54 punktas
Teritorijų planavimo normų 54 punktas
54. Atviros (pastatais ir stogą turinčiais inžineriniais statiniais neužstatytos) urbanistinės erdvės skirstomos į:
54.1. viešąsias erdves – tinklinę sistemą formuojančius urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementus, skirtus visuomenės bendriesiems interesams, atliekančius susisiekimo, rekreacijos, socialines, bendruomenių būrimo funkcijas. Viešąsias erdves (gatves, pėsčiųjų takus, aikštes, skverus, bulvarus, parkus, viešuosius paplūdimius ir pan.) dažniausia valdo ir prižiūri savivaldybės ar valstybės institucijos, šios erdvės visą laiką ar nustatytu lankymo metu atviros visiems visuomenės nariams. Viešosios erdvės statiniais, želdiniais arba mažosios architektūros elementais atskiriamos nuo privačiųjų erdvių. Gali būti išskiriamos iš dalies viešosios erdvės, kurios viešosios erdvės funkcijas atlieka tik tam tikru metu, turi funkcinių ar socialinių sąsajų su pastatu ar jų grupe, kvartalu ar konkrečių naudotojų grupe. Iš dalies viešosios erdvės priklauso konkrečiai institucijai ar bendruomenei, dažnai naudojamos vietos bendruomenės (prekybos centrų, mokyklų, ligoninių prieigos ir pan.);
54.2. privačiąsias erdves (rengiant vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nustatomas detaliųjų planų reglamentas) – asmens ar asmenų grupės, bendrijos ar bendruomenės valdomas erdves, kurių lankymas kontroliuojamas (vienbučių ir dvibučių namų, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos, individualių būstų terasos, kiemai, sodai ir pan.). Privačiąsias erdves valdo ir prižiūri jų savininkai ir valdytojai, šios erdvės aiškiai atskiriamos nuo viešųjų erdvių, viena nuo kitos jos gali būti atskiriamos fiziniais (taip pat ir turinčiais emocinę reikšmę) barjerais – taip skatinama šias erdves prižiūrėti ir kontroliuoti. Pagal patekimo į privačiąsias erdves ribojimo lygį gali būti išskiriamos iš dalies privačiosios erdvės, skirtos konkrečiai gyventojų grupei naudoti (daugiabučių gyvenamųjų namų vidiniai kiemai, bendri daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų sodai, terasos ir pan.). Iš dalies privačiąsias erdves valdo ir patekimą į jas riboja jas naudojančios gyventojų grupės. Privačiųjų erdvių nerekomenduojama planuoti centrų funkcinėse zonose esančiuose žemės sklypuose, kurie neskirti gyvenamiesiems pastatams.