5 priedas

I SKYRIUS

APLINKOS MONITORINGO PROGRAMOS STRUKTŪRA

1. Aplinkos monitoringo programoje (toliau – monitoringo programa) turi būti pateikiama išsami informacija apie monitoringą atsižvelgiant į pagrindinius išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo (gavybos) etapus, įskaitant ir monitoringą po išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių naudojimo baigimo.

2. Kiekviename etape (tyrimo, naudojimo ir veiklos baigimo) nurodoma:

2.1. stebimi parametrai;

2.2. taikoma monitoringo technologija, būdai ir priemonės ir jų pasirinkimo pagrindimas;

2.3. stebėjimo vietų ir ėminių paėmimo taškų erdvinio išdėstymo loginis pagrindimas;

2.4. stebėjimų dažnumas ir ėminių ėmimo stebėjimams loginis pagrindimas.

3. Dirvožemio monitoringas:

3.1. vykdomas ties gręžinio aikštelės riba ir 0,5 km spinduliu apie ją. Centrinė dirvožemio stebėjimo vieta monitoringo programoje numatoma ties gręžinio aikštelės riba, kitos išdėstomos atsižvelgiant į:

3.1.1. reljefą, kuriame gali kauptis teršalai avarinių išsiliejimų metu;

3.1.2. vyraujančių vėjų kryptį;

3.1.3. artimiausius recipientus – gyvenamąsias sodybas, uždurpėjusius dirbamos žemės plotus ir pan.;

3.2. monitoringo metu stebimi parametrai: angliavandenilių indeksas C10–C40, organinė anglis, chloridai (Cl);

3.3. atsižvelgiant į dirvožemio (grunto) cheminių savybių kaitos inertiškumą, stebėjimai vykdomi tokiu dažnumu:

3.3.1. 1 kartą per metus arba avariniams išsiliejimams stebėti eksploatacinio periodo metu;

3.3.2. 1 kartą per metus po eksploatacinio periodo, bet ne ilgiau kaip 5 metus po tyrimų ar naudojimo.

4. Oro monitoringas:

4.1. oro monitoringo metu stebimi parametrai: metano (CH4) koncentracija, radono (Rn-222) aktyvumo koncentracija;

4.2. veiklos metu metano koncentracija matuojama 4 taškuose (1 priešvėjinėje ir 3 pavėjinėje pusėje) visais metų sezonais (nuo 1 iki 3 kartų per sezoną). Kadangi metanas bus išmetamas 2-3 metrų aukštyje, pavėjinius taškus siūloma išdėstyti taip: 1 – ties gręžimo aikštelės riba, 2 – 10-20 metrų, 3 – 30-50 metrų atstumu nuo gręžimo aikštelės ribos;

4.3. veiklos metu gyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose 2 km spinduliu aplink gręžimo aikštelę, vykdomi radono (Rn-222) aktyvumo koncentracijos matavimai 1 kartą per metus šildymo sezono metu.

5. Hidrogeologinis monitoringas:

5.1. hidrogeologinio monitoringo metu turi būti numatytas gręžimo aikštelės apylinkėse (2 km spinduliu) esančių viešo geriamojo vandens tiekimo ir mineralinio vandens vandenviečių hidrogeocheminis tyrimas, aeracijos zonos ir gruntinio vandeningojo sluoksnio stebėjimai;

5.2. norint pagrįsti požeminio vandens stebėjimo vietų ir ėminių paėmimo taškų erdvinio išdėstymo logiką, Monitoringo programoje pateikiama informacija apie gręžimo aikštelės apylinkėse (2 km spinduliu) esančius ar buvusius (likviduotus, konservuotus) ir naudojamus požeminio vandens gręžinius;

5.3. požeminio vandens būklei stebėti gręžiniai pasirenkami, jų kiekis ir vietos nustatomos atsižvelgiant į konceptualaus tyrimo ploto ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinio hidrogeologinio modelio rezultatus, požeminių vandeningųjų sluoksnių tėkmės kryptis;

5.4. monitoringo programoje turi būti numatytas požeminio vandens stebėjimo gręžinių įrengimas gręžimo aikštelėje esančių iš gręžinio grįžtančio hidraulinio uolienų ardymo skysčio saugojimo įrengimų vietoje, gali būti numatytas požeminio vandens stebėjimo gręžinių įrengimas gėlojo ir mineralinio požeminio vandens sluoksniuose, jeigu jų nėra 2 km spinduliu aplink gręžimo aikštelę; turi būti numatyta ir individualių kastinių šulinių, esančių 0,5 km atstumu nuo tyrimo ploto ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinio, stebėsena;

5.5. požeminio vandens monitoringo taškuose turi būti stebimi fizikiniai ir cheminiai rodikliai, kurių kaita (didėjanti ar mažėjanti tendencija) rodo, kad iš tiriamojo geologinio sluoksnio gręžimo aikštelėje esančių įrenginių į gretimus vandeninguosius sluoksnius patenka išsklaidytieji angliavandeniliai ar tyrimų ir (arba) naudojimo metu patenka aukštos mineralizacijos vanduo;

5.6. Monitoringo programoje turi būti numatytas šių parametrų kaitos stebėjimas:

Pagrindiniai parametrai

Kiti parametrai

Požeminio vandens lygis (slėgis)

Aliuminio koncentracija

pH

Boro koncentracija

Temperatūra

Stroncio koncentracija

Savitasis elektros laidis

Bario koncentracija

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Angliavandenilių indeksas (C10–C40)

Kalcio koncentracija

Užterštumo lygis biocidais

Magnio koncentracija

Radono (Rn-222) aktyvumo koncentracija

Kalio koncentracija Natrio koncentracija

Visuminė alfa ir visuminė beta aktyvumo koncentracija

Chloridų koncentracija Sulfatų koncentracija Hidrokarbonatų koncentracija Metano koncentracija Ištirpusios organinės anglies koncentracija

Technogeninių radionuklidų aktyvumo koncentracija, jeigu tokie radionuklidai, kurių pusėjimo trukmė didesnė kaip 100 dienų, naudojami žvalgant ar gavybos metu

5.7. Stebėjimų dažnumas:

5.7.1. turi užtikrinti objektyvios informacijos apie išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių ir kitų cheminių medžiagų galimus patekimus į gretimus uolienų sluoksnius ir požeminius vandeninguosius sluoksnius surinkimą. Stebėjimų dažnumas turi skirtis skirtinguose tyrimo ir (arba) naudojimo ir (arba) naudojimo baigimo etapuose;

5.7.2. stebėjimai vykdomi tokiu dažnumu:

Parametras

Etapas

Tyrimo

Naudojimo1)

Veiklos baigimo2)

Požeminio vandens lygis (slėgis)4)

1 k./dieną

1 k./dieną

1 k./metus

Temperatūra

1 k./dieną

1 k./dieną

NT3)

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Ne mažiau 3 k./ tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Kalcio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Magnio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Kalio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Natrio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Chloridų koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Sulfatų koncentracija

Ne mažiau 3 k/tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Hidrokarbonatų koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

1 k./metus

Metano koncentracija

Ne mažiau 6 k./tyrimo laikotarpį

1 k./mėnesį

3 k./metus

Ištirpusios organinės anglies koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

Aliuminio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./3 metus

Boro koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./3 metus

Stroncio koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./3 metus

Bario koncentracija

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./3 metus

Radono (Rn-222) aktyvumo koncentracija

Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

Visuminė alfa ir visuminė beta aktyvumo koncentracija

Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

Technogeninių radionuklidų aktyvumo koncentracija tuo atveju, jeigu tokie radionuklidai, kurių pusėjimo trukmė didesnė kaip 100 dienų, naudojami žvalgybos ar gavybos metu

Ne mažiau 2 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

Angliavandenilių indeksas (C10 – C40)

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

Užterštumo lygis biocidais

Ne mažiau 3 k./tyrimo laikotarpį

1 k./ketvirtį

1 k./metus

1)pirmuosius 3 išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių naudojimo (gavybos) metus. Vėliau, atsižvelgiant į matavimų rezultatus, Programą derinusios institucijos gali rekomenduoti matavimus atlikti rečiau;

2)stebėjimai turėtų būti vykdomi 5 metus baigus gręžinio (žvalgybinio ar eksploatacinio) naudojimą ir likvidavus gręžinį;

3)NT – netaikoma;

4)tik gręžimo aikštelėje įrengtuose stebėjimo gręžiniuose.

6. Išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo seisminių įvykių monitoringas:

6.1. seisminių įvykių stebėsenai turi būti naudojami tinkamai parinkti ir instaliuoti mechaninius grunto virpesius registruojantys įrenginiai, kurių įskaitmeninimo dažnis turi būti ne mažesnis kaip 200 Hz;

6.2. mechaninius grunto virpesius registruojančių įrenginių laiko skaičiavimas turi būti susietas su GPS (globalia pozicionavimo sistema) laiko skaičiavimu, laiko matavimo paklaida negali būti didesnė kaip 0,01 s, laikas turi būti skaičiuojamas pagal pasaulinį laiką (GMT; Global Mean Time);

6.3. seisminių įvykių registravimui būtina naudoti ne mažiau kaip penkis mechaninius grunto virpesius registruojančius įrenginius, kurie turi būti išdėstyti optimaliai, atsižvelgiant į hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodų taikymų darbų plotą:

6.3.1. jeigu hidraulinis uolienų ardymas ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodai taikomi vertikaliame gręžinyje, mechaniniai grunto virpesius registruojantys įrenginiai išdėstomi nuo gręžinio žiočių ne didesniu kaip dvigubas hidraulinio uolienų ardymo gylis atstumu, t. y. seisminių įvykių stebėjimo ploto apertūra neturi viršyti keturgubo hidraulinio uolienų ardymo gylio skaičiuojant, kad angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) eksploatacinis gręžinys yra stebėjimų ploto viduryje ir ne mažesniu kaip pusė hidraulinio uolienų ardymo gylio atstumu, t. y. seisminių įvykių stebėjimo ploto apertūra negali būti mažesnė kaip hidraulinio uolienų ardymo gylis skaičiuojant, kad angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) eksploatacinis gręžinys yra stebėjimų ploto viduryje;

6.3.2. jeigu hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kiti angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodai taikomi horizontalioje gręžinio atšakoje, mechaniniai grunto virpesius registruojantys įrenginiai išdėstytomi nuo gręžinio atšakos projekcijos žemės paviršiuje ne didesniu kaip dvigubas hidraulinio uolienų ardymo gylis ir ne mažesniu kaip pusė hidraulinio uolienų ardymo gylio atstumu skaičiuojant, kad hidraulinio uolienų ardymo vietos projekcijos žemės paviršiuje yra stebėjimų ploto viduje;

6.4. seisminių įvykių monitoringas turi būti pradedamas ne vėliau kaip 0,5 val. prieš hidraulinio uolienų ardymo vykdymą, atliekamas hidraulinio uolienų ardymo metu ir tęsiamas ne mažiau kaip 24 val. pabaigus ardymą;

6.5. hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodų, kai ardomos uolienos, metu seisminių įvykių ir hidraulinio uolienų ardymo sukeltų mechaninių grunto virpesių signalų stebėsenos duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau ir ne rečiau kaip vieną kartą per parą. Pirminiai seisminių įvykių monitoringo duomenys skaitmeninėje laikmenoje Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) turi būti pateikti ne vėliau kaip per savaitę pabaigus hidraulinio uolienų ardymo darbus. Pirminiai seisminių įvykių monitoringo duomenys, t. y. kiekvieno mechaninius grunto virpesius registruojančio įrenginio registruotų signalų laiko istorijos (seismogramos), kiekvieno mechaninus grunto virpesius registruojančio įrenginio geografinės koordinatės 5 m tikslumu, kiekvieno mechaninius grunto virpesius registruojančio įrenginio visos seisminių kanalų charakteristikos, reikalingos žemės virpesių parametrams nustatyti, turi būti pateikti LGT NORDIC, SEES, MINISEED ar kitu seisminių duomenų apsikeitimo formatu (kiti seisminių duomenų registravimo formatai nurodomi monitoringo programoje).

Galutiniai seisminių įvykių monitoringo duomenys skaitmeninėje laikmenoje turi būti pateikti LGT ne vėliau kaip per mėnesį pabaigus hidraulinio uolienų ardymo darbus. Galutiniai seisminių įvykių monitoringo duomenys, t. y. kiekvieno mechaninius grunto virpesius registruojančio įrenginio registruotų seisminių signalų laiko istorijos (seismogramos), kiekvieno mechaninius grunto virpesius registruojančio įrenginio geografinės koordinatės 5 m tikslumu, kiekvieno mechaninius grunto virpesius registruojančio įrenginio visos seisminių kanalų charakteristikos, reikalingos žemės virpesių parametrams nustatyti, LGT turi būti pateikti NORDIC, SEES, MINISEED ar kitu seisminių duomenų keitimosi formatu (kiti seisminių duomenų registravimo formatai turi būti nurodyti Monitoringo programoje);

6.6. tiriant hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodų, kurių metu yra ardomos uolienos, sukeltų seisminių įvykių ir seisminių signalų, susijusių su įvairiais geologiniais procesais ir (ar) reiškiniais ardant uolienas, monitoringo duomenis, nustatomi šie parametrai indukuotiems seisminiams įvykiams:

6.6.1. seisminio įvykio laikas;

6.6.2. seisminio įvykio epicentro koordinatės;

6.6.3. seisminio įvykio hipocentro gylis;

6.6.4. seisminio įvykio stiprumas (magnitudė);

6.7. seisminių įvykių stiprumui vertinti turi būti naudojami momento stiprumai (magnitudės) (MW). Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių seisminių įvykių stiprumo vertinti momento magnitudėmis nėra galimybės, gali būti naudojamos vietinės magnitudės (ML) arba trukmės (kodos) magnitudės (MD). Būtina, kad tos pačios magnitudės būtų naudojamos visoms skirtingais mechaniniais grunto virpesius registruojančiais įrenginiais registruotoms seismogramoms ir visiems seisminiams įvykiams vertinti;

6.8. jei hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo, kai ardomos uolienos, metu seisminių įvykių stiprumas (magnitudė) viršija Mw=1 (ML=1; MD=1) ir jei nustatyta, kad seisminio įvykio epicentras yra arčiau kaip 5 km nuo ardymo vietos, būtina laikinai sustabdyti hidraulinio uolienų ardymo darbus. Apie seisminį įvykį, kurio stiprumo magnitudė viršijo Mw=1, el. paštu nedelsiant pranešama LGT.

II SKYRIUS

MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

7. Monitoringo stebėjimai, tyrimai ir matavimai atliekami pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nenustatyta metodų, – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, jei nėra ir šių reikalavimų, – pagal parengtas procedūras.

8. Jeigu ore ir požeminiame vandenyje (poveikio aplinkos oro kokybei ir požeminiam vandeniui monitoringas) išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu nustatomą ribą, pateikiant monitoringo duomenis turi būti įrašoma taikomo metodo nustatymo riba pažymint, kad išmatuota teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė.

9. Dirvožemio geocheminio monitoringo kokybės kontrolei ir tęstinumui užtikrinti kasmetiniai grunto tyrimai atliekami remiantis tais pačiais standartizuotais metodais ISO 16133, ISO 18400-202, ISO 18400-205, ISO 18400-102 ir numatomas 10 % lauko ėminių-dublikatų paėmimas ir jų laboratorinių tyrimų atlikimas. Angliavandenilių nuo C10 iki C40 kiekis nustatomas naudojant ISO 14507 dujų chromatografijos metodą arba analogišką, o dirvožemio geocheminiam monitoringui taikomų laboratorinių matavimo metodų neapibrėžtis turi būti ne didesnė kaip 15 %.

10. Ūkio subjektai, vykdantys monitoringą, privalo užtikrinti, kad:

10.1. monitoringo programoje numatytus taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) tyrimus ir (ar) matavimus atliktų, ėminius laboratoriniams tyrimams imtų laboratorijos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

10.2. žemės gelmių geologinius tyrimus atliktų asmenys, turintys leidimą, išduotą LGT Žemės gelmių įstatyme nustatyta tvarka, suteikiantį teisę atlikti atitinkamos rūšies žemės gelmių tyrimą; požeminio vandens ėminius imtų asmenys, turintys leidimą, suteikiantį teisę atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą ir (ar) ekogeologinį tyrimą, išduotą LGT Žemės gelmių įstatyme nustatyta tvarka; stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminiai laboratoriniams tyrimams atlikti būtų imami, matavimai ir tyrimai atliekami pagal Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų ir teršalų aplinkos ore ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo, matavimų ir tyrimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“.

11. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimai naudojant automatines matavimo sistemas turi būti vykdomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 86:2007 „Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai. Automatinės matavimo sistemos ir tyrimo metodai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. D1-654 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 86:2007 „Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai. Automatinės matavimo sistemos ir tyrimo metodai“ patvirtinimo“ reikalavimus.

III SKYRIUS

monitoringo duomenų IR INFORMACIJOS rinkimas, SAUGOJIMAS

12. Monitoringo duomenys renkami monitoringo programoje numatytu dažnumu, metodais ir reikalavimais.

13. Monitoringo ataskaitoje pateikiami atitinkamo tyrimo etapo ar praėjusių kalendorinių metų poveikio aplinkai monitoringo duomenys, monitoringo duomenų analizė ir išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai.

14. Monitoringo ataskaita rengiama kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d., ir saugoma pas monitoringą atlikusį subjektą.

15. Monitoringo ataskaitos kopijos ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 1 d. pateikiamos monitoringo programą derinusioms institucijoms.