2 priedas

1. Upės hidromorfologinio indekso apskaičiavimo tvarkos aprašas nustato upių ekologinės būklės, tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo vertinimą pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą, upės vientisumą ir morfologines sąlygas – apibūdinančius rodiklius.

2. Hidrologinį režimą, upės vientisumą ir morfologines sąlygas apibūdinančių rodiklių tyrimai atliekami pagal standartą LST EN 14614:2005 „Vandens kokybė. Upių hidromorfologinių charakteristikų vertinimo vadovas“.

3. Upės hidromorfologinį indeksą (toliau – UHMI) sudaro šie rodikliai:

3.1. nuotėkio dydis ir pobūdis:

3.1.1. tvenkinio, ant kurio neįrengta hidroelektrinė (toliau – HE), poveikis nuotėkiui nustatomas ekspertiniu vertinimu pagal upės tėkmės pobūdį ir vandens lygį žemiau tvenkinio (pavyzdžiui, žemiau tvenkinio esančiai iš dalies išdžiūvusiai upės vagai ar, jeigu beveik nėra srovės, priskiriamas didžiausias poveikio balas);

3.1.2. žemiau tyrimo vietos esančios užtvankos (tvenkinio) poveikis vandens tėkmei nustatomas ekspertiniu vertinimu (jeigu vandens tėkmė beveik nepastebima, o upė nenatūraliai gili, priskiriamas didžiausio poveikio balas);

3.1.3. kilus abejonių, kaip vertinti žemiau tyrimo vietos esančio tvenkinio poveikį upės vagai, rekomenduotina tiriamosios vietos upės vagos charakteristikas palyginti su 0,5–1,0 km aukščiau tyrimo vietos esančios vagos charakteristikomis;

3.1.4. jeigu ant tvenkinio, esančio aukščiau tyrimo vietos, įrengta HE, galimas jos poveikis nustatomas pagal tai, ar tyrimo vieta patenka į potencialaus HE poveikio zoną;

3.1.5. kai kurių tvenkinių poveikį vandens lygiui galima nustatyti ir pagal stacionarių automatinių vandens lygio matuoklių duomenis;

3.2. upės vagos pobūdis:

3.2.1. ar upės vaga reguliuota, nustatoma remiantis publikuota informacija ir upių baseinų rajonų valdymo planų dokumentuose esančia Geografinės informacinės sistemos informacija;

3.2.2. jei upės vaga reguliuojama nukreipiamosiomis dambomis ir bunomis, jų padėtį galima nustatyti analizuojant aerofotonuotraukas;

3.2.3. vagos krantų linijos ir vagos gylio kaita vertinama tyrimo vietoje vizualiai. Gylio kaitos pokyčiai vertinami einant upės krantu (ar brendant). Dažniausiai gylio kaitos pokyčiai susiję su vyraujančio grunto sudėties pokyčiais, medžių išvartomis, upės vagos pločio ir tėkmės greičio pokyčiais;

3.3. pakrančių augmenijos būklė, kuri nustatoma vizualiai tyrimo ruože ir pagal aerofotonuotraukas;

3.4. grunto sudėtis, kuri nustatoma vizualiai upės ruožo vagos dugne. Jeigu kieto grunto (pavyzdžiui, heterogeniško (smėlio-žvirgždo) ar homogeniško (smėlio)) plotas yra padengtas dumblu, pridedamas 1 balas (dumblas dengia 25–50 % upės ruožo vagos dugno) arba 2 balai (dumblas dengia 51–90 % upės ruožo vagos dugno). 5 balais (dideli pokyčiai) įvertinama, kai upės ruožo vagos dugnas daugiau kaip 90 % nuklotas storu (daugiau kaip 5 cm) dumblo sluoksniu. Dumblas, iš viršaus padengtas smėlio ar smulkaus žvyro sąnašomis, prilyginamas dumblui.

4. Upių ruožų, kuriuose vertinami upės vientisumo ir vagos pobūdžio rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 100 km2, – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; kurių baseino plotas 100–1000 km2, – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; kurių baseino plotas didesnis kaip 1000 km2, – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

5. Upių ruožų, kuriuose vertinamas grunto sudėties rodiklis, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra mažesnis kaip 100 km2, – 50 m aukščiau ir 50 m žemiau tyrimų vietos; kurių baseino plotas 100–1000 km2, – 100 m aukščiau ir 100 m žemiau tyrimų vietos; kurių baseino plotas didesnis kaip 1000 km2, – 200 m aukščiau ir 200 m žemiau tyrimų vietos.

6. Rodikliai, jų apibūdinimas ir klasifikavimas pagal poveikio stiprumą (vertinimo balai) pateikti Aprašo 1 lentelėje.

7. UHMI vertė yra apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

UHMI = (maksimali balų suma – nustatytų rodiklių balų suma) / (maksimali balų suma – minimali balų suma),

kur:

maksimali balų suma – 25;

nustatytų rodiklių balų suma – visų hidromorfologinių kokybės elementų (nuotėkio dydis ir pobūdis, upės vientisumas, upės vagos pobūdis, pakrančių augmenijos būklė, grunto sudėtis) rodiklių balų suma;

minimali balų suma – 5.

8. UHMI vertė gali kisti nuo 0 iki 1.

1 lentelė. Hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, naudojami UHMI apskaičiuoti.

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Erdvinė vertinimo skalė

Upių ekologinės būklės pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

Vertinimo balai

1.

Hidrolo-ginis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis ir pobūdis

Tyrimų vieta

Nėra nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (mažiau kaip 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu ir mažiau kaip 10 % nuotėkio pobūdžio pokyčio metų laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip ekologinis debitas.

1

2.

Nuotėkio pokyčiai dėl vandens paėmimo, sulaikymo ar išleidimo iš tvenkinio siekia 10–30 % arba nuotėkis pakitęs dėl ne piko režimu dirbančios ir ekologinį debitą užtikrinančios HE veiklos.

3

3.

Nuotėkio dydis ir pobūdis yra pakitę dėl ne piko režimu dirbančios, tačiau ekologinio debito neužtikrinančios HE veiklos arba srovė dalinai stabdoma žemiau esančios patvankos.

4

4.

Yra nuotėkio dydžio ir pobūdžio pokyčių dėl piko režimu dirbančios HE veiklos arba natūralaus nuotėkio pokyčiai (vandens sulaikymas tvenkinyje ar nenatūralios prigimties vandens lygio svyravimai) yra didesni kaip 30 %, arba srovė sustabdyta ir vandens lygis sukilęs dėl žemiau esančios patvankos.

5

5.

Upės vientisumas

Vandens telkinys

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai arba kliūtis tik dalinė (ant kliūties įrengtas efektyvus žuvitakis).

1

6.

Yra 2 dalinės kliūtys migracijai (ant kliūčių įrengti efektyvūs žuvitakiai) arba yra viena neįveikiama kliūtis žuvų migracijai.

2

7.

Yra 3 ir daugiau dalinės kliūtys migracijai (ant kliūčių įrengti efektyvūs žuvitakiai) arba yra viena dalinė kliūtis migracijai ir viena neįveikiama kliūtis žuvų migracijai.

3

8.

Yra daugiau kaip viena neįveikiama kliūtis žuvų migracijai.

5

9.

Morfolo-ginės sąlygos

Krantų ir vagos struktūra

Upės vagos pobūdis

Ruožas

Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis, neišgilinta, neišplatinta, neišskaidyta į atšakas ar kitaip nepakeista).

1

10.

Vaga reguliuota. Krantas nesutvirtintas arba sutvirtinta mažiau kaip 30 % upės ruožo. Kranto linija vingiuota (iškyšulių ar įlankų ilgis statmenai vagai – ne mažiau kaip 25 % vagos pločio) daugiau kaip 50 % upės ruožo. Gylis išilginiame vagos profilyje pastebimai kinta (vagos centrinėje dalyje ar kraštuose yra paseklėjimų ar akmenų ir (ar) žvyro slenksčių) daugiau kaip 50 % upės ruožo.

3

11.

Vaga reguliuota. Krantas nesutvirtintas arba sutvirtinta 30–50 % upės ruožo. Kranto linija vingiuota (iškyšulių ar įlankų ilgis statmenai vagai ne mažiau kaip 25 vagos pločio) mažiau kaip 50 % upės ruožo. Gylis ir (ar) žvyro slenksčių) 10–50 % upės ruožo. Arba kranto linija pakeista ją nukasant, įrengiant nukreipiamąsias dambas ir bunas ar kitaip ją pažeidžiant 30–50 % upės ruožo.

4

12.

Vaga reguliuota. Krantas sutvirtintas ir (arba) prižiūrimas (kranto linija tiesi) daugiau kaip 50 % upės ruožo. Gylis išilginiame vagos profilyje pastebimai kinta (vagos centrinėje dalyje ar kraštuose yra paseklėjimų ar akmenų ir (ar) žvyro slenksčių) mažiau kaip 10 % upės ruožo. Arba kranto linija pakeista ją nukasant, įrengiant nukreipiamąsias dambas ir bunas ar kitaip ją pažeidžiant daugiau kaip 50 % upės ruožo.

5

13.

Pakran-čių augmeni-jos būklė

Ruožas

Daugiau kaip 70 % pakrantės ruožo natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta (juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų) driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos) arba vienoje upės pakrantėje yra natūrali miško juosta, kitoje – praretinta.

1

14.

30–70 % pakrantės ruožo natūralios pakrančių augmenijos juostos yra abiejuose krantuose arba viena upės pakrante driekiasi natūrali miško juosta, kita – praretinta. Arba natūrali pakrančių augmenija dengia daugiau kaip 70 % pakrantės ruožo tik viename vagos krante, kitame – siaura medžių juosta arba augmenijos nėra. Arba abipus vagos driekiasi siauros medžių juostos daugiau kaip 70 % pakrantės ruožo.

2

15.

10–29 % pakrantės ruožo natūralios pakrančių augmenijos juostos yra abiejuose krantuose arba viena upės pakrante driekiasi natūrali miško juosta, kita – praretinta. Arba natūrali pakrančių augmenija dengia 30–70 % pakrantės ruožo tik viename vagos krante, kitame – siaura medžių juosta arba augmenijos nėra. Arba abipus vagos driekiasi siauros medžių juostos 30–70 % pakrantės ruožo. Arba daugiau kaip 70 % pakrantės ruožo siaura medžių juosta – tik viename vagos krante, kitame – pavieniai medžiai ar augmenijos nėra. Arba daugiau kaip 70 % pakrantės ruožo abipus vagos – pavieniai medžiai.

3

16.

Mažiau kaip 10 % pakrantės ruožo natūralios pakrančių augmenijos juostos yra abiejuose krantuose arba viena upės pakrante driekiasi natūrali miško juosta, kita – praretinta. Arba natūrali pakrančių augmenija dengia 10–29 % pakrantės ruožo tik viename vagos krante, kitame – siaura medžių juosta arba augmenijos nėra. Arba abipus vagos driekiasi siauros medžių juostos 10–29 % pakrantės ruožo. Arba 30–70 % pakrantės ruožo siaura medžių juosta – tik viename vagos krante, kitame – pavieniai medžiai ar augmenijos nėra. Arba 30–70 % pakrantės ruožo abipus vagos – pavieniai medžiai.

4

17.

Natūrali pakrančių augmenija dengia mažiau kaip 10 % pakrantės ruožo tik viename vagos krante, kitame – siaura medžių juosta arba augmenijos nėra. Arba abipus vagos driekiasi siauros medžių juostos mažiau kaip 10 % pakrantės ruožo. Arba mažiau kaip 30 % pakrantės ruožo siaura medžių juosta – tik viename vagos krante, kitame – pavieniai medžiai ar augmenijos nėra. Arba mažiau kaip 30 % pakrantės ruožo abipus vagos – pavieniai medžiai. Arba augmenijos apskritai nėra.

5

18.

Grunto sudėtis

Ruožas

Daugiau kaip 30 % upės ruožo vagos dugne vyrauja heterogeniškas iš įvairaus grūdėtumo frakcijų susidedantis kietas gruntas (smėlis ir žvyras ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys).

1

19.

Daugiau kaip 70 % upės ruožo vagos dugne vyrauja homogeniškas iš smulkaus grūdėtumo frakcijos susidedantis kietas gruntas (smėlis ir (arba) molis).

2

20.

25–50 % upės ruožo vagos dugne vyrauja dumblas arba smėlio ar žvyro sluoksniu padengtas dumblas.

+1

21.

51–90 % upės ruožo vagos dugne vyrauja dumblas arba smėlio ar žvyro sluoksniu padengtas dumblas.

+2

22.

Daugiau kaip 90 % upės ruožo vagos dugne vyrauja dumblas arba smėlio ar žvyro sluoksniu padengtas dumblas.

5

Paviršinių vandens telkinių

būklės nustatymo metodikos