1 priedas

I. Žaibo ėmiklių išdėstymas apsaugos kampo metodu

1. Žaibo ėmiklių išdėstymas laikomas tinkamu, jeigu norimas apsaugoti objektas visiškai patenka į žaibo ėmiklių apsaugos zoną.

2. Norint nustatyti apsaugos zoną, reikia atsižvelgti tik į fizinius metalinių žaibo ėmiklių dydžius.

II. Vieno strypo žaibo ėmiklių žaibolaidžio sistemos apsaugos zona

3. Vertikalaus strypo žaibo ėmiklio apsaugos zona yra kūgio formos, kurio ašis sutampa su žaibo ėmiklio ašimi, kampas a priklauso nuo apsaugos klasės (8 lentelė) ir žaibo ėmiklio aukščio (1 pav.). Apsaugos zonų pavyzdžiai pateikti 1.1 ir 1.2 paveikslėliuose.

(pav.)

1.1. pav. Vertikalaus strypo žaibo ėmiklio apsaugos zona: A – žaibo ėmiklio viršūnė; B – atskaitos plokštuma; OC – apsaugos zonos spindulys; h1 – žaibo ėmiklio strypo aukštis virš apsaugos zonos atskaitos plokštumos; a – apsauginis kampas pagal 1 pav.

(pav.)

1.2. pav. Vertikalaus strypo žaibo ėmiklio apsaugos zona: h1 – fizinis žaibo ėmiklio strypo aukštis.

Pastaba. Apsauginis kampas a1 priklauso nuo žaibo ėmiklio h1 aukščio. Apsauginis kampas a2 priklauso nuo h2 = h1 + H, atskaitine plokštuma laikant žemę. A1 atitinka h1 ir a2 atitinka h2.

III. Dviejų strypų žaibo ėmiklių apsaugos zona

4. Dviejų strypų žaibo ėmiklių apsaugos zona yra vieno strypo žaibo ėmiklių apsaugos zonų suma, kai virtualios kūgio viršūnės yra kiekviename tiesės tarp strypų taške (1.3 pav.).

(pav.)

1.3 pav. Dviejų strypų žaibo ėmiklių apsaugos zona.

Pastaba. Reikšmės atitinka 1.1. pav.

IV. Žaibo ėmiklių išdėstymas sferos metodu

5. Žaibo ėmiklių išdėstymas sferos metodu laikomas tinkamu tada, kai nė vienas statinio taškas nesiliečia su r spindulio sfera, priklausomai nuo apsaugos klasės (8 lentelė), besisukančia ant statinio ir aplinkui jį visomis įmanomomis kryptimis. T. y. sfera turi liesti tik žaibo ėmiklių sistemą (1.4 pav.).

(pav.)

1.4 pav. Žaibo ėmiklių sistemos konstrukcija naudojant sferos metodą.

Pastabos: 1. Besisukančios sferos spindulys r turi atitikti apsaugos klasę (pagal 8 lentelę).

2. H = h.

6. Jeigu statinio aukštis yra didesnis už sferos spindulį r, yra žaibo pataikymo į statinio šoną tikimybė. Žaibas gali pataikyti į kiekvieną statinio šono tašką, kurį liečia sfera. Tačiau ši tikimybė labai nedidelė, jeigu pastatas žemesnis nei 60 m.

7. Daugiausia žaibo smūgių teks aukštesniems statiniams, ypač jų viršutinėms dalims, horizontaliems kraštams ir kampams. Tik keli procentai žaibo smūgių teks statinių šonams.

8. Stebėjimai rodo, kad žaibo pataikymo į statinio šoną tikimybė labai mažėja žemėjant žaibo pataikymo taškui, matuojamam nuo žemės paviršiaus. Taigi siūloma įdiegti šoninių žaibo ėmiklių sistemą tik statinio viršuje (apimančią 20 % statinio aukščio). Šiuo atveju sferos metodas bus naudojamas tik skaičiuojant žaibo ėmiklių išsidėstymą viršutinėje statinio dalyje.

V. Žaibo ėmiklių išdėstymas tinkliniu būdu

9. Tinklinis būdas tinka lygiems horizontaliems ir nuožulniems stogams. Tinklinis būdas tinka plokštiems šoniniams paviršiams, norint apsisaugoti nuo žaibo smūgių į struktūros šoną.

10. Jeigu stogo nuožulnumas yra didesnis kaip 1/10, gali būti naudojami keli žaibo ėmikliai, jeigu atstumas tarp jų nedidesnis už atitinkamo tinklo plotį.

11. Plokštiems paviršiams apsaugoti siūloma tinkliniu būdu dengti visą paviršių laikantis šių salygų:

11.1. žaibo ėmikliai laidininkai yra tiesiami:

11.1.1. kraštinėse stogo linijose;

11.1.2. stogų iškyšose;

11.1.3. stogo kraiguose, jeigu stogo nuolydis didesnis už 1/10;

11.2. žaibo ėmiklių tinklo matmenys neturi viršyti 6 lentelėje pateiktų dydžių;

11.3. žaibo ėmiklių sistema turi būti tokia, kad žaibo srovė galėtų nutekėti į žemę ne mažiau kaip dviem skirtingais keliais;

11.4. žaibo ėmiklių apsaugos zonoje neturi būti jokių pašalinių metalinių iškyšų.

12. Detalesnė apsaugos zonų matmenų nustatymo informacija pateikta LST EN 62305-3 [6.5].