7 priedas
UPĖS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
1. Upės žuvų indekso apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių vandens telkinių, tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, kurių baseino plotas didesnis kaip 50 km2, ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimą pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą.
2. Žuvų taksonominės sudėties ir gausos tyrimai atliekami pagal šiuos standartus: LST EN 14962:2006 „Vandens kokybė. Žuvų ėminių ėmimo metodų taikymo ir parinkimo vadovas“ ir LST EN 14011:2004 „Vandens kokybė. Žuvų pavyzdžių ėmimas elektra“.
3. Upės žuvų indekso (toliau – UŽI) vertei apskaičiuoti nustatomi šie rodikliai:
3.1. neatsparios žuvys (toliau – NTOLE) – ypač jautrios aplinkos kokybės elementų (deguonies, organinių ir neorganinių junginių, suspenduotų dalelių, fizikinių rodiklių, buveinių) pokyčiams žuvys;
3.2. atsparios žuvys (toliau – TOLE) – nejautrios arba mažai jautrios aplinkos kokybės elementų (deguonies, organinių ir neorganinių junginių, suspenduotų dalelių, fizikinių rodiklių, buveinių) pokyčiams žuvys;
3.3. visaėdės žuvys (toliau – OMNI) – žuvys, kurių suaugusių individų mityboje – daugiau kaip 25 procentai augalinių ir daugiau kaip 25 procentai gyvūninių organizmų;
3.4. upinės žuvys (toliau – RH) – žuvys, kurios gyvena, maitinasi ir neršia tik tekančiame vandenyje. Prie šios grupės priskiriamos ir upėse neršiančios praeivės žuvys, kurių išsiritę jaunikliai dar kurį laiką gyvena upėse;
3.5. litofilinės žuvys (toliau – LITH) – ant akmenų ir žvirgždo neršiančios žuvys.
4. UŽI ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė apskaičiuojama pagal įvairias žuvų ekologines grupes rodančių tyrimų vietoje nustatytų rodiklių verčių santykį su etaloninėmis vertėmis (toliau – NR EKS) pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
UŽI EKS = (NR1 EKS+NR2 EKS+...+NRn EKS) / n,
kur:
NR1 EKS...NRn EKS – kiekvieno rodiklio EKS vertė;
n – rodiklių skaičius.
5. Tyrimų vietoje nustatytos žuvų rūšys priskiriamos žuvų ekologinėms grupėms pagal Aprašo 1 lentelėje pateiktą informaciją. Aprašo 1 lentelėje išvardijamos ir žuvų rūšys, kurios nepriskiriamos nė vienai lentelėje nurodytai žuvų ekologinei grupei, tačiau įtraukiamos skaičiuojant visos žuvų bendrijos gausumą ir nustatant visą rūšių skaičių bendrijoje.
1 lentelė. Žuvų rūšys ir jų priskyrimas žuvų ekologinėms grupėms.
Eil. Nr.
Žuvų rūšys
Žuvų ekologinės grupės
NTOLE
TOLE
OMNI
RH
LITH
1.
Aukšlė paprastoji
+
+
2.
Aukšlė srovinė
+
+
+
3.
Dyglė devynspyglė
+
+
4.
Dyglė trispyglė
+
+
5.
Ešerys
+
6.
Grundalas nuodėgulinis
+
+
7.
Gružlys
+
8.
Karpis
+
+
9.
Paprastasis karosas paprastasis
+
+
10.
Sidabrinis karosas
+
+
11.
Karšis
+
+
12.
Kartuolė
+
13.
Kiršlys
+
+
+
14.
Auksaspalvis kirtiklis
+
15.
Paprastasis kirtiklis
16.
Kūjagalvis
+
+
+
17.
Kuoja
+
+
18.
Lašiša
+
+
+
19.
Lydeka
20.
Lynas
+
+
21.
Meknė
+
+
22.
Jūrinė nėgė
+
+
+
23.
Mažoji nėgė
+
+
+
24.
Upinė nėgė
+
+
+
25.
Ožka
+
26.
Perpelė
27.
Plakis
+
+
28.
Plekšnė
29.
Pūgžlys
30.
Rainė
+
+
31.
Raudė
+
32.
Salatis
+
33.
Saulažuvė
+
34.
Seliava
+
+
35.
Sykas
+
+
36.
Skersnukis
+
+
37.
Starkis
38.
Stinta
39.
Strepetys
+
+
+
40.
Šamas
41.
Šapalas
+
+
+
42.
Šlakys
+
+
+
43.
Šlyžys
+
+
44.
Ungurys
+
45.
Upėtakis
+
+
+
46.
Ūsorius
+
+
47.
Vėgėlė
+
48.
Vijūnas
49.
Žiobris
+
+
Pastaba. + ženklu žymimos žuvų rūšys, priklausančios žuvų ekologinei grupei.
6. Nustatomi šie rodikliai:
6.1. NTOLE individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %;
6.2. NTOLE absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.;
6.3. TOLE individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %;
6.4. TOLE santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %;
6.5. OMNI individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %;
6.6. RH absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.;
6.7. LITH individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %;
6.8. LITH santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %.
7. Apskaičiuojant UŽI vertes, skirtingiems upių tipams naudojami visi Aprašo 6.1–6.8 papunkčiuose nurodyti rodikliai, išskyrus 1-ąjį upių, kurių vagų nuolydis didesnis kaip 0,7 m/km, tipą, kuriam nenustatomi Aprašo 6.4 ir 6.6 papunkčiuose nurodyti rodikliai, 1-ąjį upių, kurių vagų nuolydis mažesnis kaip 0,7 m/km, tipą (taikomos 2-ojo tipo etaloninių sąlygų rodiklių vertės), 2-ąjį ir 4-ąjį upių tipus, kuriems neskaičiuojamas nenustatomas Aprašo 6.2 papunktyje nurodytas rodiklis.
8. Upių tipai nurodyti Paviršinių vandens telkinių tipų apraše, upių tipams nustatytos rodiklių etaloninės vertės nurodytos Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų apraše. Šie aprašai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“.
9. NR EKS vertė apskaičiuojama dviem būdais:
9.1. Metodikos 6.1, 6.2 ir 6.6–6.8 papunkčiuose nurodytų rodiklių, kurių vertės mažėja didėjant žmogaus veiklos poveikiui, NR EKS vertė apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
NR EKS = R/RC,
kur:
R – tyrimų vietoje nustatyta rodiklio vertė;
RC – atitinkamam upės tipui nustatyta rodiklio etaloninė vertė.
9.2. Metodikos 6.3–6.5 papunkčiuose nurodytų rodiklių, kurių vertės didėja didėjant žmogaus veiklos poveikiui, NR EKS vertė apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
NR EKS = (R – 100) / (RC – 100),
kur:
R – tyrimų vietoje nustatyta rodiklio vertė;
RC – atitinkamam upės tipui nustatyta rodiklio etaloninė vertė.
10. NR EKS vertės gali kisti nuo 0 iki 1. Jeigu apskaičiuoto NR EKS vertė didesnė už 1, ji prilyginama 1.
11. UŽI EKS vertės gali kisti nuo 0 iki 1.
Paviršinių vandens telkinių
būklės nustatymo metodikos