1 priedas

1. Ekspozicijai elektromagnetiniuose laukuose apibūdinti naudojami šie fizikiniai dydžiai:

1.1. Elektrinio lauko stipris (E) – vektorinis dydis, atitinkantis jėgą, kuria veikiama įkrauta dalelė, nepaisant jos judėjimo erdvėje. Šis dydis išreiškiamas voltais metrui (Vm–1). Reikia skirti aplinkos elektrinį lauką ir elektrinį lauką kūne, sukeltą veikiant aplinkos elektriniam laukui (in situ).

1.2. Srovė galūnėse (IL) – srovė asmens, veikiamo 10–110 MHz dažnių juostos elektromagnetinių laukų, galūnėse, atsirandanti dėl sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu arba esant veikiamame kūne sukeltų talpinių srovių srautui. Ji išreiškiama amperais (A).

1.3. Kontaktinė srovė (IC) – srovė, atsirandanti dėl asmens sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu. Ji išreiškiama amperais (A). Nuostovioji kontaktinė srovė atsiranda dėl asmens nuolatinio sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu. Prisilietus prie tokio objekto gali įvykti kibirkštinis išlydis ir atsirasti su juo susijusių pereinamųjų srovių.

1.4. Elektros krūvis (Q) – atitinkamas dydis, naudojamas kibirkštiniam išlydžiui ir išreiškiamas kulonais (C).

1.5. Magnetinio lauko stipris (H) – vektorinis dydis, kuris kartu su magnetinio srauto tankiu apibūdina magnetinį lauką bet kuriame erdvės taške. Jis išreiškiamas amperais metrui (Am–1).

1.6. Magnetinio srauto tankis (B) – vektorinis dydis, dėl kurio atsiranda judančius krūvius veikianti jėga, išreiškiamas teslomis (T). Tuščioje erdvėje ir biologinėse medžiagose magnetinio srauto tankį ir magnetinio lauko stiprį galima sukeisti, naudojant magnetinio lauko stiprio H = 1 Am–1 ir magnetinio srauto tankio B = 4π 10–7 T atitiktį (maždaug 1,25 mikroteslos).

1.7. Galios tankis (S) – tinkamas dydis, naudojamas ypač aukštiems dažniams, kai įsiskverbimo į kūną gylis yra mažas. Tai spinduliuotės galia, krentanti statmenai paviršiui, padalyta iš paviršiaus ploto. Jis išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui (Wm–2).

1.8. Savitoji energijos sugertis (SA) – energijos kiekis, kurį sugeria biologinio audinio masės vienetas, išreiškiamas džauliais kilogramui (Jkg–1). Nuostatuose jis naudojamas siekiant nustatyti impulsinės mikrobangų spinduliuotės sukeltą poveikį.

1.9. Savitosios energijos sugerties sparta (SAR) – vidutinė visam kūnui ar kūno dalims tenkanti sparta, kuria kūno audinio masės vienetas sugeria energiją. Ji išreiškiama vatais kilogramui (Wkg–1). Viso kūno SAR yra plačiai priimtas dydis, skirtas nepageidaujamam šiluminiam poveikiui susieti su radijo dažnių (RF) ekspozicija. Norint įvertinti ir apriboti pernelyg didelį energijos susikaupimą mažose kūno dalyse, kuris atsiranda dėl ypatingų ekspozicijos sąlygų, reikia žinoti ne tik viso kūno vidutinį SAR, bet ir vietines SAR vertes. Tokios sąlygos būtų, pvz., kai asmuo yra veikiamas RF žemų dažnių MHz juostoje (pvz., dielektrinis kaitintuvas), ir kai asmenys yra veikiami artimojo antenos lauko.

2. Naudojant nurodytus dydžius galima tiesiogiai išmatuoti šiuos dydžius: magnetinio srauto tankį (B), kontaktinę srovę (IC), srovę galūnėse (IL), elektrinio lauko stiprį (E), magnetinio lauko stiprį (H) ir galios tankį (S).

Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatų