7 priedas
BIOMASĖS KURO IR LYGINTINO IŠKASTINIO KURO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ POVEIKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA
1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą, kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
1.1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų gaminant ir naudojant biomasės kurą iki jo pavertimo elektros energija, šiluma ir vėsuma, kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
E = eec + el + ep + etd + eu – esca– eccs – eccr,
kai:
E – visas kuro gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;
eec – žaliavų išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;
el – išmetamųjų teršalų dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, kiekis per metus;
ep – perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd – transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;
eu – naudojamo kuro išmetamųjų teršalų kiekis;
esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl anglies kaupimosi dirvožemyje taikant gerąją žemės ūkio praktiką ir mėšlo tvarkymo metodus;
eccs – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir geologinio saugojimo;
eccr – išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.
Pastaba. Neatsižvelgiama į kiekį, išmetamą gaminant mechanizmus ir įrangą.
1.2. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant įvairius substratus, gaminamos biodujos arba biometanas, tipinis ir numatytas sumažintas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
kai:
E – išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kiekvienam biodujų arba biometano, pagamintų skaidant nustatyto mišinio substratus, MJ;
Sn – pradinės žaliavos n procentinė dalis energinėje vertėje;
En – Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių
8 priede numatyto gamybos būdo n išmetamųjų teršalų kiekis, išreikštas gCO2/MJ [37].
kai:
Pn – kilogramo šlapios pradinės žaliavos n energijos išeiga [MJ] [38];
Wn – substrato n svorinis daugiklis, apibrėžiamas kaip:
kai:
In – metinis į pūdytuvą sudėto substrato n kiekis (nesuskaidytos medžiagos tonomis);
AMn – vidutinis metinis substrato n drėgnumas [kg vandens / kg nesuskaidytos medžiagos];
SMn – standartinis substrato n drėgnumas[39].
1.3. Jei biologinių dujų gamykloje, kartu skaidant substratus n, gaminamos biodujos elektros energijai gaminti arba biometanas, biodujų ir biometano faktinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
kai:
E – visas biodujų arba biometano gamybos išmetamųjų teršalų kiekis iki energijos virsmo;
Sn – į pūdytuvą sudėtos pradinės žaliavos n procentinė dalis;
eec,n – pradinės žaliavos n išgavimo arba auginimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd,žaliavos,n – pradinės žaliavos n transportavimo į pūdytuvą išmetamųjų teršalų kiekis;
el,n – pradinės žaliavos n dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo būdo keitimu, išmetamo teršalų kiekis per metus;
esca – išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas geriau tvarkant n[40] pradinę žaliavą;
ep – perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekis;
etd,product – biodujų ir (arba) biometano transportavimo ir skirstymo išmetamųjų teršalų kiekis;
eu – naudojant kurą susidarančių išmetamųjų teršalų kiekis, t. y. degimo proceso metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
eccs – dėl CO2 sugavimo ir geologinio saugojimo sumažintas išmetamas kiekis;
eccr – išmetamo taršalų kiekio sumažėjimas dėl CO2 surinkimo ir pakeitimo.
1.4. Jei biomasės kuras naudojamas elektros energijos, šilumos ir vėsumos gamybai, įskaitant energijos pavertimą pagaminta elektros energija ir (arba) šiluma arba vėsuma, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
1.4.1. jei energijos įrenginys duoda tik šilumą:
kai:
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.
1.4.2. jei energijos įrenginys duoda tik elektros energiją:
kai:
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių kuro sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo.
1.4.3. jei energijos įrenginys duoda naudingąją šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo elektros energija ir mechaninė energija:
kai:
ECel – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);
Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
1.4.4. jei energijos įrenginys duoda šilumą kartu su elektros energija ir (arba) mechanine energija, jo naudingoji šiluma:
kai:
ECh – visas galutinio energijos produkto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis,
E – visas kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prieš galutinį energijos virsmą;
ηel – elektrinis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos elektros energijos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
ηh – šiluminis naudingumas, apibrėžiamas kaip per metus pagamintos naudingosios šilumos ir metinių energijos sąnaudų, atsižvelgiant į energinę vertę, dalmuo;
Cel – eksergijos dalis elektros energijoje ir (arba) mechaninėje energijoje, nustatyta 100 % (Cel = 1);
Ch – Karnò efektyvumas (eksergijos dalis naudingojoje šilumoje).
Įvairių temperatūrų naudingosios šilumos Karnò efektyvumas (Ch) apibrėžiamas taip:
kai:
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;
T0 – aplinkos temperatūra, nustatyta 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:
Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546. Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
2. Biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
2.1. biomasės kuro išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (E) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais biomasės kuro MJ, g CO2ekv/MJ;
2.2. naudojant biomasės kurą pagamintos šilumos arba elektros energijos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (EC) išreiškiamas CO2 ekvivalento gramais galutinio energijos produkto (šilumos arba elektros energijos) MJ, g CO2ekv/MJ.
Jei šiluma ir vėsuma gaminamos kartu su elektros energija, išmetamas teršalų kiekis paskirstomas tarp šilumos ir elektros energijos (kaip nustatyta 1 punkto d papunktyje), neatsižvelgiant, ar šiluma naudojama šildymui ar vėsinimui[41].
Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidariusių išgaunant arba auginant žaliavas, kiekis (eec) išreiškiamas g CO2ekv/sausosios pradinės žaliavos tonai, CO2 ekvivalento gramai MJ kuro (g CO2ekv /MJ) apskaičiuojami taip[42]:
Kai
Sausosios pradinės žaliavos tonos išmetamas teršalų kiekis apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
3. Naudojant biomasės kurą, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
3.1. transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:
kiekio sumažėjimas = (EF(t) – EB)/EF(t),
kai:
EB – bendras transporto degalams naudojamo biomasės kuro išmetamas kiekis ir
EF(t) – bendras lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis transporto sektoriuje;
3.2. naudojant iš biomasės kuro pagamintą šilumą ir vėsumą, elektros energiją, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas:
kiekio sumažėjimas = (ECF(h&c,el) – ECB(h&c,el))/ECF(h&c,el),
kai:
ECB(h&c,el) – visas šilumos arba elektros energijos išmetamųjų teršalų kiekis;
ECF(h&c,el) – visas lygintino iškastinio kuro išmetamųjų teršalų kiekis naudingajai šilumai ir elektros energijai.
4. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, į kurias atsižvelgiama pagal 1 punktą, yra CO2, N2O ir CH4. CO2 ekvivalentui apskaičiuoti šios dujos įvertinamos taip:
4.1. CO2 = 1;
4.2. N2O = 298;
4.3. CH4 = 25.
5. Į kiekį, kuris išmetamas išgaunant, nuimant žaliavų derlių arba auginant žaliavas (eec), įtraukiamas kiekis, išmetamas vykstant gavybos arba auginimo procesams, taip pat kiekis, išmetamas renkant, džiovinant ir saugant žaliavas, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su gavybai arba auginimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba. CO2 surinkimas auginant žaliavas neįskaičiuojamas. Kiekio, kuris išmetamas auginant žemės ūkio biomasę, įverčius galima gauti vietoj faktinių verčių taikant vietovių, įrašomų į Europos Komisijai galimas pateikti ataskaitas[43], auginimo išmetamųjų teršalų kiekio vidurkius arba naudojantis informacija apie auginimo išmetamųjų teršalų kiekio numatytąsias išskaidytas vertes, Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus, biomasės kurą ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių 7 priedas. Jei tose ataskaitose aktualios informacijos nėra, galima vidurkius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, apskaičiuoti atsižvelgiant į vietinius ūkininkavimo būdus, pavyzdžiui, remiantis ūkių grupės duomenimis.
Teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio įverčius, kaip alternatyvą faktinėms vertėms, galima gauti naudojantis teršalų, išmetamų iš biomasės, gautos auginant ir kertant mišką, kiekio vidurkiais, apskaičiuotais tai vietovei nacionaliniu lygmeniu.
6. Skaičiuojant 1.1 papunktyje nurodytą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą, užtikrintą geriau valdant žemės ūkį esca (pavyzdžiui, mažiau įdirbant žemę arba jos neįdirbant, pagerinus pasėlius ir sėjomainą, sėjant antsėlius, taip pat valdant pasėlių liekanas ir naudojant organines dirvožemio gerinimo medžiagas (pavyzdžiui, kompostą, mėšlo skaidymo degazuotąjį substratą)), atsižvelgiama tik tuo atveju, jei dėl jų nekyla neigiamo poveikio biologinei įvairovei rizika. Be to, turi būti pateikiami svarūs ir patikimi įrodymai, kad dirvožemyje sukaupta daugiau anglies arba kad pagrįsta tikėtis, kad auginant atitinkamą žaliavą anglies dirvožemyje susikaupė daugiau, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekius, jei auginant žaliavas naudota daugiau trąšų ir herbicidų45.
7. Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Šiam išmetamųjų teršalų kiekiui apskaičiuoti taikoma taisyklė:
el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, [44]
kur
el – dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės naudojimo paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė biomasės kuri energijos vienetui). Pasėlių žemė[45] ir daugiamečių pasėlių žemė[46] laikomos vienu žemės naudojimu;
CSR – su etaloniniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninis žemės naudojimas yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data vėlesnė;
CSA – su faktiniu žemės naudojimu susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją).Kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;
P – pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biomasės kuro energija ploto vienetui per metus) ir
eB – 29 g CO2ekv/MJ biomasės kuro priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.
8. Suteikiamas 29 g CO2ekv/MJ priedas, jeigu pateikiami įrodymai, kad žemė:
8.1. 2008 m. sausio mėn. nebuvo naudojama žemės ūkio ar kitai veiklai;
8.2. yra labai nualinta žemė, įskaitant žemę, kuri anksčiau buvo žemės ūkio paskirties žemė.
29 g CO2ekv/MJ priedas taikomas laikotarpiu iki 20 metų nuo žemės naudojimo paskirties pakeitimo į žemės ūkio paskirtį datos, jei užtikrinamas nuolatinis anglies atsargų didėjimas, taip pat labai sumažinamas erozijos pasireiškimas b papunktyje nurodytoje žemėje.
9. Labai nualinta žemė – žemė, kuri gana ilgą laiką buvo labai druskinga arba turėjo labai mažai organinių medžiagų ir buvo labai paveikta erozijos.
10. Apskaičiuojant anglies sankaupas žemėje, vadovaujamasi Europos Komisijos parengtomis gairėmis[47].
11. Į kiekį, kuris išmetamas perdirbant (ep), turi būti įtrauktas su perdirbimu susijęs išmetamas kiekis, su atliekomis ir nuotėkiu susijęs išmetamas kiekis ir kiekis, susijęs su perdirbimui naudojamų cheminių medžiagų arba produktų gamyba, įskaitant išmetamą CO2 kiekį, kuris atitinka iškastinio kuro anglies kiekį, neatsižvelgiant, ar jis iš tikrųjų proceso metu sudeginamas.
Norint apskaičiuoti suvartojimą elektros energijos, pagamintos ne kietojo ar dujinio biomasės kuro gamykloje, tos elektros energijos gamybos ir skirstymo metu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis laikomas lygiu elektros energijos gamybos ir skirstymo metu vidutiniam išmestam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui apibrėžtame regione. Nukrypstant nuo šios taisyklės, gamintojai gali naudoti tam tikros elektros energijos gamybos įmonės vidutinę vertę toje įmonėje pagamintai elektros energijai, jei įmonė neįjungta į elektros energijos sistemą.
Į perdirbimo išmetamųjų teršalų kiekį prireikus įskaičiuojamas tarpinių produktų ir medžiagų džiovinimo metu išmetamųjų teršalų kiekis.
12. Į transportavimo ir skirstymo (etd) išmetamųjų teršalų kiekį turi būti įtrauktas kiekis, išmetamas transportuojant žaliavas ir pusgaminius, ir saugant bei skirstant galutines medžiagas. Kiekiui, išmetamam transportuojant ir skirstant, į kurį turi būti atsižvelgta pagal 5 punktą, šis punktas netaikomas.
13. Naudojant kurą, laikoma, kad biomasės kuro išmetamas CO2 kiekis (eu) lygus nuliui. Naudojant kurą išmetamų kitų (ne CO2) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CH4 ir N2O) kiekiai įskaičiuojami į vertę eu.
14. Išmetamas kiekis, sumažinamas surenkant ir geologiškai saugant CO2 (eccs), į kurį neatsižvelgta apskaičiuojant ep, yra kiekis, kurio išvengiama surenkant ir saugant išmetamą CO2 kiekį, tiesiogiai susijusį su biomasės kuro gavyba, transportavimu, perdirbimu ir skirstymu, jei saugojimas atitinka Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo reikalavimus.
15. Išmetamas CO2 kiekis, sumažinamas surenkant ir pakeičiant CO2 (eccr praktika), turi būti tiesiogiai susijęs su biomasės kuro gamyba, kuriai jis priskiriamas, ir turi būti kiekis, kurio išvengiama surenkant CO2, kurio anglis yra iš biomasės ir kuris naudojamas komercinių produktų gamyboje ir teikiant paslaugas, siekiant pakeisti iškastinio kuro CO2 anksčiau nei 2036 m. sausio 1 d.
16. Jei kogeneracijos įrenginys, šilumą ir (arba) elektros energiją gaminantis biomasės kuro gamybos procesui, kurio išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas, gamina perteklinę elektros energiją ir (arba) perteklinę naudingąją šilumą, išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padalijamas tarp elektros energijos ir naudingosios šilumos pagal šilumos temperatūrą (atitinkančią šilumos naudingumą (naudą)). Naudingoji šilumos dalis apskaičiuojama dauginant jos energinę vertę ir Karnò efektyvumą (Ch) ir apskaičiuojama taip:
kai:
Th – naudingosios šilumos absoliučioji temperatūra (kelvinais), išmatuota galutiniame taške;
T0 – aplinkos temperatūra yra 273,15 K (lygi 0 °C).
Jeigu perteklinė šiluma eksportuojama pastatų šildymui (žemesnės kaip 150 °C (423,15 K) temperatūros), Ch gali būti apibrėžiamas taip:
Ch – Karnò efektyvumas, kai šilumos temperatūra 150 °C (423,15 K), t. y. 0,3546
T0 skaičiavimo tikslais naudojamas faktinis efektyvumas, gaunamas metinį mechaninės energijos, elektros energijos ir šilumos kiekį atitinkamai padalijus iš metinių energijos sąnaudų.
Skaičiuojant T0 vartojamos sąvokos:
a) kogeneracija – šiluminės, elektros ir (arba) mechaninės energijos gamyba vieno proceso metu;
b) naudingoji šiluma – šildymui arba vėsinimui gaminama šilumos energija siekiant atitikti ekonomiškai pagrįstą šilumos poreikį;
c) ekonomiškai pagrįsta paklausa – paklausa, kuri atitinka šildymo arba vėsinimo poreikį ir kuri priešingu atveju būtų tiekiama kitais būdais, atitinkančiais rinkos sąlygas.
17. Kai biomasės kuro gamybos procese gaminamas ir kuras, kuriam apskaičiuojamas išmetamas kiekis ir vienas arba keli kiti produktai (gretutiniai produktai), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kurui arba jo tarpiniam produktui ir gretutiniams produktams turi būti paskirstytas proporcingai jų energinei vertei (nustatytai kaip žemutinė kuro degimo šiluma kitų nei elektros energija ir šiluma gretutinių produktų atveju). Perteklinės naudingosios šilumos atveju išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis lygus biomasės kuro gamybos procesui tiekiamos šilumos arba elektros energijos gamybos metu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui , gaunamam apskaičiavus visų kogeneracijos įrenginio, katilo arba kito aparato, biomasės kuro gamybai duodančio šilumą arba elektros energiją, sąnaudų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant CH4 ir N2O ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iš pradinių žaliavų. Jei kogeneracijos būdu gaminama elektros energija ir šiluma, skaičiavimas atliekamas pagal 16 punktą.
18. Norint atlikti 17 punkte nurodytus apskaičiavimus, paskirstomas išmetamas kiekis yra eec + el + esca + tos ep, etd, eccs, ir eccr dalys, kurios išmetamos prieš gretutinio produkto gamybos proceso etapą ir per jį. Jei koks nors priskyrimas prie gretutinių produktų atliktas ankstesniame būvio ciklo proceso etape, apskaičiuojant išmetamą kiekį, vietoje bendro išmetamo kiekio naudojama tik dalis išmesto kiekio, kuri buvo priskirta tarpiniam kuro produktui paskutiniame minėto proceso etape. Gaminant biodujas ir biometaną, skaičiuojant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atsižvelgiama į visus gretutinius produktus, kuriems netaikomas 17 punktas. Apskaičiuojant daroma prielaida, kad neigiamos energinės vertės gretutinių produktų energinė vertė lygi nuliui.
Laikoma, kad atliekų ir liekanų, įskaitant įtrauktų į žaliavų sąrašą, būvio ciklo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki tų atliekų ir liekanų surinkimo lygus nuliui, neatsižvelgiant, ar prieš pavirsdamos galutiniais produktais minėtos atliekos perdirbamos į tarpinius produktus.
Jei biomasės kuras gaminamas perdirbimo gamyklose (ne apdorojimo įrenginiuose, sujungtuose su katilais arba kogeneracijos įrenginiais, tiekiančiais šilumą ir (arba) elektros energiją apdorojimo įrenginiui), 17 punkte nurodyto skaičiavimo tikslais atliekamos analizės vienetas yra perdirbimo gamykla.
19. Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(el) turi būti 183 g CO2ekv/MJ arba 212 g CO2ekv/MJ elektros energijos atokiausiems regionams.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, taip pat dėl biomasės kuro naudojimo šilumos ir (arba) elektros energijos gamybai, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 80 g CO2ekv/MJ.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo naudingosios šilumos gamybai, jei tiesioginį fizinį anglių pakeitimą galima įrodyti, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(h) turi būti 124 g CO2ekv/MJ.
Skaičiuojant 3 punkte nurodytą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl biomasės kuro naudojimo gaminant transporto degalus, lygintino iškastinio kuro vertė ECF(t) turi būti 94 g CO2ekv/MJ
Gaminant ir naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio apskaičiavimo taisyklių