1 priedas

ūkio subjektų aplinkos MONITORINGO VYKDYMO REIKALAVIMAI

Seimo kanceliarijos suvestinė redakcija nuo 2021-11-01 · oficialus tekstas e-tar.lt ↗

Šis priedas – iš šiandien galiojančios suvestinės redakcijos (nuo 2021-11-01); ar vėliau jis nebuvo pakeistas, automatiškai netikrinama. Tikrinkite e-tar.lt ↗.

I SKYRIUS

ŪKIO SUBJEKTŲ TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGAS

1. Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringas vykdomas tokia tvarka:

1.1. eksploatuojant atliekų deginimo įrenginius ar bendro atliekų deginimo įrenginius, matuojami technologinių procesų parametrai, nurodyti Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 „Dėl Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai);

1.2. eksploatuojant atominės energetikos objektus, matuojami technologinių procesų parametrai, nurodyti Drūkšių ežero šiluminės apkrovos, vandens temperatūros apribojimų ir stebėsenos (monitoringo) reikalavimų apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2011 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. D1-151 „Dėl Drūkšių ežero šiluminės apkrovos, vandens temperatūros apribojimų ir stebėsenos (monitoringo) reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

1.3. vykdant anglies dioksido geologinio saugojimo veiklą Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme nustatyta tvarka, technologinių procesų monitoringas vykdomas Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – LGT) nustatyta tvarka;

1.4. eksploatuojant didelius kurą deginančius įrenginius, matuojami technologinių procesų parametrai, nurodyti Specialiuosiuose reikalavimuose dideliems kurą deginantiems įrenginiams, patvirtintuose aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 „Dėl Specialiųjų reikalavimų dideliems kurą deginantiems įrenginiams patvirtinimo“ (toliau – Specialieji DKDĮ reikalavimai);

1.5. eksploatuojant kremavimo įrenginius, matuojami technologinių procesų parametrai, nurodyti Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-357 „Dėl Aplinkosaugos reikalavimų kremavimo įmonėms aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aplinkosaugos reikalavimai kremavimo įmonėms).

II SKYRIUS

Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų IR (AR) IŠLEIDŽIAMŲ teršalų monitoringas

PIRMASIS SKIRSNIS

IŠMETAMŲ Į APLINKOS ORĄ TERŠALŲ MONITORINGAS

2. Išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringas vykdomas nuolatinio ar nenuolatinio matavimo būdu:

2.1. nuolatinio matavimo būdu monitoringas vykdomas šio priedo 8 punkte nurodytais atvejais;

2.2. nenuolatinio matavimo būdu monitoringas vykdomas:

2.2.1. šio priedo 8 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatytais atvejais (kai jie nustatyti);

2.2.2. 2.2.1 papunktyje nenurodytais atvejais, kai taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis (toliau – TPR), apskaičiuotas pagal šio priedo 3 punktą, lygus 10 arba didesnis.

3. Išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklis TPR apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

TPR = (Mm/RV)^a (1)

čia:

Mm – iš visų taršos šaltinių didžiausias leidžiamas išmesti teršalo kiekis (tonomis per metus);

RV – teršalo (išskyrus kietąsias daleles) paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (mg/m3), nustatyta žmonių sveikatos apsaugai. Kietųjų dalelių išmetimo atveju, kai visas kietųjų dalelių kiekis arba jų dalis išmetama deginant kurą ar atliekas, RV yra 0,05 mg/m3, kitais atvejais – 0,15 mg/m3. Jei teršalui nustatyta nacionalinė norma, tačiau nenustatyta paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, TPR nustatyti taikomas 50 % pusės valandos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės dydis. Jei teršalui nustatyta ES norma, tačiau nenustatyta paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, TPR nustatyti taikoma metinė ribinė ar siektina aplinkos oro užterštumo vertė arba paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinė ar siektina aplinkos oro užterštumo vertė;

a – pastovus dydis, priklausantis nuo išmetamo į aplinkos orą teršalo grupės, nurodytos Apmokestinamų teršalų sąrašo ir grupių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“, II skyriuje. I grupės teršalo pastovus dydis „a“ lygus 1,7; II – 1,3; III –1,0; IV – 0,9; azoto oksidų (kaip azoto dioksido) – 1,3; sieros dioksido – 1,0; dulkių (kietųjų dalelių) – 0,9; vanadžio pentoksido – 1,7.

4. Jeigu taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo TPR<10, šio teršalo monitoringas nevykdomas.

5. Visi ūkio subjekto aplinkos oro taršos šaltiniai skirstomi į pirmąją ir antrąją kategoriją pagal kiekvieną iš taršos šaltinio išmetamą teršalą:

5.1. pirmajai kategorijai priskiriami:

taršos šaltiniai,

jei Cm/RV > 0,5, (2)

kai M/(RV × H) > 0,01,

ir taršos šaltiniai, išmetantys teršalus po valymo įrenginių, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 85 %,

jei (Cm/RV) > 0,1, (3)

kai M/(RV × H) > 0,002,

čia:

Cm – pagal taršos sklaidos skaičiavimus nustatyta teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore (mg/m3) esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms;

RV – teršalui, įrašytam į Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ (toliau – teršalai, kuriems nustatyta nacionalinė norma; nacionalinės normos) nustatyta pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (mg/m3) (jei pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė nenustatyta, taikoma paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė) arba nurodytam Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, arba Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenas siektinose vertėse, patvirtintose aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 „Dėl Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinų verčių patvirtinimo“ (toliau – teršalai, kuriems nustatyta ES norma; ES normos) nustatyta valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (mg/m3) (jei valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė nenustatyta, taikoma mažiausiam vidurkinimo laikotarpiui nustatyta ribinė ar siektina aplinkos oro užterštumo vertė);

M – iš taršos šaltinio leidžiamas išmesti maksimalus teršalo kiekis (g/s);

H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m. Kai H<10 m, skaičiuojama, kad H=10 m;

5.2. antrajai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, neatitinkantys pirmosios kategorijos taršos šaltinių kriterijų, nurodytų šio priedo 5.1 papunktyje, ir taršos šaltiniai, kuriems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, išduotame pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK taisyklės, TIPK leidimas) ar taršos leidime, išduotame pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų taisyklės, taršos leidimas), leistinos taršos normatyvai nustatyti pagal faktinį išmetamų teršalų kiekį.

6. Teršalo, išmetamo iš taršos šaltinio, kuris pagal šį teršalą priskirtas pirmajai kategorijai, monitoringas vykdomas tolygiai paskirsčius 4 kartus per metus, atliekant pakankamą matavimų ir (ar) ėminių paėmimo skaičių.

7. Teršalo, išmetamo iš taršos šaltinio, kuris pagal šį teršalą priskirtas antrajai kategorijai, monitoringas vykdomas ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Kai yra vienodų taršos šaltinių pagal išmetamą teršalo kiekį, matavimus pakanka atlikti viename iš jų, kiekvienais metais keičiant pasirinktą taršos šaltinį.

8. Išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringas nuolatinio matavimo būdu atliekamas:

8.1. dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose, – vadovaujantis Specialiaisiais DKDĮ reikalavimais;

8.2. atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose, – vadovaujantis Atliekų deginimo aplinkosauginiais reikalavimais;

8.3. organinius tirpiklius naudojančiuose įrenginiuose, – vadovaujantis Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklėse, patvirtintose aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl Lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Lakiųjų organinių junginių išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo taisyklės);

8.4. kremavimo įrenginiuose, – vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais kremavimo įmonėms;

8.5. kituose įrenginiuose, kai nuolatiniai matavimai numatyti šių įrenginių eksploatavimui patvirtintuose teisės aktuose ar geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB) reglamentuojančiuose dokumentuose.

9. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ėminių ėmimo ir matavimo reikalavimai nurodyti teršalo nustatymo metoduose ir Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų (toliau – Nuostatai) 30 ir 31 punktuose išvardintuose teisės aktuose.

ANTRASIS SKIRSNIS

SU NUOTEKOMIS IŠLEIDŽIAMŲ TERŠALŲ MONITORINGAS

10. Nuostatų 10 punkte nurodyti ūkio subjektai, vykdydami su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą, privalo:

10.1. atlikti išleidžiamų buitinių, gamybinių, komunalinių nuotekų kiekio ir debito matavimus arba skaičiavimus vadovaujantis 11 punktu;

10.2. atlikti teršalų ir (ar) parametrų matavimus ir imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti vadovaujantis šio priedo 11–24 punktuose nurodytais reikalavimais.

11. Ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekio, debito matavimai arba skaičiavimai turi būti atliekami:

11.1. matuojant automatiniais debito matavimo įrenginiais, kai į gamtinę aplinką išleidžiama:

11.1.1. komunalinės nuotekos iš 2000 gyventojų ekvivalento (toliau – GE) ar didesnių aglomeracijų;

11.1.2. 150 m3 ir daugiau gamybinių nuotekų per parą;

11.2. matuojant debito matavimo įrenginiais (automatiniai debito matavimo įrenginiais, matavimo slenksčiu, Venturi lataku, diafragma, tūta) arba įvertinant nuotekų kiekį netiesioginiais būdais (pagal siurblių darbo laiką ir galingumą, priėmimo rezervuaro tūrio ir siurblio (-ių) įsijungimų skaičių ar kt.), kai:

11.2.1. į paviršinius vandens telkinius išleidžiama:

11.2.1.1. komunalinės nuotekos iš mažesnių kaip 2000 GE aglomeracijų;

11.2.1.2. mažiau kaip 150 m3 gamybinių nuotekų per parą;

11.2.1.3. 5 m3 ir daugiau buitinių nuotekų per parą;

11.2.2. į natūralias nuotekų filtravimo sistemas, kuriose galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtose vietose natūralios sanklodos gruntuose ir nėra organizuoto nuotekų išleidimo, išleidžiama 50 m3 ir daugiau gamybinių nuotekų per parą;

11.3. išleidžiamų buitinių ir (ar) gamybinių nuotekų kiekį apskaičiuojant pagal vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba Vandens naudojimo normas RSN 26-90, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 (skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt), jei išleidžiamų nuotekų kiekio neprivaloma matuoti vienu iš šio priedo 11.1 ir 11.2 papunkčiuose nurodytų būdų.

12. Ūkio subjektai teršalų ir (ar) parametrų matavimus turi atlikti:

12.1. išleidžiamose nuotekose;

12.2. nuotekose prieš valymą – kai eksploatuoja buitinių ar komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir išleidžia nuotekas į gamtinę aplinką ir (arba) eksploatuoja gamybinių nuotekų valymo įrenginius ir išleidžia nuotekas į gamtinę aplinką arba į nuotakyną;

12.3. iš paviršinio vandens telkinio paimtame vandenyje – kai išleidžia vandenį iš žuvininkystės tvenkinių arba nustatyti reikalavimai išleidžiamam aušinimo vandeniui.

13. Matuojami teršalai ir (ar) parametrai nustatomi:

13.1. išleidžiamose nuotekose ir 12.3 papunktyje nurodytais atvejais – įgyvendinant 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/ su visais pakeitimais, vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, Atliekų deginimo aplinkosauginiais reikalavimais;

13.2. į gamtinę aplink išleidžiamose komunalinėse, buitinėse nuotekose – amonio jonai (NH4-N)/NH4, nitratai (NO3-N)/NO3, nitritai (NO2-N)/NO2, bendras azotas, fosfatai (PO4-P)/PO4, bendras fosforas, cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), skendinčios medžiagos, kai šie teršalai nenustatyti pagal 13.1 papunktį;

13.3. nuotekose prieš valymą – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7), bendras azotas, bendras fosforas, ChDS, skendinčios medžiagos, kai šie teršalai nustatyti išleidžiamose nuotekose.

14. Žuvininkystės tvenkinių vandens ėminiai imami kaip nurodyta Nuotekų tvarkymo reglamento 6 priede.

15. Atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose išmetamųjų dujų valymo metu susidarančių nuotekų matavimai atliekami vadovaujantis Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų VIII ir IX skyriuose nustatytais reikalavimais.

16. Atliekant teršalų ir (ar) parametrų matavimus išleidžiamose buitinėse, gamybinėse (įskaitant aušinimo vandenį), komunalinėse ar paviršinėse nuotekose, minimalus metinis ėminių ėmimo dažnis nustatomas pagal 1 lentelėje nurodytus kriterijus.

Minimalus metinis ėminių ėmimo dažnis išleidžiamose nuotekose

1 lentelė

Eil. Nr.

Nuotekų išleidimo vieta

Nuotekų tipas

Nuotekų valymo įrenginio dydis / išleidžiamų nuotekų kiekis

Matavimų dažnis

Pastabos

Gamtinė aplinka

Komunalinės, buitinės

nuo 5 m3 iki 1 999 GE

kartą per ketvirtį

nuo 2 000 iki 9 999 GE

kartą per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK, taršos leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti ėminius kartą per ketvirtį. Tačiau jei vienas iš ėminių neatitinka nuotekų užterštumo normų, vėliau ėminiai turi būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

nuo 10 000 iki 49 999 GE

kartą per mėnesį

50 000 ir daugiau GE

2 kartus per mėnesį

Gamybinės, aušinimo vanduo

iki 50 m3/d

kartą per mėnesį

50 ir daugiau m3/d

2 kartus per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK, taršos leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti ėminius kartą per mėnesį. Tačiau jei vienas iš ėminių neatitinka nuotekų užterštumo normų, vėliau ėminiai turi būti imami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį.

Paviršinės

kartą per ketvirtį

Nuotakynas

Komunalinės

50 ir daugiau m3/d

kartą per ketvirtį

Gamybinės, aušinimo vanduo

iki 500 m3/d

kartą per ketvirtį

10.

500 ir daugiau m3/d

kartą per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK, taršos leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti ėminius kas 2 mėnesius. Tačiau jei vienas iš ėminių neatitinka nuotekų užterštumo normų, vėliau ėminiai turi būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

17. Jeigu prioritetinių medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede, koncentracija išleidžiamose nuotekose ne mažiau kaip 5 laboratoriniuose tyrimuose (bent vienas iš jų valstybinis laboratorinis tyrimas) iš eilės buvo lygi arba mažesnė už aplinkos kokybės standartą, išreikštą kaip didžiausia leidžiama koncentracija (toliau – DLK-AKS) vidaus paviršiniuose vandenyse (kai DLK-AKS nenustatyta, už aplinkos kokybės standartą, išreikštą kaip metinė vidutinė vertė (toliau – MV-AKS) vidaus paviršiniuose vandenyse), šių medžiagų (neatsižvelgiant į išleidžiamų nuotekų kiekį) minimalus metinis ėminių ėmimo dažnis išleidžiamose nuotekose gali būti sumažinamas iki 1 karto per metus..

171. Jeigu su gamybinėmis nuotekomis neišleidžiamos pavojingos medžiagos, nurodytos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir (ar) 2 priedo A dalyje, ir (ar) B dalies B1 sąraše (toliau – pavojingos medžiagos), arba išleidžiamų pavojingų medžiagų koncentracija mažesnė už DLK-AKS vidaus paviršiniuose vandenyse (kai DLK-AKS nenustatyta, už MV-AKS vidaus paviršiniuose vandenyse) ar didžiausią leidžiamą koncentraciją vandens telkinyje (priimtuve), minimalus skendinčių medžiagų ėminių ėmimo dažnis išleidžiamose gamybinėse nuotekose – 1 kartas per ketvirtį.

18. Atliekant teršalų ir (ar) parametrų matavimus nuotekose prieš valymą, ėminių ėmimo dažnis turi atitikti ėminių ėmimo dažnį išleidžiamose nuotekose.

19. Atliekant teršalų ir (ar) parametrų matavimus iš paviršinio vandens telkinio aušinimui paimtame vandenyje, ėminiai turi būti imami:

19.1. tokiu pat dažnumu kaip išleidžiamame aušinimo vandenyje, kai jo į gamtinę aplinką išleidžiama mažiau kaip 50 m3 per parą;

19.2. kartą per mėnesį, kai per parą į gamtinę aplinką išleidžiama 50 m3 ir daugiau aušinimo vandens.

20. Kai ūkio subjekto išleidžiamose nuotekose viršijamos Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytos į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos arba TIPK ar taršos leidime nurodyti leidžiamos taršos normatyvai, Nuostatų 19 punkte nurodytą ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą (toliau – monitoringo programa) derinanti institucija gali pareikalauti keisti monitoringo programoje nurodytą ėminių ėmimo dažnumą.

21. Atliekant teršalų ir (ar) parametrų matavimus, nuotekų ėminiai turi būti imami automatiniais ėminių semtuvais. Ūkio subjektas turi užtikrinti, kad automatinių semtuvų dalys, kontaktuojančios su ėminiu, būtų pagamintos iš inertiškų medžiagų, kurios nepaveiktų nuotekų ėminio sudėties; ėminių tara turi atitikti standarto LST EN ISO 5667-3 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas“ reikalavimus. Ėminiai imami toje pačioje, tiksliai nustatytoje vietoje:

21.1. iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų / taršos šaltinių į gamtinę aplinką išleidžiamose buitinėse, komunalinėse, gamybinėse nuotekose. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuotekos prieš išleidimą į gamtinę aplinką kaupiamos sukauptuvuose, iš kurių išleidžiamos periodiškai;

21.2. iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų surinktose nuotekose prieš valymą.

22. Ėminių ėmimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų galima paimti ėminius teršalų tyrimams atlikti ir (ar) išmatuoti parametrus, vykdant tiek monitoringo programoje numatytus tyrimus, tiek ir valstybinius laboratorinius tyrimus.

23. Nuotekų ėminiai turi būti imami vadovaujantis LST EN ISO 5667-1, LST EN ISO 5667-3, LST EN ISO 5667-10, LST EN ISO 5667-20.

24. Iš paviršinio vandens telkinio paimto vandens ėminiai turi būti imami vadovaujantis LST EN ISO 5667-1, LST EN ISO 5667-3, ISO 5667-4, ISO 5667-6, LST EN ISO 5667-20.

III SKYRIUS

Ūkio subjektų poveikio aplinkai monitoringas

PIRMASIS SKIRSNIS

POVEIKIO APLINKOS ORO KOKYBEI MONITORINGAS

25. Poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių matavimų, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdu.

26. Nuolatinių matavimų būdas taikomas teršalams, kuriems nustatyta ES norma, kuriems teisės aktuose nustatyta 1 valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, o koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, be foninio aplinkos oro užterštumo, viršija Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarka) žmonių sveikatos apsaugai nustatytą viršutinę vertinimo ribą (toliau – viršutinė vertinimo riba). Teršalo koncentracija aplinkos ore matuojama nuolat ir minimalus duomenų surinkimas per metus turi siekti 90 % galimų surinkti duomenų.

27. Nuolatiniams matavimams taikomos atitinkamos Nuostatų 30 punkte nurodyto teisės akto nuostatos.

28. Nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai:

28.1. teršalų, kuriems nustatyta ES norma, koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninio aplinkos oro užterštumo, neviršija Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkoje nustatytos mažiausio vidurkinimo laikotarpio viršutinės vertinimo ribos. Šiuo atveju teršalų koncentracija aplinkos ore matuojama ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atlikus aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka (toliau – teršalų inventorizacija); matavimų minimali laiko aprėptis turi siekti bent 14 % metinio laiko, t. y. atliekamas ne mažiau kaip vienas (atsitiktinę dieną) matavimas per savaitę ištisus metus arba matavimai atliekami aštuonias savaites, tolygiai paskirstytas per metus;

28.2. teršalų, kuriems nustatyta nacionalinė norma, pagal šio priedo 3 punktą apskaičiuotas TPR yra didesnis kaip 104 (TPR>104). Teršalo koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį veikiant įrenginiui. Ūkio subjekto motyvuotu prašymu, Nuostatų 19 punkte nurodyta monitoringo programą derinanti institucija gali nustatyti atlikti ne mažiau kaip 4 tolygiai per metus paskirstytus teršalo koncentracijos aplinkos ore matavimus, kai pagal programą ir (ar) vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliktų matavimų duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nurodyto teršalo koncentracija aplinkos ore yra mažesnė kaip 0,8 to teršalo pusės valandos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės dydžio, jei tokios nėra – 0,8 paros ribinės aplinkos oro užterštumo vertės dydžio;

28.3. vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, kuriems nustatyta nacionalinė norma, koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliavimo būdu, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Teršalo koncentracija aplinkos ore per metus matuojama ne mažiau kaip 6 kartus, iš kurių 4 – laikotarpiu, kai pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, tręšiama mėšlu ir (ar) srutomis. Teršalų koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

29. Nenuolatiniams matavimams taikomos atitinkamos Nuostatų 30 punkte nurodyto teisės akto nuostatos.

30. Matematinio modeliavimo būdas taikomas teršalams, kuriems nustatyta ES norma ir kurių koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninio aplinkos oro užterštumo, neviršija Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkoje nustatytos mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinės vertinimo ribos. Poveikio aplinkos orui vertinimas atliekamas po teršalų inventorizacijos. Ūkinės veiklos poveikį aplinkos orui šiuo būdu vertinti taikomos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl Teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ nuostatos; teršalų sklaidos skaičiavimo modeliai pasirenkami pagal Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijas, patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-200 „Dėl Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijų patvirtinimo“.

31. Išsamesni šiame priedo skirsnyje nurodytų matavimo metodų taikymo reikalavimai pateikti Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkoje, ES ir nacionalinėse normose.

ANTRASIS SKIRSNIS

POVEIKIO PAVIRŠINIAM, POŽEMINIAM, DRENAŽINIAM VANDENIUI MONITORINGAS

32. Ūkio subjektų poveikio paviršiniam vandeniui monitoringas vykdomas laikantis šių reikalavimų:

32.1. tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose (upės, upeliai, kanalai) ėminiai imami aukščiau nuotekų išleistuvo ūkio subjekto išleistų teršalų nepaveiktoje vietoje, po visiško nuotekų susimaišymo apytiksliai 0,5 km žemiau išleistuvo. Žemiau nuotekų išleidimo vietos paimtas ėminys turi charakterizuoti bendrą vandens sudėtį pagal tėkmę, t. y. paėmimo vietoje nuotekos turi būti pakankamai susimaišiusios (ne mažiau kaip 80 %) su upės, upelio, kanalo vandeniu. Stebimoje upės, upelio, kanalo ruože, kai yra keli taršos šaltiniai, vienas ėminys imamas aukščiau pirmojo taršos šaltinio, kitas – žemiau paskutiniojo;

32.2. pratakiuose vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai) su greita vandens apykaita vienas ėminys imamas neteršiamoje vietoje, t. y. aukščiau išleistuvo, kitas – 0,5 km žemiau išleistuvo;

32.3. vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai) su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu ėminių ėmimo skaičius priklauso nuo telkinio dydžio. Vienas ėminys imamas antropogeninės taršos nepaveiktoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti (ne mažiau kaip 2) – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Kai vandens telkinys mažesnis kaip 0,5 km2, vienas ėminys imamas teršalų išleidimo vietoje, kitas – ne toliau kaip 0,5 km nuo išleistuvo;

32.4. paviršiniuose vandens telkiniuose nustatomi parametrai:

32.4.1. pH, temperatūra, vandenyje ištirpęs deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas;

32.4.2. ūkinei veiklai būdingi teršalai, nustatomi nuotekose (įskaitant ir biologinės taršos parametrus);

32.4.3. vandens debitas (tekančiuose vandens telkiniuose);

32.5. vandens ėminiai turi būti imami vadovaujantis LST EN ISO 5667-1, LST EN ISO 5667-3:2006, ISO 5667-4, ISO 5667-6;

32.6. paviršinio vandens ėminiai ir nuotekų ėminiai imami tokiu pat dažnumu ir tuo pačiu metu.

33. Ūkio subjektų, nurodytų Nuostatų 11.2.2 papunktyje, motyvuotu prašymu, Nuostatų 19 punkte nurodyta monitoringo programą derinanti institucija gali leisti pakeisti ūkio subjektų poveikio aplinkai monitoringo planą sumažindama poveikio paviršiniam vandeniui monitoringo apimtį, jei ūkio subjektas, ne mažiau kaip vienerius metus vykdęs poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą, įrodo, kad dėl teršalų, išleistų su gamybinėmis nuotekomis, teršalų koncentracija paviršiniame vandens telkinyje pagal šiuos teršalus neviršija Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir (ar) 2 prieduose, teisės aktuose nustatytų DLK priimtuvui arba esama paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė nepablogėjo viena klase pagal hidrocheminius parametrus.

34. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas vykdomas šia tvarka:

34.1. ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.3.1.11 ir 11.3.1.12 papunkčiuose, požeminio vandens monitoringą vykdo Poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1056 „Dėl Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

34.2. ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.3.2.13 papunktyje, gėlo vandens tiekimo vandenvietės gręžiniuose 2 kartus per metus (pirmą ir trečią ketvirčius) turi nustatyti sulfato ir chlorido koncentraciją požeminiame vandenyje ir laboratorinio tyrimo rezultatus raštu pateikti LGT;

34.3. ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.3.1.11 ir 11.3.1.12 papunkčiuose, prieš pradedant veiklą:

34.3.1. privalo atlikti hidrogeologinius tyrimus požeminio vandens foninėms koncentracijoms nustatyti Poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

34.3.2. požeminio vandens monitoringą atlieka, jei atlikus 34.3.1 papunktyje nurodytus tyrimus ar AAD patikrinimo metu nustačius, kad bent viename gręžinyje teršiančių medžiagų koncentracija požeminiame vandenyje viršija nustatytą ribinę vertę;

34.4. požeminio vandens monitoringo programos dalis rengiama atsižvelgiant į Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1-156 „Dėl Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui patvirtinimo“ nuostatas;

34.5. požeminio vandens ėminiai imami vadovaujantis LST ISO 5667-11 „Vandens kokybė. bandinių ėmimas. 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“, LST EN ISO 5667-3 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Vandens mėginių konservavimas ir tvarkymas“ ir procedūromis, nurodytomis leidinyje „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“ (www.lgt.lt);

34.6. jeigu 3 metus vykdyto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai rodo, kad neviršijamos teisės aktuose nurodytos taršos normos ir nedidėja teršiančių medžiagų koncentracija, monitoringo programa gali būti keičiama sumažinant poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo apimtį toje teritorijoje (išskyrus Nuostatų 11.3.1.12 ir 11.3.1.13 papunkčiuose nurodytą veiklą vykdančius ūkio subjektus). Minėtuose papunkčiuose nurodytiems ūkio subjektams monitoringo apimtis mažinama Poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

34.7. Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.3.1–11.3.4 papunkčiuose, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose vykdoma TIPK taisyklių I priede išvardintų rūšių ūkinė veikla, jei šiuose įrenginiuose naudojamos, gaminamos ar iš jų išleidžiamos pavojingosios cheminės medžiagos, nurodytos 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 3 straipsnyje, ir dėl įrenginio eksploatavimo yra rizika požeminį vandenį užteršti šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, monitoringo programoje privalo numatyti tirti požeminio vandens užterštumą šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis bent kartą per penkerius metus. Monitoringo programoje galima nenumatyti tirti požeminio vandens užterštumo atitinkamomis įrenginyje naudojamomis, gaminamomis ar iš jų išleidžiamomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, jei ūkio subjektai požeminio vandens stebėseną (poveikio požeminiam vandeniui monitoringą) atlieka remdamiesi sistemingu užteršimo pavojaus įvertinimu.

35. Poveikio drenažiniam vandeniui monitoringas vykdomas tokia tvarka:

35.1. poveikio drenažiniam vandeniui tyrimai atliekami tręšiamuose laukuose, esančiuose melioracijos sistemų žiotyse. Monitoringui parenkamos didžiausią drenažinio vandens surinkimo plotą turinčios melioracijos sistemos, kurių visas drenažinio vandens surinkimo plotas patenka į vieno ūkio subjekto naudojamą tręšiamą lauką (-us). Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.4.2 papunktyje, poveikio drenažiniam vandeniui tyrimus atlieka vadovaudamiesi Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – Nuotekų dumblo reikalavimai). Ėminių ėmimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip viena vieta kiekviename penkiasdešimties hektarų tais metais tręšiamų laukų plote arba ne daugiau kaip 10 ėminių ėmimo vietų;

35.2. poveikio drenažiniam vandeniui ėminiai imami drenažo sistemų žiotyse vieną arba du kartus per metus. Jei tręšiama iki birželio 15 d., ėminys imamas po tręšimo artimiausiu laiku, kai galima nustatyti poveikį paviršiniams vandens telkiniams, bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. Jeigu tręšiama ir (ar) po birželio 15 d., kitas ėminys imamas po tręšimo artimiausiu laiku, kai galima nustatyti poveikį paviršiniams vandens telkiniams, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d.;

35.3. jei vykdant tręšiamųjų laukų monitoringą, trejus metus iš eilės tiriamų teršiančių medžiagų koncentracija neviršijo teršiančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos vandenyje, monitoringo programa gali būti keičiama, sumažinant poveikio drenažiniam vandeniui monitoringo vykdymo mastą toje teritorijoje: tyrimai gali būti vykdomi kas 3 metus. Jei sumažinus monitoringo vykdymo mastą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės arba monitoringo metu nustatomas teršiančių medžiagų leistinos koncentracijos viršijimas (momentinė reikšmė), monitoringo programą būtina keisti panaikinant monitoringo sumažinimą;

35.4. tiriami parametrai: bendrasis fosforas, bendrasis azotas, amonio azotas, nitritų azotas. Teršiančių medžiagų koncentracijos ištekančiame iš drenažo sistemų vandenyje neturi viršyti šių didžiausių leistinų koncentracijų: bendrojo fosforo – 2 mg/l, bendrojo azoto – 15 mg/l, amonio azoto (NH4-N) – 5 mg/l, nitritų azoto (NO2-N) – 0,3 mg/l. Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.4.2 papunktyje, tiria Nuotekų dumblo reikalavimuose nurodytus parametrus. Nustačius didžiausių leistinų koncentracijų viršijimą, veiklos vykdytojas privalo imtis priemonių taršą sumažinti.

36. Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 11.5.1–11.5.2 papunkčiuose, eksploatuojantys įrenginius, kuriuose vykdoma TIPK taisyklių I priede išvardintų rūšių ūkinė veikla, jeigu šiuose įrenginiuose naudojamos, gaminamos ar iš jų išleidžiamos pavojingosios cheminės medžiagos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 3 straipsnyje, ir dėl įrenginio eksploatavimo yra rizika dirvožemį užteršti šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, monitoringo programoje turi numatyti tirti dirvožemio užterštumą šiomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis bent kartą per dešimt metų. Monitoringo programoje galima nenumatyti tirti dirvožemio užterštumo atitinkamomis įrenginyje naudojamomis, gaminamomis ar iš jų išleidžiamomis pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis, kai ūkio subjektai dirvožemio stebėseną (poveikio dirvožemiui monitoringą) atlieka remdamiesi sistemingu užteršimo pavojaus įvertinimu. Ūkio subjektų, nurodytų Nuostatų 11.5.4 papunktyje, atliekamo dirvožemio monitoringo tiriami parametrai nurodyti Nuotekų dumblo reikalavimuose.

TREČIASIS SKIRSNIS

POVEIKIO KRAŠTOVAIZDŽIO IR BIOLOGINEI ĮVAIROVEI, KRAŠTOVAIZDŽIO VIZUALINĖS STRUKTŪROS POKYČIŲ IR JO ESTETINIO POTENCIALO MONITORINGAS

37. Poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei monitoringas, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo, nustatyto Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, monitoringas vykdomas fiksuojant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) ataskaitoje ar PAV sprendime, arba statinio projekte, arba ūkio subjektų ūkinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, strateginio ir (ar) planavimo dokumentuose nurodytų biologinės įvairovės ir kitų kraštovaizdžio komponentų (pavyzdžiui, laukinių gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir jų buveinių, saugomų rūšių ir jų buveinių, reljefo ir hidrografinio tinklo formų) būklę, vykdomos ūkinės veiklos sukeliamus šių komponentų, kraštovaizdžio vizualinės struktūros būklės ir jo estetinio potencialo pokyčius.

38. Poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo monitoringas vykdomas monitoringo programoje nurodytose biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio komponentų stebėjimo vietose, taikant monitoringo programoje numatytus stebėjimo metodus, periodiškumą ir dažnumą, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio komponentų būklės vertinimo kriterijus ir (ar) jų reikšmes (ribines vertes).

39. Poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo monitoringo metu išskiriami ūkinės veiklos neigiami poveikiai (pavyzdžiui, tarša, triukšmas, trikdymas, elektromagnetinis laukas, natūralių pelkių, pievų ir ganyklų ploto mažėjimas, vizualinę taršą, kaip ji apibrėžta Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje, sukeliančių aukštų statinių ar įrenginių atsiradimas ir kt.) biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio komponentams, pateikiami siūlymai dėl konkrečių priemonių, užtikrinančių kraštovaizdžio ir biologinei įvairovės, kraštovaizdžio vizualinės struktūros ir jo estetinio potencialo apsaugą, kompensuojančių galimus tos įvairovės praradimus ir neigiamus kraštovaizdžio pokyčius. Jeigu poveikio kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo monitoringo metu nustatoma, kad monitoringo programoje nustatytos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės komponentų būklės vertinimo kriterijų reikšmės (ribinės vertės) dėl neigiamo ūkinės veiklos poveikio viršijamos arba nepasiekiamos, nurodomos priemonės, kurios bus vykdomos neigiamam poveikiui išvengti, sumažinti ar kompensuoti.

40. Vykdant poveikio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo monitoringą, fiksuojamas ūkinės veiklos poveikis ekosistemų paslaugoms (ekosistemų paslaugų kokybės pokytis) ir invazinėms rūšims (jų rūšinės sudėties, paplitimo ploto pokyčiai).

41. Vertinant poveikį, lyginami kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kraštovaizdžio vizualinės struktūros pokyčių ir jo estetinio potencialo monitoringo duomenys iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios ir surinkti šios veiklos vykdymo metu.

Ūkio subjektų aplinkos

monitoringo nuostatų