administracijos darbuotojai), ugdymo įstaigos, kurią vaikas lanko (ar lankė), atstovai, esant galimybei – vaiko tėvai, globėjas, rūpintojas ir kiti vaiko gerove suinteresuoti artimieji. Jei vaikui nustatyta laikinoji globa (rūpyba), ISGP derinamas su atvejo vadybininko sudaromu (sudarytu) pagalbos planu. ISGP sudaromas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo socialinės globos teikimo pradžios. Vaiko byloje užfiksuota ISGP rengimo eiga, šiame procese dalyvavę asmenys (nurodomi jų vardai, pavardės ir atstovaujama įstaiga). 2.5. Likusiam be tėvų globos vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa, ISGP numatytos papildomos priemonės, susijusios su socialinės priežiūros teikimu vaiko biologinei šeimai ir vaiko grąžinimu į šią šeimą, užfiksuotos socialinės globos įstaigos pastangos bendradarbiauti su vaiko tėvais, globėju, rūpintoju (nurodant asmenų vardus, pavardes ir ryšį su vaiku). 2.6. Vaikui su negalia pagal įvertintus poreikius ISGP yra numatytos priemonės, užtikrinančios vaiko specialiųjų poreikių tenkinimą. 2.7. Socialinės globos įstaiga glaudžiai bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – VTAS) darbuotojais, savivaldybės administracijos darbuotojais, globos centru ir socialiniais partneriais, stiprinant vaiko ir jo biologinės šeimos santykius, rengiant vaiką globai (rūpybai) šeimoje ar įvaikinimui (pvz., dalyvauja sudarant bei įgyvendinant šeimų stiprinimo programas, sudaro bendradarbiavimo su vaiko biologine šeima sutartis). 2.8. Užtikrinta, kad socialinės globos įstaiga planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui bei vykdydama ISGP nuolat bendradarbiauja su VTAS, globos centro atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose (nurodomi specialistų vardai, pavardės ir atstovaujama įstaiga).
3.
Vaikui teikiamų paslaugų efektyvumas užtikrinamas periodiškai peržiūrint ir patikslinant ISGP
3.1. Užtikrinta, kad ne rečiau kaip kas pusę metų, o atsiradus naujų aplinkybių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo dienos socialinės globos įstaigos iniciatyva ISGP būtų peržiūrimas ir tikslinamas. 3.2. Peržiūrėtame ir patikslintame ISGP yra pateikta socialinės globos teikimo laikotarpiu pasiektų ar nepasiektų rezultatų analizė, įvertintos aplinkybės, dėl kurių rezultatai nebuvo pasiekti, įvertinti vaiko brandos, jo šeimos situacijos, vaiko ir jo biologinės šeimos ryšių, vaiko individualių paslaugų poreikių pokyčiai bei numatytos naujos priemonės, susijusios su naujai atsiradusių poreikių tenkinimu ir aplinkybių, dėl kurių ankstesni planuoti rezultatai nebuvo pasiekti, panaikinimu. Nuo 14 metų amžiaus vaiko ISGP peržiūrose atsispindi vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą priemonės (pvz., sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, perkant reikalingas prekes, paslaugas ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus ir pan.), motyvacija mokytis, rinktis profesiją, suprasti būsto įsigijimo svarbą, taupymą skatinančios priemonės ir kt.). Vaikas apie tai žino ir kartu dalyvauja planuojant ir aptariant šias priemones. ISGP peržiūroje, be paties vaiko, dalyvauja ir kiti sudarant pirminį planą dalyvavę asmenys (nurodomi asmenų vardai, pavardės ir atstovaujama įstaiga ar ryšys su vaiku). 3.3. Užtikrinta, kad socialinės globos įstaiga nuolat palaiko ryšį su vaiko tėvais, globėju, rūpintoju, broliais, seserimis, o esant poreikiui – su kitais vaiko gerove suinteresuotais artimaisiais, pateikia informaciją apie ISGP sudarymo ir vykdymo eigą, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, asmens duomenų apsaugos reikalavimams, ir, bendradarbiaudami su VTAS ir savivaldybės administracijos darbuotojais, kartu numato socialinės pagalbos šeimai priemones. Atsiradus vaiko sveikatos būklės ar kitiems vaiko asmenybės formavimosi pasikeitimams, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, su vaiko tėvais, globėju, rūpintoju kuo skubiau susisiekiama. Pokyčiai ir informacija, kad apie juos pranešta vaiko tėvams, globėjui, rūpintojui, yra užfiksuoti ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose (nurodomi vardai, pavardės, ryšys su vaiku).
II sritis. Artimos šeimai namų aplinkos sukūrimas
4.
Vaikui sukuriama ir užtikrinama jo poreikius atitinkanti sveika, saugi aplinka
4.1. Vaikas gauna jo fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį sveikatai palankų maitinimą, įvertinus jo individualius poreikius, būtinumą gauti pritaikytą maitinimą ir atsižvelgiant į vaiko pageidavimus. Socialinės globos namai vaikams su negalia, specializuoti slaugos ir socialinės globos namai ir vaikų globos namai nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams maitinimą organizuoja pagal sveikatos apsaugos ministro tvirtinamus maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus. 4.2. Vaikas individualiai, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir nuomonę, amžių, lytį ar neplanuotai atsiradusias aplinkybes, aprūpinamas patalyne, rankšluosčiais, drabužiais, avalyne, reikiamomis higienos priemonėmis ir kitais būtinais daiktais. 4.3. Vaikui sudaromos sąlygos išreikšti savo pageidavimus dėl maitinimo, aprangos ir kt. ir dalyvauti įsigyjant drabužius, avalynę, reikiamas higienos priemones ir kitus būtinus daiktus. Vaikui sudaromos sąlygos kartu su darbuotojais vykti į parduotuves ar užsisakyti reikiamas prekes ar maisto produktus internetu, su vaiku tariamasi dėl reikalingų daiktų, rūbų ir kt. pirkimo, vaikas kartu su darbuotojais planuoja, kas jam labiausiai reikalinga įsigyti, ir dalyvauja įsigyjant jam reikalingus daiktus, maisto produktus ir kt. 4.4. Vaikui skiepijamos žinios apie sveikatai palankų maitinimąsi, diegiami sveikatai palankaus maisto pasirinkimo įgūdžiai perkant maisto produktus ar užsisakant maistą viešojo maitinimo įstaigose. 4.5. Vaikas pagal savo amžių ir brandą mokomas saugaus elgesio įgūdžių ir gauna žinių, padedančių suprasti, koks elgesys ir įpročiai yra nepriimtini, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir apsisaugoti nuo galinčių daryti jam žalą ryšių tiek socialinės globos įstaigoje, tiek visuomeninėje aplinkoje. Socialinės globos įstaiga turi rašytines vidaus tvarkos taisykles, kuriose įvardijama, koks vaiko elgesys traktuojamas kaip žalingas ar netinkamas bei kokios specialios priemonės vaiko netinkamo elgesio korekcijai gali būti taikomos. Vaikas, atsižvelgiant į amžių ir brandą, yra supažindintas su šiomis taisyklėmis. 4.6. Užtikrinta saugi ir stabili vaiko gyvenamoji aplinka, kuri fiziškai ir emociškai yra artima šeimos aplinkai: mokoma, ugdoma ir skatinama pasireikšti vaiko gebėjimams palaikyti nuoseklius, emociškai stabilius ryšius su šeima, kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, formuojami ilgalaikiai vaiko, jo draugų, teikiant socialinę globą dalyvaujančių asmenų santykiai, pagrįsti pagarba, meile ir tarpusavio supratimu. 4.7. Užtikrinta vaiko apsauga nuo smurto, išnaudojimo, diskriminacijos, įžeidinėjimų dėl rasės, religijos, negalios, socialinės padėties, asmeninių savybių, gebėjimų ir kita. Siekiant užtikrinti vaiko geriausių poreikių patenkinimą ir atliepimą, esant poreikiui, vaikui suteikiama visokeriopa specialistų pagalba (psichologo, psichoterapeutų konsultacijos ir pan.). Socialinės globos įstaigoje įvykę neigiamo pobūdžio įvykiai, susiję su nelaimingais atsitikimais ar vaiko teisių pažeidimais ir pan., yra registruojami Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių vaikui registravimo žurnale, kuriame nurodomas vaiko vardas ir pavardė, specialisto, pildančio žurnalą pareigos, vardas, pavardė, aprašomas įvykis, galimos įvykio sukėlimo priežastys, priežasčių ir įvykio sprendimo būdai, priemonės, kurių buvo imtasi, pasekmės ir pan. Neigiamo pobūdžio įvykis analizuojamas komandoje, aptariamas su vaikais, analizuojamos juos sukėlusios priežastys ir priimami sprendimai, kaip jų išvengti ateityje. Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių vaikui registravimo žurnale yra žymos dėl informacijos apie įvykusius incidentus socialinės globos įstaigoje pateikimo VTAS (nurodant dokumento pavadinimą, datą ir registracijos numerį). Darbuotojai žino apie įvykusio neigiamo pobūdžio įvykio pasekmes vaikui ir taiko prevencines priemones, kad būtų išvengta panašių įvykių ateityje. 4.8. Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose vaikams su negalia ir specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose gyvenamoji aplinka kuriama pagal šeimai artimos aplinkos modelį – grupių principu. 4.9. Socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose vaikams su negalia vienoje grupėje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai. Specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose vienoje grupėje gyvena ne daugiau kaip 10 vaikų. Apgyvendinant vaikus grupėse, atsižvelgiama į jų negalią ir asmenines savybes (gebėjimus, amžių, lytį, psichikos ir fizines savybes, emocinius ir (ar) socialinius ryšius ir kt.). 4.10. Šeiminiuose namuose, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, gyvenamoji aplinka kuriama pagal šeimai artimos aplinkos modelį. 4.11. Vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams aplinka gali būti kuriama ne pagal šeimai artimos aplinkos modelį – grupių principu, tačiau gyvenamoji aplinka turi atitikti sveikatos apsaugos ministro tvirtinamų higienos normų vaikų globos namams reikalavimus.
5.
Vaikui užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu vaiko ir socialinės globos įstaigos darbuotojų pasitikėjimu, pagarba ir meile
5.1. Vaikui sukurta stabili teigiama emocinė aplinka, kurioje jis jaučiasi pripažintas, mylimas, reikalingas, svarbus ir saugus, ir tai nepriklauso nuo jo emocinės, sveikatos būklės ar vystymosi sutrikimų. 5.2. Socialinės globos įstaigoje gyvenantis vaikas turi pasirinktą socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotoją, kuriam patiki problemas, yra išklausomas, juo pasitiki ir jaučia jam prieraišumą. 5.3. Palaikoma vaiko iniciatyva, noras aptarti iškilusias problemas kartu su socialinės globos įstaigos darbuotojais, savivaldybės administracijos darbuotojais, esant poreikiui – ir kitais specialistais, nuolat užtikrinamas vaiko žinojimas, kad jis bus suprastas ir neatstumtas. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių, kaip identifikuoti vaiko netinkamo elgesio motyvus bei priežastis, ir atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, vystymąsi, gebėjimus ir situacijos suvokimą kartu su vaiku aptaria tinkamiausius elgesio korekcijos būdus.
6.
Vaikui užtikrinama visavertės asmenybės vystymąsi motyvuojanti ir stimuliuojanti, vaiko interesų raišką bei vaiko tinkamą auklėjimą skatinanti aplinka
6.1. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, sudarytos galimybės laisvai reikšti savo nuomonę, pažiūras ar pageidavimus, sprendžiant klausimus, susijusius su jo, kaip visavertės asmenybės, vystymusi. Vaikas dalyvauja su jo poreikių užtikrinimu susijusiuose procesuose (įsigyjant prekes, būtiniausius daiktus, planuojant vizitus pas gydytojus ir pan.). 6.2. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, padedama suvokti saviraiškos, atstovavimo ir dalyvavimo principus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir interesus. Vaikas pagal savo amžių ir brandą dalyvauja priimant sprendimus dėl socialinės globos įstaigos veiklos, dalyvauja visuomeninėje veikloje, bendruomenės gyvenime. Socialinės globos įstaigos personalas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir brandą, skatina vaiką dalyvauti, savanoriauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, patiki vaikui įvairias užduotis (darbus), už kurias jis yra atsakingas. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, yra ugdoma vaiko atsakomybė. 6.3. Vaikas turi teisę praktikuoti religiją pagal savo, tėvų, globėjo, rūpintojo įsitikinimus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Socialinės globos įstaiga sudaro tam sąlygas ir skiria dėmesį vaikų sielovadai, su tuo susijusios priemonės numatytos vaiko ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose. 6.4. Atsižvelgiant į individualius vaiko sugebėjimus, elgesio ypatumus, emocinę būklę, sudaryta vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi palanki, padrąsinanti aplinka. Darbuotojams, atsakingiems už vaiko ugdymą, sudarytos galimybės įgyti naujų ir gilinti turimas žinias vaiko asmenybės vystymosi bei jo interesų raiškos klausimais. Darbuotojai šias žinias taiko praktikoje. 6.5. Vaikui užtikrinta pareigas ir atsakomybę formuojanti aplinka, kurioje lavinami jo gebėjimai, stiprinama motyvacija pačiam spręsti savo problemas. Tam užtikrinti socialinės globos įstaigoje taikomos vaiko teisių nepažeidžiančios drausminančios specialios priemonės vaiko netinkamo elgesio korekcijai (pvz., įvairūs draudimai tam tikrą laiką užsiimti mėgstama veikla), kitos atsakomybę skatinančios priemonės, kurios numatytos socialinės globos įstaigos rašytinėse vidaus tvarkos taisyklėse socialinės globos įstaigoje gyvenantiems vaikams. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai gerbia vaiko teises ir turi žinių, kaip užtikrinti geriausią vaiko interesą. 6.6. Vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, gebėjimą ir motyvaciją ar specifinius poreikius (dėl terapijos) sudarytos galimybės socialinės globos įstaigoje auginti naminį gyvūnėlį (pvz., katę, šunį, žuvytes akvariumuose) ir juo rūpintis.
III sritis. Vaiko vystymosi poreikių užtikrinimas, vaiko įgalinimas
7.
Vaiko fizinę ir psichinę sveikatą užtikrina tinkamai ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos
7.1. Vaikas yra įregistruotas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Tais atvejais, kai be tėvų globos likęs vaikas ar vaikas su negalia į socialinės globos įstaigą atvyksta iš kitos savivaldybės, siekiant užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą, už likusio be tėvų globos vaiko registraciją pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje yra atsakinga socialinės globos įstaiga, už vaiko su negalia registraciją – vaiko tėvai, globėjas, rūpintojas. Pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga pasirinkta arčiausiai socialinės globos įstaigos (vaiko gyvenamosios) vietos arba yra patogiausiai pasiekiama. 7.2. Ne rečiau kaip kartą per metus teisės aktų nustatyta tvarka profilaktiškai tikrinama vaiko sveikata ir tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose nurodant patikrinimo datą, sveikatos būklę, sutrikimus, vartotinus vaistus ir kitą gydytojų pateiktą informaciją apie vaiko sveikatą. 7.3. Vaikas paskiepytas laiku pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose. 7.4. Vaikui užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir psichikos sveikatos paslaugų, prieinamumas sveikatos priežiūros įstaigose. Žymos apie tai yra užfiksuotos ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose nurodant įstaigos pavadinimą, paslaugų pobūdį, suteikimo datą. 7.5. Vaikui garantuojamas pirmosios medicinos pagalbos suteikimas ir nuolatinis jo sveikatos būklės stebėjimas. Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcijos yra priskirtos konkrečiam darbuotojui (darbuotojams). Tai nustatyta pareigybių aprašymuose, darbuotojai apie tai yra informuoti. 7.6. Socialinės globos įstaigos darbuotojai turi žinių higienos ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais. Šios žinios patvirtintos atitinkamais pažymėjimais ir yra periodiškai atnaujinamos. 7.7. Vaikas pagal poreikį yra aprūpintas būtinomis techninės pagalbos priemonėmis, protezinės ir ortopedinės technikos priemonėmis (dantų sukandimo korekcijos, pablogėjusios regos, klausos koregavimo ir kita). 7.8. Vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams (kai juose socialinę globą gauna 25 ar daugiau vaikų), stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose slaugos paslaugos privalo būti teikiamos pačiose įstaigose. 7.9. Slaugomam vaikui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir globa. Socialinės globos įstaigos yra apsirūpinę ar planuoja apsirūpinti techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės vaikui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (šios įstaigos viduje), maitinti ir kt.). 7.10. Slaugomas vaikas yra aprūpintas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis vaikui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (pritaikytos lovos, vežimėliai ir kt.).
8.
Vaikui sukuriama palanki ugdymosi aplinka
8.1. Socialinės globos įstaiga pagal įvertintus vaiko poreikius ir atsižvelgdamas į jo amžių, galimybes ir sveikatos būklę organizuoja vaiko ugdymą atitinkamose ugdymo įstaigose. 8.2. Socialinės globos įstaiga, esant būtinybei, tarpininkauja tarp vaiko ir ugdymo įstaigos, kad būtų užtikrintas reikiamas ugdymo procesas, ir bendradarbiauja su šia įstaiga, siekdama ugdymo tikslų. 8.3. Vaikui garantuotos sąlygos ugdytis, atsižvelgiant į jo norus, gebėjimus, poreikius, gabumus ir talentus, sudarytos galimybės žaisti, sportuoti ir bendrauti su kitais vaikais bei tenkinti kitus saviraiškos poreikius. Vaikas turi ir naudojasi žaislais, sportiniu inventoriumi, lavinamosiomis priemonėmis, atitinkančiomis jo amžių ir brandą ir pagamintomis iš nekenksmingų vaiko sveikatai medžiagų. 8.4. Užtikrinta, kad vaiko gebėjimai ir gabumai yra pastebimi ir sudarytos sąlygos šiems gebėjimams bei gabumams realizuoti vaikui lankant būrelius, sporto, muzikos ir kitas vaikų neformaliojo ugdymo įstaigas. 8.5. Socialinės globos įstaigoje dėmesys kreipiamas į vaiko galimybių ir gebėjimų mokytis bei ugdytis įvertinimą, su vaiko gebėjimų ugdymu susijusios priemonės numatytos ISGP. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai pažįsta vaikų pedagogus ir nuolat palaiko su jais ryšį, socialinės globos įstaigos darbuotojai lankosi tėvų susirinkimuose, gali apibūdinti, kaip vaikui sekasi mokytis, kokios problemos jam kyla ugdymo įstaigoje dėl jo mokymosi žinių ir gebėjimų, elgesio, santykių su kitais vaikais, pedagogais ir pan. 8.6. Vaikui sudarytos sąlygos skaityti knygas, saugiai naudotis informacinėmis technologijomis ir kitomis jo ugdymuisi reikalingomis priemonėmis, atitinkančiomis vaiko brandą, įgūdžius ir interesus. Esant poreikiui, vaikui taikomos alternatyvios komunikacijos priemonės (gestų kalba, Brailio raštas ir kita). 8.7. Vaikui ugdomas supratimas apie pareigą mokytis ir jis yra skatinamas tai daryti. Užtikrinta, kad, esant būtinybei, vaikui bus suteikiama pagalba ruošiant pamokas ar rengiantis egzaminams. 8.8. Vaikui siūlomos ir taikomos ugdymo (-osi), socializacijos ir užimtumo programos, atitinkančios jo amžių, brandą, ugdymosi poreikius bei interesus. Darbuotojai ir vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti dalyvavimo programoje poveikį.
9.
Siekiama vaiką įgalinti ir jam padedama įgyti socialinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių
9.1. Ugdoma vaiko savikontrolė, emocijų, jausmų ir elgesio raiška, formuojamas pareigų ir atsakomybės supratimas, skiepijama atsakomybė už savo veiksmus. Darbuotojai gali įvardyti taikomus metodus ir priemones, jų poveikį, rezultatus. 9.2. Skatinami pozityvūs vaiko santykiai su kitais vaikais, socialinės globos įstaigos darbuotojais, tėvais, globėju, rūpintoju, sukuriant jaukią ir malonią, stresinių situacijų nesukeliančią aplinką. 9.3. Ugdomas pozityvus vaiko individualumo, savęs suvokimo jausmas. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi žinių šeimos planavimo, lytinio gyvenimo, tėvystės (motinystės) įgūdžių klausimais. 9.4. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi žinių profesinio orientavimo klausimais. 9.5. Ugdomi visuomenei priimtino elgesio ir savarankiškumo įgūdžiai, kurie vaikui reikalingi, kai jis yra už socialinės globos įstaigos ribų. 9.6. Vaikui sudarytos sąlygos įgyti kiek įmanoma daugiau darbo, namų ūkio, biudžeto tvarkymo, pirkimo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jo savarankiškumą ateityje. Socialinės globos įstaigoje vaikas motyvuojamas būti savarankiškas, ugdant jo savitvarkos gebėjimus (maisto gaminimosi įgūdžius, gyvenamųjų patalpų ir aplinkos tvarkymosi, drabužių skalbimo, lyginimo, taisymo, mokymosi naudotis buitine technika, higienos priemonių, maisto produktų įsigijimo, naudojimosi visuomeniniu transportu bei transporto bilietų įsigijimo įgūdžius, naudojimosi banko paslaugomis, ypač elektroniniu banku, elektroniniais valdžios vartais, informacinėmis technologijomis, susijusiomis su išsilavinimo ir / ar profesijos, kompetencijų įgijimu, sumokėjimu už paslaugas, išmokų ir mokesčių mokėjimu ir deklaravimu, asmens duomenų naudojimu ir kt.). Šiose veiklose vaikas pagal amžių ir brandą dalyvauja tiesiogiai padedant darbuotojams. Vaikas pagal amžių ir brandą sugeba apibūdinti savo pareigas ir atsakomybę įvairiose kasdienio gyvenimo srityse. 9.7. Šeiminiai namai, suderinę su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, gali nustatyti išlaidų, skiriamų šeiminiuose namuose gyvenančių vaikų savarankiškumui ugdyti ir (ar) individualiems poreikiams tenkinti (pvz.: maistui, higienos reikmėms, drabužiams, neformaliajam švietimui, kultūriniams renginiams, ekskursijoms, stovykloms ir pan.), dydį. Tam tikslui numatytos lėšos pervedamos į atskirą šeiminių namų sąskaitą. Šeiminiai namai patvirtina šių išlaidų apskaitos ir kontrolės tvarką, ją suderina su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ir paskiria už tinkamą išlaidų panaudojimą atsakingą darbuotoją. 9.8. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių apie vaiko estetinį lavinimą ir užtikrina vaiko estetinį lavinimą, moko etiketo. Vaikas pagal savo amžių, lytį ir brandą turi žinių šiais klausimais. 9.9. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai įgyja naujų ir nuolat gilina turimas vaiko savikontrolės, valios, jausmų ugdymo, pozityvių santykių svarbos, etikos bei estetikos normų atskirais vaiko amžiaus tarpsniais žinias bei įgūdžius. 9.10. Vaikų apranga, elgesys atitinkamose situacijose, jų gyvenamojoje erdvėje sukurta aplinka atspindi etiketo žinojimą ir estetinių vertybių supratimą. 9.11. Vaikui pagal jo amžių, brandą, sveikatos būklę bei specialiuosius poreikius užtikrintas asmens higienos įgūdžių ir savitvarkos gebėjimų lavinimas. 9.12. Vaikas su negalia yra aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti ir palaikyti vaiko dėl sveikatos būklės prarastus ar neįgytus socialinius įgūdžius. 9.13. Socialinės globos įstaiga, siekdama padėti vaikui rengtis savarankiškam gyvenimui ir integruotis į visuomenę, kiekvieną mėnesį užtikrina kišenpinigių smulkioms išlaidoms skyrimą ir, esant galimybėms, teikia kitą finansinę bei materialinę paramą. Kišenpinigiai skiriami vaikams ne vėliau nei vaikai pradedami ugdyti pagal pradinio ugdymo programą. To paties amžiaus vaikams (išskyrus vaikams su negalia) socialinės globos įstaigoje nustatomas vienodas kišenpinigių dydis. Vaikams mokamų kišenpinigių dydis yra ne mažesnis kaip 0,4 BSI per mėnesį (rekomenduotina kišenpinigių dydį diferencijuoti pagal vaikų amžių ir brandą, vaikui nuo 14 metų amžiaus skiriant ne mažesnius kaip 1 bazinės socialinės išmokos dydžio kišenpinigius per mėnesį, o nuo 16 metų amžiaus – ne mažesnius kaip 2 bazinių socialinių išmokų dydžio kišenpinigius per mėnesį) (išskyrus vaikams su negalia). Vaikams su negalia kišenpinigiai mokami atsižvelgiant į jų savarankiškumo lygį, gebėjimą išreikšti savo nuomonę, priimti sprendimus. Vaikas pagal savo amžių ir brandą bei darbuotojai, atsakingi už vaiko ugdymąsi, žino ir gali apibūdinti vaiko kišenpinigių mokėjimo tvarką ir šių kišenpinigių tikslą. Vaikas turi galimybę tartis su šiais darbuotojais, o darbuotojai – pareigą, ugdant vaiko gebėjimus, patarti vaikui, kaip tinkamai naudoti kišenpinigius savo asmeninėms reikmėms, aptarti su vaiku, kur jis išleidžia kišenpinigius, tačiau negali reikalauti iš vaiko atsiskaityti už gautus kišenpinigius pateikiant pirkinių apmokėjimo kvitus. Kišenpinigiai gali būti naudojami vaiko tyčia padarytai materialinei žalai atlyginti ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti, bet ne daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų kišenpinigių sumos. Kišenpinigių naudojimo vaiko tyčia padarytai materialinei žalai atlyginti ar už vaiko padarytus administracinius nusižengimus gautoms administracinėms nuobaudoms apmokėti tvarka nustatoma socialinės globos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens tvirtinamame kišenpinigių vaikams mokėjimo tvarkos apraše.
10.
Užtikrinamas vaiko socialinių ryšių su tėvais (globėju, rūpintoju), esant poreikiui, šeimos nariais ar artimaisiais giminaičiais, bendruomenės nariais ar institucijomis palaikymas ir stiprinimas
10.1. Vaikui padedama suvokti priklausomybės šeimai reikšmę, plėtoti ir stiprinti stabilius tarpasmeninius vaiko ir biologinės šeimos ryšius, vaiko ryšius su artimaisiais giminaičiais, pagrįstus pagarba ir meile. Socialinės globos įstaigoje broliai ir seserys neišskiriami, palaikomas ir skatinamas jų tarpusavio bendravimas ir tarpusavio ryšių stiprinimas, jei tai nežeidžia vaikų interesų. 10.2. Vaikas pagal savo amžių ir brandą sugeba apibūdinti socialinius ryšius su tėvais, globėjais, rūpintojais ar artimaisiais giminaičiais bei išsako nuomonę ar bendrauja su jais. 10.3 Vaikui užtikrinta, kad jis gali laikinai savo noru išvykti svečiuotis pas tėvus, iš kurių įstatymo nustatyta tvarka vaikas nepaimtas, kuriems netaikytas tėvų valdžios apribojimas, globėją, rūpintoją, iš kurių vaikas įstatymo nustatyta tvarka nepaimtas, švenčių dienomis, savaitgaliais ir ilgesniam laikotarpiui – iki 45 kalendorinių dienų per metus (dėl svarbių priežasčių vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymu, pateiktu socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka, gali būti nustatytas ir ilgesnis laikotarpis). 10.4. Išvykstant (išskyrus vaiko su negalia išvykimą) pas tėvus, globėjus, rūpintojus vaikui maistui ar kitiems poreikiams gali būti skiriami pinigai pagal socialinės globos įstaigos patvirtintą tvarką. Vaiko išvykimo atvejai yra užfiksuoti ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose, nurodant vaiko vardą, pavardę, išvykimo datą, asmens, pas ką išvyko, vardą pavardę, ryšį su vaiku. 10.5. Vaikui yra išlaikoma galimybė grįžti į socialinės globos įstaigą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir buvo apgyvendintas, remiantis socialinės globos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse ar kituose socialinės globos įstaigos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatyta tvarka. 10.6. Socialinės globos įstaigoje dirbantys darbuotojai supranta šeimos reikšmę, nepriklausomai nuo vaiko tėvų globėjo, rūpintojo ar artimųjų giminaičių socialinės padėties, kalba apie juos pagarbiai, neturėdami jų atžvilgiu neigiamų nuostatų. 10.7. Socialinės globos įstaigoje dirbantys darbuotojai turi žinių, kaip ugdyti vaiko bendravimo įgūdžius, ir nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją, įgyja naujų, darbe reikalingų žinių, taip pat rekomenduojama bent kartą per mėnesį dalyvauti supervizijoje, tai yra užfiksuota įstaigos veiklos planuose bei ataskaitose. 10.9. Vaikui sudarytos sąlygos bendrauti, pasikviesti draugus, jam padedama išmokti užmegzti kontaktus su bendraamžiais bei suaugusiais asmenimis, ugdomas vaiko socialinių ryšių svarbos žmogaus gyvenime supratimas. Su giminystės ryšių neturinčiais suaugusiais asmenimis iš išorės vaikas gali bendrauti socialinės globos įstaigos socialiniams darbuotojams (socialiniams pedagogams) žinant ar jiems patiems tiesiogiai dalyvaujant. Vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti tarpasmeninius savo ir kitų asmenų ryšius. 10.10. Vaikui, gebančiam išreikšti savo nuomonę, sudarytos galimybės asmeniškai bendrauti su VTAS atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, globos centro atstovais ir kitais specialistais, sprendžiant jo gyvenimo atskirai nuo tėvų ar grąžinimo į šeimą problemas. Vaikas pagal savo amžių ir brandą gali apibūdinti tokį bendravimą ir jo rezultatus. 10.11. Likęs be tėvų globos vaikas visam laikui gali išvykti pas tėvus globėjus, rūpintojus, kai teisės aktų nustatyta tvarka yra grąžinamas į šeimą. Socialinės globos įstaiga, kaip vaiko globėjas, rūpintojas, dalyvauja atvejo vadybos posėdyje priimant sprendimą dėl vaiko grąžinimo vaiko tėvams bei kaip buvęs vaiko globėjas, rūpintojas dalyvauja grąžinant vaiką tėvams. Vaiko išvykimas iš socialinės globos įstaigos visam laikui yra įformintas socialinės globos įstaigos administracijos įsakymais. 10.12. Vaiko, kuris buvo įstatymo nustatyta tvarka paimtas iš tėvų, globėjo, rūpintojo bendravimas su tėvais, buvusiais globėjais, rūpintojais gali būti užtikrintas sudarant bendravimo sutarimą, įvertinus vaiko nuomonę bei norus, ir jei toks bendravimas neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
IV sritis. Vaiko palydėjimas į savarankišką gyvenimą
11.
Socialinės globos įstaiga yra atsakinga už tai, kad vaikas būtų tinkamai pasirengęs savarankiškam gyvenimui bendruomenėje.
11.1. Socialinės globos įstaiga yra atsakinga planuoti ir įgyvendinti vaiko palydėjimo į savarankišką gyvenimą ar gyvenimo bendruomenėje priemones ir jas aprašyti ISGP. 11.2. Likęs be tėvų globos vaikas, esant galimybei, ir vaikas su negalia, ne vėliau kaip prieš 4 metus, iki jam sueis 18 metų, padedamas socialinio darbuotojo ir kitų specialistų, tampa pagrindiniu ISGP, kuriame akcentuojami jo pasirengimo savarankiškam gyvenimui etapai, sudarytoju. Planuojamos priemonės vaikui neprimetamos, bet suderinamos su vaiko nuomone ir pageidavimais, vaikas aktyviai skatinamas pats priimti sprendimus ir konsultuojamas. ISGP planuojamos praktinių gyvenimo įgūdžių formavimo, įgūdžių ir supratimo apie profesijos ar amato pagal vaiko pomėgius įsigijimo būtinumo, motyvacijos dirbti vasaros ar moksleivių atostogų metu, uždirbtų pinigų ar kišenpinigių taupymo, susipažinimo su viešosiomis paslaugomis (valstybės garantuojama pagalba, būsto nuoma ar pirkimu, sveikatos priežiūros paslaugomis, bankų paslaugomis, mokesčiais ir pan.) priemonės. 11.3 Socialinės globos įstaiga įvertina vaiko su negalia, sukakusio pilnametystės amžių, poreikius ir ieško galimybių jį apgyvendinti bendruomenėje. Nesant galimybės vaiką su negalia, sukakusį pilnametystės amžių, apgyvendinti bendruomenėje, socialinės globos įstaiga inicijuoja socialinės globos tęstinumą socialinės globos įstaigoje suaugusiems asmenims su negalia. 11.4. Vaiko su negalia, sukakusio pilnametystės amžių, prašymas, kuriame nurodytas vaiko vardas, pavardė, prašymas išvykti iš socialinės globos įstaigos gyventi savarankiškai, adresas, kuriuo vaikas ketina gyventi išvykęs socialinės globos įstaigos, yra jo byloje. Siekiant užtikrinti pagalbos vaikui su negalia, sukakusiam pilnametystės amžių, tęstinumą, socialinės globos įstaiga, likus 3 mėnesiams iki vaiko su negalia, sukakusio pilnametystės amžių, išvykimo iš jos, kreipiasi į savivaldybės administraciją socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka su prašymu inicijuoti vaiko su negalia, sukakusio pilnametystės amžių, socialinių paslaugų poreikio vertinimą. Socialinės globos įstaiga aktyviai dalyvauja atliekant socialinių paslaugų poreikio vertinimą.
12.
Socialinės globos įstaiga užtikrina pagalbą ir pasibaigus likusio be tėvų globos vaiko ir vaiko su negalia globai (rūpybai)
12.1. Socialinės globos įstaiga tarpininkauja tarp likusio be tėvų globos vaiko ir vaiko su negalia, besirengiančio palikti socialinės globos įstaigą, ir atitinkamų institucijų, kad būtų suteikta teisės aktų nustatyta finansinė parama, užmegzti kontaktai su socialine aplinka, padėsiantys vaikui užtikrinti reikiamas socialinės integracijos priemones, ir pan. 12.2. Socialinės globos įstaiga rūpinasi sulaukusio pilnametystės asmens, kuriam buvo teikta socialinė globa šioje socialinės globos įstaigoje, ir išvykstančio iš socialinės globos įstaigos gyventi savarankiškai, kokybiško savarankiško gyvenimo užtikrinimu. Socialinės globos įstaiga, įvertinusi šio asmens gebėjimus gyventi savarankiškai ir nustačiusi, kad jam reikia pagalbos socialiai integruotis bendruomenėje ir jei šis asmuo neprieštarauja ar kreipiasi pats, padeda jam kreiptis į savivaldybės administraciją, kad šiam pradėjus gyventi savarankiškai būtų teikiama palydėjimo paslauga jaunuoliams. 12.3. Socialinės globos įstaiga, įvertinusi vaiko su negalia gebėjimus gyventi savarankiškai ir nustačiusi, kad vaikui su negalia reikia pagalbos socialiai integruotis bendruomenėje ir jei vaikas socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka išreiškia sutikimą ar norą gauti šią pagalbą, užtikrina, kad šis vaikas pagal jo individualius poreikius gautų socialines paslaugas, nustatytas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge.
V sritis. Aplinka ir būstas
13.
Vaikui garantuojama saugi bei jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos teikimo vieta ir aplinka
13.1. Šeiminių namų steigimo reikalavimai: 13.1.1. steigiami atskirose gyvenamosiose patalpose (atskiruose nekilnojamojo turto objektuose); 13.1.2. steigiami bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, kurioje didžioji dalis gyventojų nėra susiję su socialinių paslaugų teikimu ir kurioje nėra gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų sankaupos pagal vieną požymį (likę be tėvų globos vaikai, asmenys su negalia ir pan.). 13.2. Socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėje ilgalaikės priežiūros įstaigoje vaikams su negalia vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2030 metų vaikams su negalia ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa negali būti teikiama socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėje ilgalaikės priežiūros įstaigoje vaikams su negalia, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus. Šiame papunktyje nurodytos įstaigos, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, ne vėliau kaip iki 2028 m. sausio 1 d. turi patvirtinti su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija suderintus priemonių, kurias įgyvendinus bus įvykdytas reikalavimas nuo 2030 metų nebeteikti vaikams su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos šiame papunktyje minėtose įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, planus. Šiame papunktyje minimose įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, negali būti steigiamos papildomos vietos ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai vaikams su negalia teikti. 13.3. Ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai likusiems be tėvų globos vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams ir vaikams su negalia teikti naujai steigiami tik šeiminiai namai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai. 13.4. Vaikas saugiai naudojasi poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis vaikų globos namų nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namų vaikams su negalia, stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorijoje arba šalia jų. Vaikų globos namų nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namų vaikams su negalia, stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorijoje yra pakankamai erdvės vaiko amžių ir brandą atitinkantiems laisvalaikio užsiėmimams. Šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai naudojasi saugiomis bendruomenės rekreacijos zonomis, žaidimų, sporto aikštelėmis ir pan. 13.5. Šeiminiai namai bendradarbiauja su bendruomenėje esančiomis įstaigomis (poliklinikomis, šeimos klinikomis, seniūnijomis, bendruomenės dienos centrais, ugdymo centrais ir kt.) ir sudaro vaikams galimybes naudotis šių įstaigų teikiamomis paslaugomis. 13.6. Socialinės globos įstaiga, teikianti socialinę globą vaikams, užtikrina, kad tame pačiame pastate nebūtų teikiamos paslaugos socialinę riziką patiriantiems asmenims. 13.7. Specialiųjų poreikių turinčiam vaikui prireikus užtikrinamos specialaus transporto paslaugos. 13.8. Šeiminiams namams priklausanti teritorija ir patalpos pritaikytos vaiko individualiems poreikiams.
13.
Vaikui garantuojama saugi bei jo poreikiams tenkinti tinkama socialinės globos teikimo vieta ir aplinka TAR pastaba: 13 p. redakcija nuo 2029-01-01.
13.1. Šeiminių namų steigimo reikalavimai: 13.1.1. steigiami atskirose gyvenamosiose patalpose (atskiruose nekilnojamojo turto objektuose); 13.1.2. steigiami bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, kurioje didžioji dalis gyventojų nėra susiję su socialinių paslaugų teikimu ir kurioje nėra gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų sankaupos pagal vieną požymį (likę be tėvų globos vaikai, asmenys su negalia ir pan.). 13.2. Socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėje ilgalaikės priežiūros įstaigoje vaikams su negalia vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2030 metų vaikams su negalia ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa negali būti teikiama socialinės globos namuose vaikams su negalia ir stacionarinėje ilgalaikės priežiūros įstaigoje vaikams su negalia, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus. Šiame papunktyje nurodytos įstaigos, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, ne vėliau kaip iki 2028 m. sausio 1 d. turi patvirtinti su įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija suderintus priemonių, kurias įgyvendinus bus įvykdytas reikalavimas nuo 2030 metų nebeteikti vaikams su negalia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos šiame papunktyje minėtose įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, planus. Šiame papunktyje minimose įstaigose, išskyrus specializuotus slaugos ir socialinės globos namus, negali būti steigiamos papildomos vietos ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai vaikams su negalia teikti. 13.3. Ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai likusiems be tėvų globos vaikams, socialinę riziką patiriantiems vaikams ir vaikams su negalia teikti naujai steigiami tik šeiminiai namai, kuriuose gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai. 13.4. Vaikas saugiai naudojasi poilsio ir rekreacijos zonomis, esančiomis vaikų globos namų nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namų vaikams su negalia, stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorijoje arba šalia jų. Vaikų globos namų nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namų vaikams su negalia, stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorijoje yra pakankamai erdvės vaiko amžių ir brandą atitinkantiems laisvalaikio užsiėmimams. Šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai naudojasi saugiomis bendruomenės rekreacijos zonomis, žaidimų, sporto aikštelėmis ir pan. 13.5. Šeiminiai namai bendradarbiauja su bendruomenėje esančiomis įstaigomis (poliklinikomis, šeimos klinikomis, seniūnijomis, bendruomenės dienos centrais, ugdymo centrais ir kt.) ir sudaro vaikams galimybes naudotis šių įstaigų teikiamomis paslaugomis. 13.6. Socialinės globos įstaiga, teikianti socialinę globą vaikams, užtikrina, kad tame pačiame pastate nebūtų teikiamos paslaugos socialinę riziką patiriantiems asmenims. 13.7. Specialiųjų poreikių turinčiam vaikui prireikus užtikrinamos specialaus transporto paslaugos. 13.8. Šeiminiams namams priklausanti teritorija ir patalpos pritaikytos vaiko individualiems poreikiams. 13.9. Socialinės globos namų vaikams su negalia ir stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų teritorija ir patalpos pritaikytos regos negalią turinčių vaikų poreikiams: 13.9.1. įstaigai priklausančioje teritorijoje ir patalpose esančių laiptų bent pirmos ir paskutinės pakopų kraštai per visą jų plotį pažymėti kontrastinga juosta. Jei laiptus sudaro iki trijų pakopų, pažymėti visų pakopų kraštai, laiptų turėklai išsiskiria iš aplinkos, prireikus iš abiejų laiptų pusių yra taktiliniai įspėjamieji indikatorių paviršiai; 13.9.2. durys su durų rankena bei durys su pastato ar patalpos siena tarpusavyje kontrastuoja, jos yra skirtingų spalvų (iš abiejų pusių), kad aiškiai matytųsi, kur konkrečiai yra įėjimas į pastatą ar patalpą; 13.9.3. jei įstaigos ar jos patalpų įėjimo durys turi stiklą per visą jų aukštį, jis pažymėtas kontrastinga juosta (iš abiejų pusių). Jei durys turi stiklą ne per visą jų aukštį, bet stiklas sudaro didesnę durų dalį ir tarp durų ar durų arba pertvaros konstrukcijos nėra pakankamo kontrasto, kad stiklas būtų matomas, jis pažymėtas iš abiejų pusių.
14.
Vaikas naudojasi patogiomis, jaukiomis ir privatumą garantuojančiomis patalpomis
14.1. Vaikui garantuotas socialinės globos įstaigos patalpų išplanavimas ir įrengimas, užtikrinantis sąlygas vaikui gyventi, ugdytis, leisti laisvalaikį ir tenkinti kitus vaiko poreikius. Vienam vaikui skiriama ne mažiau kaip 14 m² naudingojo socialinės globos įstaigos ploto, kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 m² ploto. Šių socialinės globos įstaigų patalpos pritaikytos individualiai vaiko veiklai, grupinei veiklai, miegui, rekreacijai ir kt. Patalpose, kuriose yra ir (ar) gali būti iki 7 metų vaikų, langai turi langų atidarymo ribotuvus. Patalpos aprūpintos visais reikalingais baldais ir inventoriumi. Vaiko gyvenamosios patalpos yra artimos šeimos namų aplinkai. 14.2. Vaikų globos namai nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namai vaikams su negalia bei stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigos turi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą-higienos pasą. 14.3. Vaikas aprūpintas reikalingais tinkamos ir saugios fizinės būklės baldais ir inventoriumi (lova, stalas, kėdė, spinta, spintelė asmeniniams daiktams), jei jie galimi dėl asmens negalios specifikos, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius. Vaiko gyvenamosiose patalpose baldų konstrukcija ir formos yra nekeliančios pavojaus vaiko sveikatai bei saugumui. Baldai pagaminti iš saugių, vaiko sveikatai nekenksmingų medžiagų. Įrengiant kambarį, apstatant baldus ir kt. pagal galimybes atsižvelgiama į vaiko pageidavimus. 14.4. Vaikas apgyvendintas kambaryje, atsižvelgiant į jo poreikius, interesus ir jų suderinamumą su kitų vaikų interesais. Viename kambaryje gyvena ne daugiau kaip 2 vaikai, o kai slaugomi vaikai su negalia, kuriems nustatytas pirmo lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) ir jie dėl sveikatos būklės negali patys judėti patalpose, – ne daugiau kaip 4. 14.5. Specializuotuose slaugos ir socialinės globos namuose viename kambaryje gyvena ne daugiau kaip 2 vaikai, vaikai, kuriems būdingi nuolat pasikartojantys agresijos proveržiai, nukreipti į save ar kitus asmenis, kambaryje gyvena po vieną. 14.6. Vaikas naudojasi privatumą užtikrinančiomis patalpomis, sudarančiomis galimybes pasikviesti tėvus, globėjus, rūpintojus, artimuosius giminaičius ar draugus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 14.7. Esant būtinybei, privatumą garantuojančios patalpos vaikui sukuriamos jo gyvenamajame kambaryje, sudarant privačią erdvę, atskirtą širma. Vaikų miegamuosiuose kambariuose ant langų yra pakabintos užuolaidos, ritininės užuolaidos ir pan. 14.8. Vaikas pagal savo amžių ir brandą savo gyvenamajame kambaryje turi asmeninių daiktų. Socialinės globos įstaiga siekia, kad vaikas būtų patenkintas savo gyvenamųjų patalpų apstatymu, sutvarkymu. Vaikas turi galimybę laikyti asmeninius daiktus (žaislus, nuotraukas, knygas ir pan.).
15.
Vaikas naudojasi jo poreikius atitinkančiomis bei privatumą garantuojančiomis asmens higienos patalpomis
15.1. Užtikrinta, kad vaikas pagal savo amžių, brandą ir lytį naudojasi reikalingomis jam asmens higienos patalpomis, kurios aprūpintos būtinomis higienos priemonėmis. Vaikas žino savo daiktų vietą asmens higienos patalpose (atskira kabykla rankšluosčiui, vieta muilui, dantų šepetėliui ir pan.). Vaikų globos namai nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namai vaikams su negalia ir stacionarinės ilgalaikės priežiūros įstaigos kiekvienai vaikų grupei užtikrina naudojimąsi atskiromis higienos patalpomis (tualetais ir dušu ar vonia). Higienos patalpų erdvės atskirtos sienomis nuo grindų iki lubų. Higienos patalpos rakinamos saugiais (atrakinamais tiek iš vidaus, tiek iš išorės) užraktais. 15.2. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi galimybę specialiai tam skirtose patalpose išsiskalbti ir išsidžiovinti savo drabužius, atlikti kitus buities darbus (lyginti savo drabužius, juos taisyti ir kita)
VI sritis. Personalas
16.
Vaikams socialinę globą teikiančio personalo skaičius ir struktūra yra suformuota atsižvelgiant į vaikų skaičių, jų negalią, socialinę riziką
16.1. Personalo skaičiaus ir globojamų vaikų skaičiaus santykis garantuoja tinkamą socialinės globos įstaigos veiklos organizavimą. Socialinės globos įstaigoje yra personalo pareigybių aprašymai, apibūdinantys konkrečias kiekvieno socialinės globos įstaigos darbuotojo funkcijas. 16.2. ISGP yra įgyvendinamas užtikrinant tinkamą personalo skaičių pagal teisės aktų reikalavimus atskiroms paslaugų gavėjų grupėms. Socialinę globą užtikrinančio personalo pareigybių skaičius yra ne mažesnis, nei reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas socialinę globą teikiančių darbuotojų darbo laiko sąnaudų normatyvų sąrašas. 16.3. Užtikrinta, kad socialinės globos įstaigoje vaikui visą parą bus teikiama kokybiška socialinė globa, numatant teisės aktų reglamentuotą personalo ir globojamų vaikų skaičiaus santykį dieną ir naktį. Socialinės globos įstaigoje nakties metu kiekvienoje grupėje yra bent po vieną darbuotoją (derinant šių darbuotojų darbo laiką pagal slankųjį grafiką dienos ir nakties metu).
17.
Vaiko poreikių tenkinimą užtikrina kvalifikuota specialistų komanda, kurioje dirba tinkamas asmenines savybes dirbti su vaikais turintis personalas
17.1. Socialinės globos įstaigoje dirba personalas, turintis teisės aktuose nustatytą reikiamą profesinį išsilavinimą, išklausęs mokymus, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs licencijas, atestacijos pažymėjimus. Šeiminių namų darbuotojai, dirbantys su vaikais (socialiniai darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigos socialiniai pedagogai, individualios priežiūros darbuotojai ir kt.), yra išklausę pagrindinę ir specializuotą pasirengimo globai ir įvaikinimui mokymų, vykdomų pagal programą, kurią tvirtina ir kurios reikalavimus nustato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos direktorius, dalis. Šeiminiuose namuose su vaikais dirbantys darbuotojai (socialiniai darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigos socialiniai pedagogai, individualios priežiūros darbuotojai ir kt.) per 2 metus nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos ar darbo šeiminiuose namuose pradžios turi išklausyti ne trumpesnius nei 32 val. pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos (angl. Trust Based Relational Intervention,TBRI) mokymus. 17.2. Vaikui ir jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrinta, kad personalas savo darbe vadovaujasi socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamu socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu. 17.3. Socialinės globos įstaigoje yra socialinės globos įstaigos administracijos patvirtintas Savanorių priėmimo į socialinės globos įstaigą tvarkos aprašas bei teisės aktų nustatyta tvarka kiti savanoriško darbo atlikimą reglamentuojantys dokumentai (jei įstaiga turi savanorius). Vaikui ir jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrinta, kad savanorių teikiamos paslaugos yra kokybiškos. Savanorių veikla yra kolegiškai prižiūrima socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka socialinės globos įstaigos specialistų ir šis priežiūros faktas yra užfiksuotas socialinės globos įstaigos dokumentuose, nurodant savanorio vardą, pavardę ir savanorį prižiūrinčio darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas. 17.4. Vaikui ir jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrinta, kad, priimdama darbuotojus ar telkdama į pagalbą savanorius, socialinės globos įstaigos administracija įsitikina jų tinkamumu dirbti su vaikais (pvz., darbuotojams keliami reikalavimai yra apibrėžti socialinės globos įstaigoje patvirtintose darbuotojų elgesio taisyklėse ar elgesio kodekse). Socialinės globos įstaigoje yra šios įstaigos patvirtintos formos raštiški savanorių įsipareigojimai dėl tinkamo elgesio su vaikais ir duomenų (įskaitant asmens duomenis) apie vaikus konfidencialumo laikymosi. 17.5. Vaiko sunkumams spręsti socialinės globos įstaigoje užtikrinamas komandinis personalo darbas, vyksta periodiniai komandos susitikimai, intervizijos. Vaikas ir jo tėvai, globėjas, rūpintojas žino, kad socialinės globos įstaiga bendradarbiauja su VTAS, švietimo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos, įdarbinimo ir kitomis institucijomis. Socialinės globos įstaigoje su vaikais dirbantys darbuotojai turi žinių apie komandinio darbo organizavimą ir nuolat jas gilina, gali apibūdinti įstaigoje taikomus komandinio darbo principus, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo principus, naudojamus priimant sprendimus, susijusius su vaiko geriausio intereso tenkinimu. 17.6. Vaikui ir jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrinti profesionalūs personalo veiksmai, taip pat užtikrinta, kad tais atvejais, kai vaiko veiksmai kelia pavojų jam pačiam ir kitiems, jo saugumo interesais naudojamos priemonės nepažeidžia vaiko teisių ir jo teisėtų interesų. Personalui sudarytos galimybės įgyti ir gilinti psichologines žinias, kaip elgtis su vaiku nelaimingų įvykių, krizių bei panašiais atvejais ir po jų. 17.7. Personalo ir vaiko, jo tėvų, globėjo, rūpintojo santykiai grindžiami abipusės pagarbos, tarpusavio supratimo ir susitarimo principais. Vaiko ir personalo tarpusavio bendravimas rodo pagarbius ir šiltus santykius. 17.8. Socialinės globos įstaigos administracija užtikrina priemonių, susijusių su saugių ir sveikų darbo sąlygų personalui sudarymu, taikymą ir tai yra užfiksuota socialinės globos įstaigos dokumentuose.
VII sritis. Valdymas ir administravimas
18.
Socialinės globos įstaiga turi visus reikalingus ir teisės aktų nustatytus dokumentus
18.1. Socialinės globos įstaiga yra įregistruota Juridinių asmenų registre ir turi visus įstaigos steigimą ir veiklą reglamentuojančius dokumentus: 18.1.1. leidimą-higienos pasą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas šeiminiams namams; 18.1.2. socialinės globos įstaigos nuostatus (įstatus); 18.1.3. metinį socialinės globos įstaigos veiklos planą; 18.1.4. teikiamų paslaugų sąrašą, paslaugos kainą (-as); 18.1.5. socialinės globos įstaigos pareigybių sąrašą, darbuotojų darbo apskaitos dokumentus (darbo grafikus, darbo apskaitos žiniaraščius), darbuotojų darbo sutartis ar sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis, kai paslaugos organizuojamos pasitelkiant juridinius ar fizinius asmenis; 18.1.6. metinę ataskaitą; 18.1.7. vidaus tvarkos taisykles darbuotojams (apibrėžiančias darbuotojų teises ir pareigas); 18.1.8. vidaus tvarkos taisykles, parengtas vaikams suprantama kalba ir forma, socialinės globos įstaigoje gyvenantiems vaikams (pvz., gyvenimo ir elgesio normos, teisės, pareigos ir pan.); 18.1.9. personalo pareigybių aprašus; 18.1.10 darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo planus; 18.1.11. vaikų asmeninių pinigų, turto, dokumentų apskaitos, naudojimo ir saugojimo tvarkos aprašą; 18.1.12. maisto reikmėms reikalingų lėšų ar natūrinių maisto produktų, vaikui laikinai išvykstant, skyrimo tvarkos aprašą; 18.1.13. vaikų bylas (vaiko byla gali būti išskirstoma į atskiras bylas (pvz., socialinio darbo, vaiko sveikatos priežiūros), tokiu atveju byla turi turėti apyrašą, kuriame nurodoma, kas yra atsakingas už atskirų dalių tvarkymą); 18.1.14. ISGP (gali būti bendroje byloje arba atskira bylos dalis) ir kitus su vaiko socialinės globos skyrimu, teikimu, poreikio socialinėms paslaugoms vertinimu ir globos (rūpybos) nustatymu susijusius dokumentus (ar jų kopijas); 18.1.15. skundų ir prašymų registracijos žurnalą; 18.1.16. neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių vaikui registracijos žurnalą; 18.1.17. socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo (įsivertinimo) išvadas; 18.1.18. socialinės globos įstaigos administracijos patvirtintus savanoriško darbo funkcijų atlikimą reglamentuojančius dokumentus; 18.1.19. socialinės globos namų vaikams su negalia, stacionarinių ilgalaikės priežiūros įstaigų tarybos nuostatus. Šis reikalavimas netaikomas šeiminiams namams; 18.1.20. kišenpinigių vaikams mokėjimo tvarkos aprašą; 18.1.21. licenciją teikti socialinę globą ir kitas teisės aktų nustatytas licencijas bei leidimus; 18.1.22. slaugos, reabilitacijos paslaugų (kineziterapijos, masažo ir pan.) licencijas, jei vaikams yra teikiamos šios paslaugos; 18.1.23. kitus reikalingus dokumentus. 18.2. Vaikui ir jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrintas su vaiku susijusios informacijos ir dokumentų kaupimas vaiko byloje bei joje esančios informacijos konfidencialumas. Socialinės globos įstaigoje tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai informacijos (įskaitant asmens duomenis) konfidencialumo užtikrinimą yra šios įstaigos patvirtintos formos raštiškais pasižadėjimais. 18.3. Vaiko byloje esanti informacija laikoma saugiai, bylos dokumentuose esantys įrašai yra profesionalūs, diskretiški, nepažeidžia vaiko teisių. 18.4. Vaikų bylos ir kiti su socialinės globos įstaigos veikla susiję dokumentai yra saugomi teisės aktų nustatyta tvarka. Vaikui teisės aktų nustatyta tvarka iš socialinės globos įstaigos išvykstant į kitą socialinės globos įstaigą, informacija apie vaiką (vaiko byla) yra perduodami tai socialinės globos įstaigai, į kurią vaikas išvyksta.
19.
Socialinės globos įstaigoje palaikoma ir skatinama personalo nuolatinio profesinio tobulėjimo ir paslaugų kokybės siekimo aplinka
19.1. Personalui sudaryta profesinį tobulėjimą motyvuojanti aplinka ir galimybės tobulinti profesinę kompetenciją. Vaikui, jo tėvams, globėjui, rūpintojui užtikrinta, kad vaikui paslaugas teikiantis personalas nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją bei įgyja naujų žinių, reikalingų darbe. Socialinės globos įstaigoje yra sudaromi darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo planai. 19.2. Personalas nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją, įgyja naujų žinių, reikalingų darbe taip pat rekomenduojama bent kartą per mėnesį darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su vaikais dalyvauti supervizijoje. Socialinę globą teikiantiems darbuotojams, sveikatos priežiūros specialistams, kitiems specialistams sudaryta galimybė tobulinti savo profesinę kompetenciją pagal teisės aktuose nustatytus profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus. Socialinės globos įstaiga užtikrina galimybę individualios priežiūros darbuotojams dalyvauti įžanginiuose mokymuose. 19.3. Personalui periodiškai (atsižvelgiant į pareigybę ir vykdomas funkcijas) instruktuojamas ar tobulinama jo profesinė kompetencija saugos ir sveikatos darbe klausimais. Socialinės globos įstaiga yra sudariusi sveikas ir saugias darbo sąlygas bei aprūpinusi personalą būtiniausiomis priemonėmis, reikalingomis personalo sveikatą apsaugoti, perkeliant vaiką iš vienos vietos į kitą, keičiant vaiko padėtį ar kryptį, padedant vaikui atsistoti, ir paslaugoms vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ar vaikams su negalia (įskaitant vaikus turinčius sunkią negalią arba linkusius į agresiją ar saviagresiją) saugiai teikti (pvz., mobiliaisiais pagalbos iškvietimo įrenginiais, kad prireikus būtų galima išsikviesti papildomą personalą). 19.4. Socialinės globos įstaiga sudaro galimybę socialinės globos įstaigoje socialinę globą teikiantiems darbuotojams įgyti naujų ir gilinti turimas žinias, kaip dirbti su vaiku (šeima) kriziniais atvejais – kai vaikas susiduria su prievarta, agresija, smurtu ir pan. 19.5. Skatinamos socialinės globos įstaigoje socialinę globą teikiančių darbuotojų iniciatyvos tobulinti komandinį darbą, ieškant efektyvių pagalbos būdų ir formų vaiko problemoms spręsti. 19.6. Vaikui teikiamų paslaugų kokybę garantuoja personalui teikiama reguliari ir kokybiška socialinės globos įstaigoje dirbančių kolegų, kitų specialistų pagalba. Socialinės globos įstaigoje yra numatyta su vaikais dirbančių darbuotojų supervizijos vykdymo tvarka, taip pat paskirti asmenys, atsakingi už profesinės pagalbos kolegoms organizavimą. 19.7. Vaikui, jo tėvams, globėjui, rūpintojui, artimiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims socialinės globos įstaigoje užtikrinta socialinės globos kokybė ir socialinės globos normų laikymasis, socialinės globos įstaigai nuolat teisės aktų nustatyta tvarka atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimą. Socialinės globos įstaiga turi pasirengusi savo veiklos ir socialinės globos atitikties socialinės globos normoms įsivertinimo taisykles, tvarką, klausimynus 19.8. Vaikas, jo tėvai, globėjas, rūpintojas, artimi giminaičiai, kiti suinteresuoti asmenys turi galimybę susipažinti su socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadomis ir rekomendacijomis, kurias pateikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas). Socialinės globos įstaigoje yra paskirtas asmuo, atsakingas už vaiko, jo tėvų, globėjo, rūpintojo, kitų suinteresuotų asmenų supažindinimą su socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo (įsivertinimo) išvadomis. 19.9. Socialinės globos įstaigoje nagrinėjami socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo (įsivertinimo) rezultatai ir vadovaujantis jais nustatomi socialinės globos įstaigos veiklos tobulinimo prioritetai bei sudaromi atitinkamos srities veiklos pagerinimo konkrečių priemonių planai (numatant konkrečius terminus ir vykdytojus). 19.10. Socialinės globos įstaigoje sudaryti personalo reguliariai organizuojamų pasitarimų, seminarų ir kitų užsiėmimų planai bei grafikai.
20.
Vyrauja geranoriška ir konstruktyvi reakcija į skundus ir pageidavimus
20.1. Vaikui pagal jo amžių ir brandą, jo tėvams, globėjui, rūpintojui, artimiesiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims ir socialinės globos namų personalui sudarytos sąlygos kreiptis į socialinės globos įstaigos administraciją dėl iškilusių problemų ir jie sulaukia supratimo bei palaikančios konstruktyvios reakcijos jas spręsdami. 20.2. Vaikui pagal jo amžių ir brandą, jo tėvams, globėjui, rūpintojui, artimiesiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims užtikrinta operatyvi, geranoriška socialinės globos įstaigos darbuotojų reakcija į jų skundus ir suteikiama pagalba, sprendžiant juose keliamus klausimus. Socialinės globos įstaigoje šios įstaigos nustatyta tvarka yra užfiksuoti vaikų, jų tėvų, globėjų, rūpintojų, artimųjų giminaičių, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, skundai ir pagal socialinės globos įstaigoje numatytą procedūrą bei teisės aktų nustatytą tvarką laiku jiems pateikti atsakymai. 20.3. Vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose sudarytos sąlygos veikti tarybai, galinčiai teikti pasiūlymus administracijai dėl įstaigos veiklos. Tarybą sudaro nuomonę sugebantys išreikšti vaikai, personalo atstovai, jos veikloje gali dalyvauti vaikų tėvai, globėjai, rūpintojai ar artimieji giminaičiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, kitų institucijų, bendruomenės, kurioje yra įstaiga, atstovai ir pan. Taryba turi savo veiklos nuostatus, pasitarimų protokolus. Tarybos nariai teikia pasiūlymus įstaigos administracijai ir laiku gauna atsakymus bei informaciją apie šių pasiūlymų įgyvendinimą, ir tai yra užfiksuota įstaigos dokumentuose. Nuomonę išreikšti sugebantys vaikai yra skatinami ne tik teikti pasiūlymus, bet jiems pagal sugebėjimus deleguojamos konkrečios funkcijos, susijusios su įstaigų veikla. 20.4. Šeiminių namų veikla yra atvira bendruomenei, užtikrinanti, kad vaiko globos problemos yra aptariamos kolegialiai, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, dalyvaujant ir vaiko tėvams, globėjams, rūpintojams, artimiesiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims, taip pat bendruomenės įstaigoms, kurių paslaugomis vaikas naudojasi, bei kitoms vaiko gerove suinteresuotoms institucijoms, užtikrinant konfidencialumą ir vaiko asmens duomenų apsaugą. 20.5. Vaikui pagal jo amžių ir brandą bei jo tėvams, globėjui, rūpintojui, artimiesiems giminaičiams, kitiems suinteresuotiems asmenims garantuota, kad socialinės globos įstaigos valdymas ir administravimas yra nuolat tobulinamas, reguliariai apsvarstant socialinės globos įstaigai aktualių teisės aktų pasikeitimus, naujus gerosios praktikos pavyzdžius.
21.
Socialinės globos įstaigos veikla grindžiama skaidrumo, atskaitomybės, viešumo principais
21.1. Socialinės globos įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis socialinės globos įstaigos metiniais veiklos planais, rengiamais įtraukiant socialinės globos įstaigoje gyvenančius vaikus, jų tėvus, globėjus, rūpintojus, VTAS atstovus, savivaldybės administracijos darbuotojus ir bendruomenę. Metiniuose planuose atsispindi praėjusiais metais vertinant (įsivertinant) socialinės globos atitiktį socialinės globos normoms nustatytiems trūkumams šalinti suplanuotos priemonės. 21.2. Siekdami teikti efektyvias ir kokybiškas paslaugas, socialinės globos įstaiga bendradarbiauja su Departamentu bei kitomis kontrolės institucijomis. Socialinės globos įstaigos personalas yra susipažinęs su Departamento pateiktomis išvadomis dėl socialinės globos atitikties socialinės globos normoms ir gali apibūdinti socialinės globos namų stiprybes bei silpnybes. 21.3. Socialinės globos įstaigų administracija ir socialinę globą teikiantys darbuotojai palaiko nuolatinį ryšį su savivaldybių, kurių teritorijoje veikia įstaigos ir kurių sprendimu vaikams buvo pradėta teikti socialinė globa, administracijomis. 21.4. Socialinės globos įstaiga užtikrina metinių ataskaitų ir kitos informacijos pateikimą įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka.
Socialinės globos normų aprašo