Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

15 priedas

FITOPLANKTONO SEZONINĖS SUKCESIJOS INDEKSO APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2026-07-11 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗
Lentelė: oficialiame tekste šis priedas yra lentelė, o atviruose duomenyse ji pateikta po vieną langelį eilutėje. Skaičius tikrinkite lentelėje e-tar.lt ↗.
Priedų galiojimas šiandien automatiškai netikrinamas. Tikrinkite e-tar.lt ↗.

1. Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato tarpinių vandens telkinių (Kuršių marių) ekologinės būklės vertinimą pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę.

2. Fitoplanktono taksonominės sudėties, gausos ir biomasės tyrimai atliekami pagal šiuos standartus: LST EN 15972:2011 „Vandens kokybė. Nurodymai dėl jūrų fitoplanktono kiekybinio ir kokybinio tyrimo“, LST EN 15204:2007 „Vandens kokybė. Fitoplanktono nustatymo, taikant atvirkštinę mikroskopiją (Utermöhl’o būdą), vadovas“ ir LST EN 16695:2016 „Vandens kokybė. Nurodymai dėl fitoplanktono biologinio tūrio įvertinimo“.

3. Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indeksui (toliau – FSI) apskaičiuoti ėminiai turi būti imami ne mažiau kaip 9 kartus per metus.

4. Ėminių vietų turi būti ne mažiau kaip 4 (dvi – šiaurinėje ir dvi – centrinėje Kuršių marių dalyse).

5. Ėminiai FSI apskaičiuoti imami iš paviršinio 0–0,5 m sluoksnio.

6. FSI apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

FSI = ,

kur:

mi – kiekvieno mėnesio fitoplanktono funkcinės grupės bendros biomasės (µg/l) natūrinio logaritmo vidurkio reikšmė;

my – bendra daugiamečio fitoplanktono biomasės vidurkio reikšmė, nurodyta Aprašo 1 lentelėje;

SDy – daugiamečio fitoplanktono biomasės standartinio nuokrypio nuo vidurkio reikšmė, nurodyta Aprašo1 lentelėje.

7. FSI apskaičiuoti naudojamos šios fitoplanktono funkcinės grupės: melsvabakterės (visos Cyanophyta skyriui priklausančios rūšys), titnagdumbliai (visos Diatomophyceae klasei priklausančios rūšys) ir žaliadumbliai (visos Chlorophyta skyriui priklausančios rūšys).

8. mi gaunamas apskaičiuojant tarpinio vandens telkinio tipo stebėjimo vietos kiekvieno mėnesio fitoplanktono ėminio funkcinių grupių bendros biomasės (µg/l) natūrinį logaritmą, vėliau apskaičiuojant tarpinio vandens telkinio tipo visų stebėjimo vietų kiekvieno mėnesio natūrinių logaritmų vidurkį (m1, m2... m12).

1 lentelė. Tarpinių vandens telkinių tipų melsvabakterių, titnagdumblių ir žaliadumblių vidutinės daugiametės biomasės natūrinio logaritmo reikšmės (my) ir vidutinės daugiametės biomasės standartinio nuokrypio reikšmės (SDy)

Eil. Nr.

Tarpinių vandens telkinių tipas

Fitoplanktono funkcinė grupė

Fitoplanktono vidutinė daugiametė biomasė, my

Fitoplanktono vidutinės daugiametės biomasės standartinis nuokrypis, SDy

1.

Centrinė Kuršių marių dalis

Melsvabakterės

7,26

2,83

2.

Titnagdumbliai

8,22

1,85

3.

Žaliadumbliai

6,30

2,07

4.

Šiaurinė Kuršių marių dalis

Melsvabakterės

7,69

2,34

5.

Titnagdumbliai

8,22

1,36

6.

Žaliadumbliai

6,58

1,5

9. Aprašo 2 lentelėje pateiktos fitoplanktono funkcinių grupių kiekvieno mėnesio vidutinės daugiametės biomasės natūrinių logaritmų reikšmės (md), apskaičiuotos Zvid. reikšmės ir viršutinių ir apatinių kreivių ribos. Fitoplanktono funkcinių grupių sukcesijos kiekvieno mėnesio vidutinė Z reikšmė (Zvid.) apskaičiuojama iš vidutinės daugiametės mėnesinės fitoplanktono biomasės (md) atimant fitoplanktono vidutinės daugiametės biomasės reikšmę (my) ir padalijant iš fitoplanktono vidutinės daugiametės biomasės standartinio nuokrypio (SDy). Apskaičiuojamos etaloninių kreivių ribos (Zvid. ±0,5). Zvid. reikšmės kinta intervale nuo –2 iki +2. Teigiama Zvid. reikšmė rodo, kad matavimas didesnis už vidurkį, neigiama – mažesnis už vidurkį.

2 lentelė. Tarpinių vandens telkinių melsvabakterių, titnagdumblių ir žaliadumblių vidutinės daugiametės (1997–2007 m.) biomasės natūrinio logaritmo reikšmės (md), Zvid. reikšmės, apatinės (Zvid. –0,5) ir viršutinės kreivės ribos (Zvid. +0,5)

Tarpinių vandenų vandens telkinys tipas

Fitoplanktono taksonominės grupės

Mėnuo

Fitoplanktono funkcinių grupių vidutinė daugiametė biomasė, md

Zvid. reikšmė

Zvid. +0,5

Zvid. –0,5

Centrinė Kuršių marių dalis

Melsvabakterės

1

4,62

–0,93

–0,43

–1,43

2

3,26

–1,41

–0,91

–1,91

3

3,06

–1,48

–0,98

–1,98

4

4,70

–0,91

–0,41

–1,41

5

7,76

0,18

0,68

–0,32

6

8,88

0,57

1,07

0,07

7

9,36

0,74

1,24

0,24

8

9,71

0,87

1,37

0,37

9

9,57

0,82

1,32

0,32

10

8,95

0,60

1,10

0,10

11

7,16

–0,04

0,46

–0,54

12

4,96

–0,81

–0,31

–1,31

Titnagdumbliai

1

5,76

–1,33

–0,83

–1,83

2

5,04

–1,72

–1,22

–2,22

3

7,05

–0,63

–0,13

–1,13

4

9,03

0,44

0,94

–0,06

5

9,73

0,82

1,32

0,32

6

8,95

0,40

0,90

–0,10

7

8,74

0,28

0,78

–0,22

8

9,01

0,43

0,93

–0,07

9

9,23

0,54

1,04

–0,04

10

8,84

0,34

0,84

–0,16

11

7,83

–0,21

0,29

–0,71

12

6,31

–1,03

–0,53

–1,53

Žaliadumbliai

1

3,85

–1,2

–0,68

–1,68

2

3,38

–1,4

–0,91

–1,91

3

3,59

–1,3

–0,81

–1,81

4

5,48

–0,4

0,10

–0,90

5

7,27

0,5

0,97

–0,03

6

8,10

0,9

1,37

0,37

7

7,85

0,7

1,25

0,25

8

8,03

0,8

1,33

0,33

9

7,37

0,5

1,02

0,02

10

7,14

0,4

0,91

–0,09

11

5,91

–0,2

0,31

–0,69

12

4,15

–1,0

–0,54

–1,54

Šiaurinė Kuršių marių dalis

Melsvabakterės

1

5,33

–1,0

–0,51

–1,51

2

5,16

–1,1

–0,59

–1,59

3

4,88

–1,2

–0,71

–1,71

4

5,58

–0,9

–0,40

–1,40

5

7,22

–0,2

0,30

–0,70

6

7,75

0,0

0,52

–0,48

7

8,90

0,5

1,02

0,02

8

9,23

0,7

1,16

0,16

9

9,96

1,0

1,47

0,47

10

10,03

1,0

1,50

0,50

11

7,93

0,1

0,60

–0,40

12

6,32

–0,6

–0,09

–1,09

Titnagdumbliai

1

7,00

–0,90

–0,40

–1,40

2

6,90

–0,97

–0,47

–1,47

3

7,72

–0,37

0,13

–0,87

4

9,37

0,84

1,34

0,34

5

8,97

0,55

1,05

0,05

6

8,09

–0,10

0,40

–0,60

7

8,27

0,04

0,54

–0,46

8

8,69

0,35

0,85

–0,15

9

8,45

0,17

0,67

–0,33

10

8,54

0,23

0,73

–0,27

11

7,72

–0,37

0,13

–0,87

12

6,98

–0,91

–0,41

–1,41

Žaliadumbliai

1

5,02

–1,0

–0,54

–1,54

2

4,62

–1,3

–0,81

–1,81

3

4,55

–1,4

–0,85

–1,85

4

5,97

–0,4

0,09

–0,91

5

7,20

0,4

0,91

–0,09

6

7,10

0,3

0,85

–0,15

7

7,70

0,7

1,25

0,25

8

7,24

0,4

0,94

–0,06

9

7,28

0,5

0,97

–0,03

10

7,25

0,4

0,95

–0,05

11

6,10

–0,3

0,18

–0,82

12

5,87

–0,5

0,03

–0,97

10. Iš apskaičiuotų fitoplanktono funkcinių grupių (melsvabakterių, titnagdumblių, žaliadumblių) visų metų kiekvieno mėnesio vidutinių Zvid reikšmių, kiekvieno mėnesio apskaičiuotų viršutinių Zvid. +0,5 ir apatinių Zvid. –0,5 kreivių ribų, pateiktų 2 lentelėje, nubraižomos kiekvienos funkcinės grupės etaloninės augimo kreivės (1 pav.).

1 pav. Tarpinių vandens telkinių fitoplanktono sukcesijos funkcinių grupių etaloninės kreivės pavyzdys (Zvid. ±0,5).

11. Pagal kiekvienos funkcinės grupės FSI reikšmių procentinį skaičių, patenkantį į etaloninių kreivių Zvid. ±0,5 ribas (1 pav.), nustatomas ekologinės kokybės santykis (toliau – EKS) ir būklės klasė. Centrinės Kuršių marių dalies funkcinių grupių FSI EKS vertės nustatomos pagal Aprašo 3 lentelę. Šiaurinės Kuršių marių dalies funkcinių grupių FSI EKS vertės nustatomos pagal Aprašo 4 lentelę. Kuo didesnis procentas FSI taškų patenka į etaloninių kreivių ribas, tuo ekologinė būklė geresnė. Centrinės Kuršių marių dalies ir Šiaurinės Kuršių marių dalies ekologinės būklės klasės ir bendra EKS vertė nustatomi naudojant visų trijų funkcinių grupių FSI reikšmių (%) kiekio vidurkį.

3 lentelė. Centrinės Kuršių marių dalies ekologinės būklės klasių ir EKS nustatymas pagal FSI

Eil. Nr.

Etaloninių sąlygų riba

Atvejų skaičius, patenkantis į ribas, %

Ekologinės būklės klasė

EKS

1.

Meslvabakterės

2.

100–84 %

x>72

Labai gera

>0,72

3.

58≤x≤71

Gera

0,58–0,71

4.

46≤x≤57

Vidutinė

0,46–0,57

5.

33≤x≤45

Bloga

0,33–0,45

6.

x<32

Labai bloga

0,32–0,00

7.

Titnagdumbliai

8.

100–84 %

x>72

Labai gera

>0,72

9.

58≤x≤71

Gera

0,58–0,71

10.

46≤x≤57

Vidutinė

0,46–0,57

11.

33≤x≤45

Bloga

0,33–0,45

12.

x<32

Labai bloga

0,32–0,00

13.

Žaliadumbliai

14.

100–93 %

x>81

Labai gera

>0,81

15.

68≤x≤80

Gera

0,68–0,80

16.

55≤x≤67

Vidutinė

0,55–0,67

17.

33≤x≤54

Bloga

0,33–0,54

18.

x<32

Labai bloga

<0,32–0,00

19.

Vidurkis

20.

100–87 %

x>75

Labai gera

>0,75

21.

61≤x≤74

Gera

0,61–0,74

22.

49≤x≤60

Vidutinė

0,49–0,60

23.

33≤x≤48

Bloga

0,33–0,48

24

x<32

Labai bloga

0,32–0,00

4 lentelė. Šiaurinės Kuršių marių dalies ekologinės būklės klasių ir EKS nustatymas pagal FSI

Eil. Nr.

Etaloninių sąlygų riba

Atvejų skaičius, patenkantis į ribas, %

Ekologinės būklės klasė

EKS

1.

Meslvabakterės

2.

100–84 %

x>68

Labai gera

>0,68

3.

52≤x≤67

Gera

0,52–0,67

4.

36≤x≤51

Vidutinė

0,36–0,51

5.

20≤x≤35

Bloga

0,20–0,35

6.

x<19

Labai bloga

0,19–0,00

7.

Titnagdumbliai

8.

100–76 %

x>62

Labai gera

>0,62

9.

48≤x≤61

Gera

0,48–0,61

10.

34≤x≤47

Vidutinė

0,34–0,47

11.

20≤x≤33

Bloga

0,20–0,33

12.

x<19

Labai bloga

0,19–0,00

13.

Žaliadumbliai

14.

100–68 %

x>56

Labai gera

>0,56

15.

43≤x≤55

Gera

0,43–0,55

16.

32≤x≤42

Vidutinė

0,32–0,42

17

20≤x≤31

Bloga

0,20–0,31

18.

x<19

Labai bloga

0,19–0,00

19.

Vidurkis

20.

100–76 %

x>62

Labai gera

>0,62

21.

48≤x≤61

Gera

0,48–0,61

22.

34≤x≤47

Vidutinė

0,34–0,47

23.

20≤x≤33

Bloga

0,20–0,33

24.

x<19

Labai bloga

0,19–0,00

Paviršinių vandens telkinių

būklės nustatymo metodikos