2 priedas

Eil. Nr.

Socialinės globos norma

Socialinės globos normos turinys ir charakteristika

I sritis. Paslaugų paskyrimas, planavimas ir asmens apgyvendinimas

1.

Užtikrinamas likusiam be tėvų globos vaikui, socialinę riziką patiriančiam vaikui (toliau – vaikas) teikiamos socialinės globos tikslingumas, paremtas išsamiu ir visapusišku vaiko poreikių vertinimu ir vaiko, šeimynos ir įvairių institucijų bendradarbiavimu

1.1. Šeimynoje kaupiamoje informacijoje apie vaiką (toliau – vaiko byla) yra su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai ar jų kopijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus vaiko globos organizavimo nuostatus. 1.2. Vaikui užtikrinta, kad pradedant teikti socialinę globą yra įvertinti vaiko sveikatos, vystymosi (ugdymo (-si), specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, padėtį vaiko šeimoje, socialinę riziką, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe, ir kita. Vaiko poreikiai vertinami atsižvelgiant į socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame globos centro veiklos apraše nustatytus reikalavimus. Vaiko poreikiams reikalingų paslaugų ar pagalbos vertinime ar jų peržiūrėjime dalyvauja pagal amžių ir brandą gebantis išreikšti nuomonę vaikas, taip pat ir kiti specialistai (nurodomi jų vardai, pavardės ir atstovaujama įstaiga): Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioto teritorinio skyriaus (toliau – VTAS) atstovai, globos centro atstovai, savivaldybės administracijos padalinio, atsakingo už socialinių paslaugų organizavimą, socialiniai darbuotojai, dirbantys su biologine vaiko šeima (toliau – savivaldybės administracijos socialiniai darbuotojai), šeimynoje įdarbinti socialinę globą teikiantys darbuotojai (toliau – šeimynos darbuotojai), sveikatos priežiūros ir kiti specialistai. Yra užtikrinamas šeimynos ir šių įstaigų bendradarbiavimas. Visa tai yra užfiksuota globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktuose, kurie saugomi vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) byloje (toliau – vaiko globos (rūpybos) byla). 1.3. Vaiko poreikiai yra periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, o atsiradus naujoms aplinkybėms, susijusioms su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šių aplinkybių nustatymo dienos, peržiūrimi. Informacija apie nustatytus vaiko poreikius ir pagalbą vaikui saugoma vaiko globos (rūpybos) byloje. 1.4. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa šeimynoje, sudaroma galimybė gyventi šeimynoje ir grįžti į ją savaitgaliais, atostogų metu ir pan., kol jie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje, specialiojoje, aukštesniojoje mokykloje, universitete ar kito tipo mokymo įstaigoje (mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai).. 1.5. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa šeimynoje, įvertinus jų gebėjimus gyventi savarankiškai ir nustačius, kad šiems asmenims reikia pagalbos socialiai integruotis bendruomenėje, šeimyna, esant šių asmenų šeimynos nustatyta tvarka duodamam sutikimui, padeda jiems kreiptis į savivaldybės administraciją, kad pagal individualius poreikius šie asmenys gautų palydėjimo paslaugą jaunuoliams, nustatytą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu tvirtinamame socialinių paslaugų kataloge, bei jiems būtų organizuojamas socialinio būsto suteikimas ir (ar) kita reikalinga pagalba 1.6. Šeimynoje apgyvendinti vaikai turi pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) arba gydančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų (F027/a ar E027), išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsniu, šeimynoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos, nuo kurio išdavimo iki vaiko apgyvendinimo šeimynoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai nuo apgyvendinimo dienos, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė. Jei apgyvendinimo šeimynoje metu nebuvo pateiktas šiame papunktyje minimas išrašas, tai jis pateikiamas per 1 mėnesį nuo vaiko apgyvendinimo šeimynoje dienos. Šiame papunktyje minimas vaikui išduotas išrašas iš medicininių dokumentų saugomas vaiko byloje. Jei kyla įtarimas, kad šeimynoje apgyvendintas vaikas serga ūmiomis infekcinėmis ligomis (turi ūmiai infekcijai būdingų požymių), siekiant išvengti infekcinių ligų paplitimo šeimynoje, šis vaikas šeimynoje apgyvendinami atskirai nuo kitų vaikų ir nedelsiant kreipiamasi į jų šeimos gydytojus dėl sveikatos priežiūros paslaugų vaikui parinkimo bei dėl vaiko atskiro apgyvendinimo pabaigos. 1.7. Šeimyna glaudžiai bendradarbiauja su VTAS darbuotojais, savivaldybės administracijos socialiniais darbuotojais, globos centru, stiprinant vaiko ir jo biologinės šeimos santykius, rengiant vaiką globai (rūpybai) šeimoje ar įvaikinimui (pvz., dalyvauja sudarant bei įgyvendinant šeimų stiprinimo programas, sudaro bendradarbiavimo su vaiko biologine šeima sutartis). 1.8. Užtikrinta, kad šeimyna planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui nuolat bendradarbiauja su VTAS, globos centro atstovais, savivaldybės administracijos socialiniais darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Globos centro specialistai teikia šeimynai metodinę pagalbą, padeda spręsti iškilusias problemas, esant poreikiui, konsultuoja, tarpininkauja. Šeimynos dalyviai ir pagal galimybes vaikas, išreikšdamas savo nuomonę, gali tai patvirtinti ir tai užfiksuota (nurodant specialistų vardus, pavardes ir atstovaujamą įstaigą) vaiko byloje pridedamuose dokumentuose.

II sritis. Vaiko gerovės kūrimas

2.

Vaikui užtikrinama aplinka, pagrįsta abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir meile

2.1. Vaikui šeimynoje sukurta stabili teigiama emocinė aplinka, kurioje jis jaučiasi pripažintas, mylimas, reikalingas, svarbus ir saugus. Vaikui užtikrinta, kad šeimynos ir vaiko santykiai grindžiami geranoriškumo, tarpusavio supratimo, pasitikėjimo, susitarimo bei abipusės pagarbos principais. 2.2. Palaikoma vaiko iniciatyva, noras aptarti iškilusias problemas su šeimynos dalyviais ir su savivaldybės socialiniais darbuotojais ar su šeimynos darbuotojais, nuolat užtikrinamas vaiko žinojimas, kad jis bus suprastas ir neatstumtas. Vaikas, gebantis išreikšti savo nuomonę, gali tai patvirtinti. Šeimynos dalyviai ir šeimynos darbuotojai gali apibūdinti vaiko problemas ir neturi jokio neigiamo nusiteikimo prieš vaiką.

3.

Vaikas yra apsaugotas nuo smurto, prievartos, išnaudojimo, įžeidinėjimų

3.1. Vaikas šeimynoje yra apsaugotas nuo smurto ir išnaudojimo, fizinių bausmių, prieš jį nenaudojama emocinė ar psichologinė prievarta. Šeimynos dalyviai ir šeimynos darbuotojai sugeba vaikui padėti nelaimingų įvykių, krizių bei panašiais atvejais ir po jų. Esant poreikiui, šeimyna bendradarbiauja su psichologais, sveikatos priežiūros specialistais, socialiniais pedagogais, specialiaisiais pedagogais ir kitais specialistais. 3.2. Vaikas šeimynoje nėra diskriminuojamas dėl savo rasės, religijos, kilmės, sveikatos būklės, socialinės padėties, lyties, asmeninių savybių, sugebėjimų ar kita. Šeimynos dalyviai ir šeimynos darbuotojai nuolat gilina žinias vaikų teisių apsaugos klausimais. 3.3. Vaikas turi teisę praktikuoti pageidaujamą religiją pagal savo, tėvų, globėjo, rūpintojo įsitikinimus, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Šeimyna tam sudaro sąlygas. 3.4. Vaikui formuojami saugaus elgesio įgūdžiai ir teikiamos žinios, padedančios suprasti, koks elgesys ir įpročiai yra nepriimtini įvairiose situacijose, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir apsisaugoti nuo galinčių jam daryti žalą kontaktų

4.

Vaikui sukuriama ir palaikoma vaiko vystymąsi užtikrinanti sveika aplinka

4.1. Vaikas gauna jo fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį sveikatai palankų maitinimą, įvertinus jo individualius poreikius, būtinumą gauti pritaikytą maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus. 4.2. Vaiko maitinimas organizuojamas šeimyniniu principu, užtikrinant vaiko amžiui, sveikatos būklei reikalingus maistinių medžiagų kiekius ir energetines vertes. 4.3. Vaikas aprūpintas apranga, atsižvelgiant į vaiko amžių, lytį, metų laiką ir pagal galimybes į vaiko estetinį skonį ir pageidavimus. Šeimynos dalyviai sugeba apibūdinti vaiko ateities svajones, norus, pageidavimus (kokia profesija vaikui patiktų, ką norėtų studijuoti ir pan.) bei vaiko kasdieninius pomėgius (mėgstamą maistą, aprangos stilių, laisvalaikio pomėgius ir pan.). 4.4. Vaikui garantuojamas pirmosios medicinos pagalbos suteikimas. Šeimynoje yra būtinos pirmosios pagalbos rinkinys bei būtinų, galimų įsigyti be gydytojo recepto, vaistų rinkinys. Šeimynoje užtikrinamas saugus, vaikams laisvai neprieinamas vaistų laikymas. 4.5. Vaikui užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų ir psichikos sveikatos paslaugų, prieinamumas ir nuolatinis jo sveikatos būklės stebėjimas pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vaikas yra registruotas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. Tais atvejais, kai be tėvų globos likęs vaikas į šeimyną atvyksta iš kitos savivaldybės, už jo registraciją pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri pasirinkta arčiausiai vaiko gyvenamosios vietos arba patogiausiai pasiekiama, yra atsakingas (-i) šeimynos dalyvis (-iai). 4.6. Vaikui su negalia, esant poreikiui, organizuojamos priemonės, užtikrinančios vaiko specialiųjų poreikių tenkinimą. 4.7. Vaikas pagal poreikį yra aprūpintas būtinomis kompensacinės, protezinės ir ortopedinės technikos priemonėmis (dantų sukandimo korekcijos, regos, klausos koregavimo ir kita)

III sritis. Vaiko vystymosi poreikių užtikrinimas

5.

Vaikui sukuriama palanki ugdymosi aplinka

5.1. Šeimyna rūpinasi, kad vaikui būtų organizuotas ugdymas. 5.2. Šeimynoje kreipiamas dėmesys į vaiko galimybių ir gebėjimų mokytis bei ugdytis įvertinimą. Šeimynos dalyviai pažįsta vaikų pedagogus ir nuolat palaiko su jais ryšį, lankosi tėvų susirinkimuose, gali apibūdinti, kaip vaikui sekasi mokytis, užtikrina pagalbą vaikui ruošiant pamokas. 5.3. Vaikui sukurta aplinka, skatinanti turiningai leisti laisvalaikį, ugdyti savo gabumus, pagal galimybes lankyti būrelius, sporto, muzikos ir kitas neformaliojo vaikų švietimo mokyklas, dalyvauti bendruomenės gyvenime, nuolat stebint vaiko gebėjimus ir individualiai atsižvelgiant į jo elgesį, emocijas, savybes bei vertinant jo poreikius. Užtikrinta, kad ypatingi vaiko gebėjimai ir gabumai yra pastebimi ir sudarytos sąlygos realizuoti šiuos gebėjimus bei gabumus. Vaikas pagal savo gebėjimus sugeba papasakoti apie gyvenimą šeimynoje, laisvalaikio praleidimą ir pan. 5.4. Vaikui pagal jo poreikius sudarytos galimybės žaisti, skaityti knygas, sportuoti. Sudarytos sąlygos saugiai naudotis informacinėmis technologijomis bei kitomis vaiko ugdymuisi reikalingomis priemonėmis, atitinkančiomis vaiko brandą, įgūdžius ir interesus. Vaikas turi žaislų, kurie nekenksmingi sveikatai, atitinka jo amžių ir brandą. 5.5. Vaikui sudarytos sąlygos pagal jo brandą ir amžių bendrauti su kitais vaikais (kviestis į svečius draugus, pačiam vaikui eiti pas kitus draugus ir pan.) įvertinus, kad bendravimas saugus ir nekeliantis grėsmės vaikui bei kitiems šeimynos vaikams. Vaiko gebėjimai bendrauti yra nuolat ugdomi. Šeimynos dalyviai žino ir gali įvardinti vaiko draugus. 5.6. Šeimyna bendradarbiauja su mokykla, kurioje mokosi šeimynos vaikai, vietos bendruomene, esant galimybei, kartu su vaikais dalyvauja visuomeninėje bendruomenės veikloje

6.

Vaikui padedama įgyti savarankiško gyvenimo įgūdžių

6.1. Vaikui padedama suvokti saviraiškos, atstovavimo ir dalyvavimo principus, atsižvelgiant į jo individualius poreikius ir interesus. Vaikas, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, dalyvauja priimant aktualius jam šeimynoje sprendimus, turi galimybę teikti siūlymus šeimynai dėl jos veiklos. 6.2. Ugdoma vaiko pagarba savo šeimai, artimiesiems giminaičiams. Neatsižvelgiant į vaiko tėvų ar artimųjų giminaičių socialinę padėtį, apie juos šeimynoje kalbama pagarbiai, jų atžvilgiu neturint neigiamų nuostatų. Savivaldybės administracijos socialinis darbuotojas padeda palaikyti ir stiprinti ryšius su biologine vaiko šeima, siekdamas sudaryti sąlygas grįžti į šeimą, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 6.3. Ugdomas ir formuojamas vaiko pareigų ir atsakomybės supratimas, skiepijamas atsakomybės už padarytus veiksmus jausmas. Vaikas pagal savo amžių ir brandą sugeba apibūdinti savo pareigas ir atsakomybę įvairiose kasdieninio gyvenimo srityse. 6.4. Ugdomi vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, išsivystymą ir sveikatos būklę bei savarankiškumą, savitvarkos gebėjimai (maisto gaminimosi savo reikmėms, gyvenamojo kambario tvarkymosi, drabužių skalbimo, lyginimo, taisymo ir kiti). Vaikui sudarytos sąlygos įgyti namų ūkio, biudžeto tvarkymo, pirkimo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padedančių užtikrinti jo savarankiškumą ateityje, bei tuos įgūdžius taikyti kasdieninio gyvenimo veikloje. Vaikas su negalia yra aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti ir palaikyti vaiko dėl sveikatos būklės prarastus ar neįgytus socialinius įgūdžius. 6.5. Šeimyna siekdama padėti vaikui rengtis savarankiškam gyvenimui ir integruotis į visuomenę, kiekvieną mėnesį užtikrina kišenpinigių smulkioms išlaidoms skyrimą ir, esant galimybėms, teikia kitą finansinę bei materialinę paramą. Kišenpinigiai skiriami vaikams ne vėliau nei vaikai pradedami ugdyti pagal pradinio ugdymo programą. To paties amžiaus vaikams (išskyrus vaikams su negalia) šeimynoje nustatomas vienodas kišenpinigių dydis. Vaikams mokamų kišenpinigių dydis yra ne mažesnis kaip 0,4 BSI per mėnesį (rekomenduotina kišenpinigių dydį diferencijuoti pagal vaikų amžių ir brandą, vaikui nuo 14 metų amžiaus skiriant ne mažesnius kaip 1 bazinės socialinės išmokos dydžio kišenpinigius per mėnesį, o nuo 16 metų amžiaus – ne mažesnius kaip 2 bazinių socialinių išmokų dydžio kišenpinigius per mėnesį) (išskyrus vaikams su negalia). Vaikams su negalia kišenpinigiai mokami atsižvelgiant į jų savarankiškumo lygį, gebėjimą išreikšti savo nuomonę, priimti sprendimus. Vaikas turi galimybę tartis su šiais šeimynos dalyviais, o šeimynos dalyviai – pareigą, ugdant vaiko gebėjimus, patarti vaikui, kaip tinkamai naudoti kišenpinigius savo asmeninėms reikmėms, aptarti su vaiku, kur jis išleidžia kišenpinigius, tačiau negali reikalauti iš vaiko atsiskaityti už gautus kišenpinigius pateikiant pirkinių apmokėjimo kvitus. Vaikams su negalia kišenpinigiai mokami atsižvelgiant į jų savarankiškumo lygį, gebėjimą išreikšti savo nuomonę, priimti sprendimus Vaikas pagal savo amžių ir brandą sugeba apibūdinti kišenpinigių tikslą ir jų gavimo procedūrą bei panaudojimą. 6.6. Ugdomi vaiko higienos įgūdžiai, užtikrintas vaiko estetinis lavinimas, mokoma etiketo. Vaikas pagal savo amžių, lytį, brandą turi žinių šiais klausimais. Vaiko apranga, jo gyvenamojoje erdvėje sukurta aplinka parodo, kad vaikas pagal savo amžių ir brandą turi reikiamus higienos bei estetinius įgūdžius. 6.7. Vaikas pagal savo amžių ir brandą turi žinių šeimos planavimo, lytinio gyvenimo, tėvystės (motinystės) įgūdžių klausimais

IV sritis. Aplinka ir būstas

7.

Vaikas gyvena jo poreikius atitinkančiuose ir saugumą užtikrinančiuose namuose

7.1. Šeimynos gyvenamoji vieta pagal galimybes yra patogioje susisiekimui vietoje, nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Šeimynos dalyviai suteikia vaikui būtinas pavėžėjimo paslaugas, taip užtikrindami vaiko galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime bei vaiko socialinę integraciją. 7.2. Šeimynos žemės sklypo teritorijoje nėra atvirų šulinių, vandens gręžinių ir pan., esantys vandens telkiniai, esant poreikiui, t. y., kai auginami mažamečiai ir/ar vaikai su negalia, yra aptverti, šeimynos žemės sklypo teritorijoje bei namuose nėra šiems vaikams pasiekiamų nesaugių įrankių, elektros prietaisų, elektros lizdai yra tinkamai įrengti, esant poreikiui, naudojamos apsaugos nuo šių vaikų, spintelės, komodos tinkamai pritvirtintos ir kt., šeimynos teritorijoje esančios žaidimų aikštelės, sūpynės tvarkingos, nesulūžusios. 7.3. Šeimynos būstas turi būti įrengtas taip, kad vaikui užtikrintų tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas. Patalpose, kuriose yra ir (ar) gali būti iki 7 metų vaikų, langai turi langų atidarymo ribotuvus. Šeimynos būstas steigiamas atskirose gyvenamosiose patalpose, bendruomenės gyvenamojoje vietovėje, kurioje didžioji dalis gyventojų nėra susiję su socialinių paslaugų teikimu ir kurioje nėra gyventojų ar socialinių paslaugų gavėjų sankaupos pagal vieną požymį (likę be tėvų globos vaikai, asmenys su negalia ir pan.). 7.4. Vaikui užtikrintas šiltas, švarus, tinkamai apstatytas ir įrengtas, jeigu būtina, pritaikytas pagal vaiko su negalia specialiuosius poreikius gyvenamasis būstas, užtikrinantis sąlygas vaikui gyventi, ugdytis, leisti laisvalaikį ir bendrauti su bendraamžiais, draugais ar savo biologinės šeimos nariais. 7.5. Šeimynoje yra šios patalpos: patalpa su drabužine, bendrasis kambarys (kuriame gali būti valgoma, žaidžiama, bendraujama), miegamieji – vaikų veiklos kambariai, vonios (dušo) ir tualeto patalpos, skalbimo, džiovinimo ir lyginimo patalpa (patalpos) arba tam skirtos vietos, virtuvė. 7.6. Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi tekti ne mažiau kaip 10 kv. m naudingojo patalpų, kuriose įsikūrusi šeimyna, ploto. Kai šeimynoje gyvena broliai ar seserys, kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui gali tekti ne mažiau kaip 9 kv. m naudingojo šeimynos patalpų ploto. Į šeimynos naudingąjį patalpų plotą įskaičiuojamas visų gyvenamųjų kambarių (miegamųjų-vaikų individualios veiklos kambarių, bendrųjų kambarių skirtų valgyti, žaisti, bendrauti, pamokoms ruošti), virtuvių, higienos patalpų, koridorių, įmontuojamųjų spintų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų plotas. 7.7. Gyvenamajame miegamajame kambaryje įrengta ne daugiau kaip 2 vietos, išskyrus atvejus, kai apgyvendinami broliai ar seserys. Viename miegamajame kambaryje vaikų skaičių nustato šeimynos dalyvis (-iai), atsižvelgdamas (-i) į vaikų interesus ir poreikius. Vyresni kaip 7 metų skirtingų lyčių vaikai miega atskiruose kambariuose. 7.8. Vaikams užtikrinamas privatumas jų gyvenamuosiuose miegamuosiuose kambariuose: vaikai gyvena nepereinamuosiuose kambariuose, vaiko gyvenamajame miegamajame kambaryje sumontuotos sandarios durys, sienos visiškai skiria kambarį nuo kitų patalpų, gyvenamojo miegamojo kambario langai yra uždengti (užuolaidomis, žaliuzėmis, ritininėmis užuolaidomis ir pan.). 7.9. Jei šeimynoje apgyvendinamas kūdikis, šeimyna sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas atskiroje patalpoje nuo vyresnių vaikų, ramioje ir saugioje aplinkoje, pritaikytoje vaiko amžiui, sveikatos būklei, užtikrinant saugaus prieraišumo formavimąsi. 7.10. Vaikui gyvenamojoje aplinkoje sudaromos sąlygos tinkamai fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei bei socialinei raidai. Mokyklinio amžiaus vaikai turi tinkamai apšviestą pamokų ruošimo ar skaitymo vietą, vaikui skiriamas stalas ir kėdė atitinka vaiko ūgį. 7.11. Vaikas aprūpintas reikalingais tinkamos ir saugios fizinės būklės baldais. 7.12. Vaikui numatyta vieta (atskiri baldai ar atskiros lentynos) asmeniniams daiktams, drabužiams, mokymo priemonėms bei avalynei laikyti. 7.13. Užtikrinta, kad šeimynoje higienos patalpos yra aprūpintos būtinomis higienos priemonėmis. Vaikas žino savo daiktams skirtą vietą asmens higienos patalpose (atskira kabykla rankšluosčiui, vieta muilui, dantų šepetėliui ir pan.). 7.14. Vaikams, sergantiems užkrečiamomis ar virusinėmis ligomis, šeimyna užtikrina vaikų sveikatos poreikius atitinkančias sąlygas ir saugią aplinką kitiems šeimynoje globojamiems vaikams.

V sritis. Šeimynos kvalifikacija

8.

Vaikui užtikrinama, kad socialinę globą jam teikia kvalifikuoti ir tinkamų asmeninių savybių turintys asmenys

8.1. Vaikas apgyvendintas ir gauna socialinę globą šeimynoje, kuri atitinka Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme nustatytus reikalavimus. 8.2. Šeimynos dalyviai ir šeimynos darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą teisės aktų nustatyta tvarka. 8.3. Vaikui užtikrinta, kad šeimynos dalyviai ir tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai turi reikiamą išsilavinimą ir periodiškai tobulina savo profesinę kompetenciją, dalyvaudami mokymuose ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus ir gali pateikti tai liudijančius pažymėjimus. 8.4. Vaikui užtikrinama, kad šeimynai nuolat teikiama reikalinga globos centrų, VTAS, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), savivaldybės administracijos socialinių darbuotojų ir, esant poreikiui, kitų specialistų (psichologų, sveikatos priežiūros specialistų) pagalba, padedanti šeimynos dalyviams tinkamai atlikti pareigas. Šeimynos dalyviai ir tiesiogiai su vaikais dirbantys darbuotojai yra išklausę pagrindinę ir specializuotą pasirengimo globai ir įvaikinimui mokymų, vykdomų pagal programą, kurią tvirtina ir kurios reikalavimus nustato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos direktorius, dalis. 8.5. Šeimynos dalyviai sugeba pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl įdarbintų šeimynos darbuotojų šeimynoje reikalingumo arba darbuotojų nereikalingumo, kai šeimynoje jie nėra įdarbinti

VI sritis. Administravimas

9.

Šeimyna atitinka teisės aktų reikalavimus ir turi visą reikalingą ir nepriekaištingai tvarkomą teisės aktų nustatytą dokumentaciją

9.1. Šeimyna atitinka Šeimynų įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra įregistruota Juridinių asmenų registre ir turi: 9.1.1. šeimynos steigimo dokumentus; 9.1.2. šeimynos įstatus; 9.1.3. su vaiko globa (rūpyba) ir jos priežiūra susijusius dokumentus; 9.1.4. darbo sutartis su šeimynoje įdarbintais darbuotojais (jei tokie yra); 9.1.5. Šeimynų įstatyme nurodytas sutartis; 9.1.6. licenciją teikti socialinę globą; 9.1.7. kitus šeimynos veiklai užtikrinti reikalingus dokumentus. 9.2. Šeimynos dalyviai yra susipažinę su Departamento ir VTAS pateiktomis išvadomis, bendradarbiauja su Departamentu ir VTAS, analizuoja šeimynos veiklos stiprybes bei silpnybes.

Socialinės globos normų aprašo