3 priedas

1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant transporto kurą, biodegalus ir skystuosius bioproduktus, kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

1.1. šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biodegalus, kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

E = eec + el + ep + etd + eu – esca – eccs – eccr

kur

E – bendras naudojant kurą išmetamas kiekis,

eec – kiekis, išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas,

el – metams apskaičiuotas anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamas kiekis,

ep – kiekis, išmetamas perdirbant;

etd – kiekis, išmetamas transportuojant ir skirstant;

eu – kiekis, išmetamas naudojant kurą;

esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;

eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;

eccr – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.

Pastaba. Neatsižvelgiamaį kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.

1.2. gaminant ir naudojant skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas kaip biodegalams (E), tačiau skaičiuojant įtraukiamas energijos pavertimas elektros energija ir (arba) šiluma, ir vėsuma:

1.2.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą:

kur

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηh – šiluminis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.

1.2.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją:

kur

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių skystojo bioprodukto sąnaudų, atsižvelgiant į jo energinę vertę, dalmuo.

1.2.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija:

kur

ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),

Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

1.2.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma:

kur

ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,

E – visas skystojo bioprodukto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą,

ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo,

Cel – nustatyta eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, yra 100 % (Cel = 1),

Ch –Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).

Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip:

kur

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške,

T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatams šildyti (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

2. Naudojant biokurą ir skystuosius bioproduktus, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis išreiškiamas taip:

2.1. biodegalų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biodegalų MJ, g CO2ekv/MJ;

2.2. skystųjų bioproduktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais kiekvienam galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv /MJ.

Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto 1.2 papunktyje), neatsižvelgiant, šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[5].

Jei išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai?, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[6]:

kai:

Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

3. Naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]

3.1. naudojant biodegalus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),

kur

EB – bendras biodegalų arba skystojo bioprodukto išmetamas kiekis;

EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamas kiekis transporto sektoriuje.

3.2. naudojant iš skystųjų bioproduktų pagamintą šilumą ir vėsumą, taip pat elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:

kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el,) – ECB(h&c,el)/ECF(h&c,el),

kur

ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis; ir

ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.

4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti dujos įvertinamos taip:

4.1. CO2 = 1;

4.2. N2O = 298;

4.3. CH4 = 25.

5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, ir kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, įrašytas į Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 3 priedas. Vietovės, įrašomos į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas, į kurias įtraukiama informacija apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, susidarantį auginant žemės ūkio žaliavas tose vietovėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurios pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo klasifikuojamos kaip Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (toliau – NUTS) 2 lygio teritoriniai vienetai arba kaip labiau išskaidyto NUTS lygio vienetai. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.

6. 1.1 papunktyje nurodyto skaičiavimo tikslais į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, užtikrintą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus pasėlius ir sėjomainą, sėjant antsėlius, tvarkant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama, jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų7.

7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį, dalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB,[7]

kur

el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[8] ir daugiamečių pasėlių žemė[9] laikomos vienu žemės naudojimu;

CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant, kuri data yra vėlesnė;

CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir

eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:

8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai ir

8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.

29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas 8.2 papunktyje nurodytoje žemėje.

9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.

10. Apskaičiuojant žemėje esančias anglies atsargas, vadovaujamasi Europos Komisijos gairėmis[10].

11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.

Norint apskaičiuoti elektros energijos, pagamintos nekietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, suvartojimą, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra lygus elektros energijos gamybos ir skirstymo vidutiniam išmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei ta įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.

Į perdirbimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas, pusgaminius ir saugant, skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 4.3 punktą, šis punktas netaikomas.

13. Naudojant kurą išmetamas kiekis (eu) biodegalams ir skystiesiems bioproduktams turi būti prilygintas nuliui. Naudojamo kuro kitų (ne CO2) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O ir CH4) kiekis įskaičiuojamas į skystųjų bioproduktų koeficientą eu.

14. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir geologiškai saugant anglį (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.

15. Išmetamas CO2 kiekis, sumažėjęs surenkant ir pakeičiant anglį (eccr praktika), turi būti tiesiogiai susijęs su biokuro arba skystųjų bioproduktų gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir turi būti nurodomas tik tas kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komercinių produktų gamyboje ir teikiant paslaugas, siekiant pakeisti iškastinio kuro CO2 anksčiau nei 2036 m. sausio 1 d.

16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją duodantis kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamasgamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip:

kur

Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške

T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).

Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės keip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:

Ch = Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y.: 0,3546

To skaičiuojant naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.

Skaičiuojant To vartojamos sąvokos:

a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;

b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;

c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.

17. Kai kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis, ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos gamybos metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra toks pat kaip kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos metu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis , gaunamas apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žalaivų . Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.

18. Norint atlikti 17 punkte nurodytą apskaičiavimą, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, apskaičiuojant išmetamą kiekį, vietoje bendro išmetamo kiekio naudojama tik dalis išmesto kiekio, kuri buvo priskirta tarpiniam kuro produktui paskutiniame minėto proceso etape.

Gaminant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, atliekant skaičiavimą atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 17 punktas. Atliekoms ir liekanoms nepriskiriamas joks išmetamųjų teršalų kiekis. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.

Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant įtrauktų į žaliavų sąrašą, nustatytą Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, 17 punkte, (toliau – žaliavų sąrašas) būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo lygus nuliui, neatsižvelgiant, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais minėtos atliekos perdirbamos į tarpinius produktus.

Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), atliekant 17 punkte nurodytą skaičiavimą, analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.

19. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą su biodegalais susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė EF(t) yra 94 g CO2ekv /MJ.

Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami elektros energijai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(e)) yra 183 g CO2ekv/MJ.

Skaičiuojant 2.4 punkte nurodytą su skystaisiais bioproduktais, kurie naudojami naudingajai šilumai, taip pat šilumai ir (arba) vėsumai gaminti, susijusį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, lygintino iškastinio kuro vertė ECF (h&c) yra 80 g CO2ekv/MJ.

Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių