2 priedas
ELEKTROS ĮRENGINIŲ IR ORO LINIJŲ TERMOVIZINIS TIKRINIMAS
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Elektros įrenginių ir oro linijų (toliau – OL) termoviziniam tikrinimui turi būti naudojami termovizoriai arba pirometrai, kurių skiriamoji geba ne mažesnė kaip 0,1 °C, esant +30 °C temperatūrai, o rekomenduojamas spektrinis diapazonas 8–12 mm.
2. Elektros įrenginių termovizinis tikrinimas atliekamas nesant tiesioginei saulės spinduliuotei (apsiniaukusi diena), esant oro drėgmei ne didesnei kaip 90%, bei esant vėjo greičiui ne didesniam kaip 6 m/s.
3. Elektros įrenginių ir srovėlaidžių įšilimo dėl darbo sąlygų ir konstrukcijos techninė būklė gali būti įvertinta temperatūros normomis (temperatūros perviršiu, pertekline temperatūra, defekto koeficientu, temperatūros kitimu laike, keičiantis apkrovai), palyginant išmatuotą temperatūrą fazės aplinkoje bei tarp gretimų fazių su akivaizdžiai gerais elementas ar kitais tokio paties tipo įrenginiais ir pan., bei vadovaujantis atitinkamų šio priedo punktų nuostatomis.
4. Didžiausios temperatūrų vertės ir jų perviršis nurodyti Aprašo 2 priedo 1 lentelėje. Kontaktų ir kontaktinių varžtų jungčių normomis (Aprašo 2 priedo 1 lentelė) reikia vadovautis, esant apkrovos srovei (0,6–1,0)Iv, perskaičiavus rezultatus. Išmatuota temperatūros perviršio vertė perskaičiuojama taip:
, (1)
čia:
DTv – temperatūros perviršis (įrenginio ir aplinkos temperatūrų skirtumas), esant vardinei apkrovos srovei Iv ;
DTd – tas pats, esant darbo srovei Id.
5. Elektros įrenginių ir srovėlaidžių elementų defektų pradinėse stadijose, esant apkrovos srovei 0,3 Iv ir mažesnei, termoviziniu tikrinimu išaiškinti negalima.
6. Kontaktams ir kontaktinėms varžtų jungtims, esant apkrovos srovei (0,3–0,6) Iv, rezultatus galima įvertinti pasinaudojus pertekline temperatūra. Normatyvų temperatūros vertė perskaičiuota 0,5 Iv apkrovos srovės atžvilgiu. Perskaičiuojama taip:
, (2)
čia DT0,5 – perteklinė temperatūra, esant apkrovos srovei 0,5×Iv.
7. Defektų lygiai gali būti nustatyti, įvertinant kontaktų ir kontaktinių varžtų jungčių techninę būklę, kada naudojama perteklinės temperatūros vertė, esant apkrovos srovei 0,5×Iv taip:
7.1. esant perteklinei temperatūrai +5 – +10 °C – pradinis defekto lygis, kurį reikia kontroliuoti ir per planinį remontą defektą pašalinti;
7.2. esant perteklinė temperatūrai +10 – +30 °C – pavojingas defektas ir artimiausio įrenginio remonto metu, būtina defektą pašalinti;
7.3. esant perteklinei temperatūrai aukštesnei kaip +30 °C ‑ avarinis defektas ir būtina skubiai defektą pašalinti.
8. Įvertinant suvirintų kontaktų ir suspaudžiamųjų kontaktinių jungčių techninę būklę, gali būti naudojama perteklinės temperatūros vertė arba defekto koeficientas.
1 lentelė. Leidžiamosios įšilimo temperatūros
Eil. Nr.
Tikrinamieji mazgai
Didžiausios leidžiamosios vertės
Įšilimo tempe-ratūra, °C
Temperatūros perviršis, °C
1.
Srovėlaidžiai (išskyrus kontaktus ir kontaktines jungtis) ir metalinės nesrovinės dalys: 1.1. neizoliuotos ir su izoliacija neturinčios sąlyčio 1.2. izoliuotos ar susiliečiančios su izoliacinėmis medžiagomis atitinkančiomis terminio atsparumo klases (GOST‘ą): Y A E B F H
+120 +90 +100 +120 +130 +155 +180
+80 +50 +60 +80 +90 +115 +140
2.
Vario ir vario lydinių kontaktai: - nepadengti, ore/izoliacinėje alyvoje - su uždedamomis sidabrinėmis plokštelėmis ore/izoliacinėje alyvoje - padengti sidabru arba nikeliu, ore / izoliacinėje alyvoje - padengti ne plonesniu kaip 24 mm storio sidabro sluoksniu; - padengti alavu, ore / izoliacinėje alyvoje;
75/80 120/90 105/90 120 90/90
35/40 80/50 65/50 80 50/50
3.
Metaliniai keraminiai kontaktai su volframo ir molibdeno priedais izoliacinėje alyvoje: - variniai; - sidabriniai
85 90
45 50
4.
Aparatų variniai, aliumininiai ir jų lydinių įvadai, skirti sujungti su išorėje esančiais elektros laidininkais: - nepadengti; - padengti alavu, sidabru arba nikeliu
90 105
50 65
5.
Varinės, aliumininės ir jų lydinių kontaktinės varžtų jungtys: - nepadengtos, ore / izoliacinėje alyvoje; - padengtos alavu, ore / izoliacinėje alyvoje; - padengtos sidabru arba nikeliu, ore / izoliacinėje alyvoje
90/100 105/100 115/100
50/60 65/60 75/60
6.
3 kV ir aukštesnės įtampos kintamosios srovės saugikliai: - varinės, aliumininės ir jų lydinių varžtų jungtys ore nepadengtos / padengtos alavu spyruoklinės kontaktinės jungtys su išardomomis jungtimis (prispaudžiamos varžtais), taip pat saugiklio įvadai - metalinės dalys, naudojamos kaip spyruoklės: - varinės - fosforinės bronzos ir jos lydinių
75/95 90/105 75 105
35/55 50/65 35 65
7.
Izoliacinė alyva viršutiniuose komutavimo aparatų sluoksniuose
90
50
8.
Įmontuotas srovės transformatorius: - apvijos - magnetolaidžio
– –
10 15
9.
Nuimamų įvadų srovėlaidžių varžtų jungčių alyvoje / ore
–
85/65
10.
Galios transformatorių atšakų perjungiklių vario ir jo lydinių ir vario turinčių kompozicijų, nepadengtų sidabru jungtys, eksploatuojant ore / alyvoje: - suspausti varžtais arba kitokiais jungčių elementais; - prispausti spyruoklėmis ir perjungiant nusivalantys; - prispausti spyruoklėmis ir perjungiant nenusivalantys
– – –
40/25 35/20 20/10
11.
Galios kabelių srovėlaidžių gyslų ilgalaikio / avarinio darbo režimuose izoliacija: - polivinilchloridinio plastiko - vulkanizuoto polietileno - gumos - atsparios šilumai gumos - impregnuoto popieriaus. vardinei įtampai, kV: 1 ir 3 6 10 20 35
70/80 90/130 65/– 90/– 80/80 65/75 60/– 55/– 50/–
– – – – – – – – –
12.
Kolektoriai ir kontaktiniai žiedai, neapsaugoti ir apsaugoti, esant šioms izoliacijos terminio atsparumo klasėms: A E B F H
– – – – –
60 70 80 90 100
13.
Slydimo / supimo guoliai
80/100
–
Pastabos:
1. Šios lentelės duomenys naudojami tik tada, kai nėra kitų, konkrečiam įrenginiui nurodytų normų.
2. Nesant galimybei nustatyti padengimo ar lydinių kontaktų sudėties priimti, kad kontaktai nedengti.
9. Srovėlaidžių dalių įšilimą įvertinti gali būti naudojamos defekto koeficiento vertės. Nustatomas defekto koeficientas kd (defektuotos ir analogiškos nepažeistos zonos temperatūrų santykis):
9.1. ki ≤ 1,2 – defekto, kurį reikia nuolat stebėti pradinė stadija;
9.2. 1,2 < ki ≤ 1,5 – išsivystęs defektas, kurį būtina kuo greičiau pašalinti, kai tik bus išjungiamas elektros įrenginys;
9.3. ki > 1,5 – avarinis defektas, kurį būtina nedelsiant pašalinti.
10. Generatorių termovizinio tikrinmo periodiškumas nurodytas Aprašo III skyriaus dvyliktajame skirsnyje.
11. Transformatorių pastočių, skirstyklų ir OL elektros įrenginių tikrinimo periodiškumas toks:
11.1. 35–110 kV įtampos transformatorių pastočių – prieš kompleksinį remontą;
11.2. 330/110/10 kV įtampos transformatorių pastočių, 330 ir 400 kV bei 110 kV įtampos skirstyklų įrenginių – 1 kartą per metus;
11.3. naujai pastatytų 35–400 kV įtampos transformatorinių pastočių – per 6 mėnesius nuo eksploatavimo pradžios;
11.4. 35–110 kV įtampos skirstyklų įrenginių, eksploatuojamų didesnio užterštumo zonose, – 1 kartą per 3 metus;
11.5. 35–110 kV įtampos skirstyklų įrenginiai tikrinami po stichinio poveikio (didelės vėjų apkrovos, trumpojo jungimo šynose, žemės drebėjimai, apledėjimas ir pan.).
11.6. 110–400 kV įtampos oro linijų tikrinamos laidų visų tipų kontaktinės jungtys ir porcelianiniai izoliatoriai:
11.6.1. kontaktinės jungtys, pradedant eksploatuoti 110–400 kV įtampos OL – per 6 mėn. nuo eksploatavimo pradžios;
11.6.2. 110–400 kV įtampos OL, eksploatuojamoms 25 metus ir ilgiau, kai brokuojama po 5 % kontaktinių jungčių per metus, – ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus;
11.6.3. 330–400 kV įtampos OL susikirtimų su kitų įtampų OL mazguose, kur dėl laidų trūkių gali įvykti sisteminės ir tarpsisteminės avarijos – ne rečiau kaip 1 kartą per metus;
11.6.4. 110–400 kV įtampos OL kontaktines jungtis esančias didesnio užterštumo zonose – kas 3 metai;
11.6.5. 330–400 kV įtampos OL kontaktines jungtis – prieš kompleksinį remontą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 6 metus;
11.6.6. porcelianiniai izoliatoriai – kai būtina arba pagal OL eksploatuojančios organizacijos paraišką.
II SKYRIUS
SINCHRONINIAI GENERATORIAI
12. Statoriaus magnetolaidžio techninė būklė termovizoriumi tikrinama vadovaujantis Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, bandant generatoriaus statoriaus magnetolaidį (taikoma P, R ir M bandymų ir matavimų kategorijoms).
13. Termogramos sudaromos prieš prijungiant įtampą į įmagnetinimo apviją, o paskui per 1–2 valandas kas 15 min., statoriui įkaistant ir auštant. Sudaromos statoriaus dantytosios zonos ir viso vidinio ištekinto statoriaus paviršiaus, esant atjungtai įmagnetinimo apvijai, termogramos.
14. Prieš sudarant termogramas yra nustatoma įšilimo temperatūra, kuri negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio, išaiškinami lokaliniai įšilimo židiniai ir įvertinama jų charakteristika (nustatomi įšilimo parametrai).
15. Statoriaus apvijų galūnių lydymo vietos termovizoriumi tikrinamos nuėmus galinius generatoriaus gaubtus, vadovaujantis Aprašo III skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis. Kai nusistovi įšilimo režimas, sudaromos statoriaus apvijų galūnių lydviečių termogramos, apvijomis tekant išlygintai (0,5–0,75) Iv srovei.
16. Termovizinio tikrinimo metu sudaromas lituotų kontaktinių jungčių dėžučių paviršiaus temperatūros kartogramos.
17. Kaip bazinis žymeklis naudojamas sulituotos kontaktinės jungties izoliuotos dėžutės paviršius, kuris turi vario strypo termoporą.
III SKYRIUS
KINTAMOSIOS IR NUOLATINĖS SROVĖS ELEKTROS VARIKLIAI
18. Tikrinama mechanizmų kintamosios ir nuolatinės srovės elektros variklių įšilimo techninė būklė. Termovizinis tikrinimas (pagal įšilimą) įvertina guolių techninę būklę (2 priedo 1 lentelės, 13 eilutė), ventiliacinių kanalų pralaidumą ir trumpąjį jungimą tarp vijų apvijose – nustatomi lokaliniai įšilimo židiniai elektros variklio paviršiuje.
IV SKYRIUS
GALIOS TRANSFORMATORIAI, AUTOTRANSFORMATORIAI, ALYVINIAI REAKTORIAI
19. Tikrinamas 110 kV ir aukštesnės įtampos galios transformatorių, autotransformatorių ir alyvinių reaktorių (toliau – transformatoriai) įšilimas, kai reikia nustatyti, ar transformatorių būtina remontuoti (Aprašo R kategorija). Sudaromos transformatoriaus bako paviršiaus, kur yra apvijų įvadai, viso transformatoriaus aukščio bei perimetro, viršutinės jo dalies, bako varpo tvirtinimo varžtų vietų, aušinimo sistemos ir jos elementų ir pan. termogramos. Analizuojant termogramas, palyginami kraštinių fazių parametrai, vienodo tipo transformatorių termogramos, įšilimo kitimo dinamika dėl apkrovos kitimo, nustatomi lokaliniai įšilimo taškai ir palyginami su magnetolaidžio padėtimi, apvijomis, taip pat nustatoma, ar veiksmingai dirba aušinimo sistemos.
V SKYRIUS
ALYVINIAI SROVĖS TRANSFORMATORIAI
20. Matuojama alyvinių srovės transformatorių porcelianinio gaubto paviršiaus įšilimo temperatūra, kuriame neturi būti lokalinių įšilimo vietų. Tose vietose išmatuota ir palyginta su analogiškomis kitų fazių zonomis temperatūra gali skirtis ne daugiau kaip 0,3 °C.
21. Srovės transformatorių vidinių perjungiklių kontaktinių jungčių techninė būklė įvertinama, palyginus visų trijų fazių įšilimo temperatūras išsiplėtimo induose. Didžiausias temperatūros perviršis perjungiklio paviršiuje, apibūdinantis kontaktinių jungčių avarinę techninę būklę, tekant vardinei srovei gali būti ne didesnis kaip +60 °C. Išorinio perjungiklio kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).
22. Srovės transformatorių įvadų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelės 4 eilutėje.
VI SKYRIUS
ELEKTROMAGNETINIAI ĮTAMPOS TRANSFORMATORIAI
23. Matuojama elektromagnetinių įtampos transformatorių porcelianinio gaubto paviršiaus įšilimo temperatūra.
24. Išmatuota ir palyginta su analogiškomis kitų elektromagnetinio įtampos transformatoriaus fazių zonomis temperatūra gali skirtis ne daugiau kaip 0,3 °C.
VII SKYRIUS
JUNGTUVAI
25. Matuojama jungtuvų tikrinamų kontaktų ir kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra (Aprašo 2 priedo 2 lentelė), kamerų ir modulių jungtys bei šynų prijungimai.
2 lentelė. Jungtuvų kontaktų ir kontaktinių jungčių termovizinių tikrinimų apimtys
Eil. Nr.
Jungtuvo tipas
Matuojamas kontaktų mazgas
Aukščiausia įšilimo temperatūra
Tikrinamas taškas
1.
Mažo alyvos tūrio jungtuvai VMG-133, VMP-10 serijos ir panašūs
Šyna – srovėlaidžio įvadas Įvadas – lankstusis ryšys Lankstusis ryšys – žvakė Šyna – žemutinis bako kontaktas
Aprašo 2 priedo 4 ir 5 eilutės
Atitinkamo mazgo kontaktinės varžtų jungtys (toliau ‑ KJ)
2.
(6–10 kV įtampos) 1
Lanko gesinimo kamera
Korpuso paviršius lanko gesinimo kameros zonoje
3.
110 kV ir aukštesnės įtampos mažo alyvos tūrio jungtuvai
Šyna – srovėlaidžio įvadas
Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės
KJ varžtais
4.
VMG, MG-110 serijos ir pan. 1
Srovėlaidis – nuo nejudančio kontakto į jungtuvo flanšą Ritininis srovės prijungimas Lanko gesinimo kamera
Porcelianinio gaubto paviršius srovės prijungimo ir lanko gesinimo kameros zonoje
5.
Bakiniai alyviniai jungtuvai 1
Šyna – srovėlaidžio įvadas
Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės
KJ varžtais
6.
Lanko gesinimo kamera 1
Korpuso paviršius, lanko gesinimo kameros zonoje
7.
Oriniai jungtuvai
Šyna – srovėlaidžio išvadas Srovėlaidžiai moduliams sujungti
Aprašo 2 priedo 1 lentelė 4 ir 5 eilutės
Atitinkamo mazgo KJ varžtais
8.
Lanko gesinimo kamera 1
Izoliacinio cilindro paviršius lanko gesinimo kameros zonoje
9.
Dujiniai jungtuvai 1
Darbiniai lanko gesinimo kontaktai
Darbiniai lanko gesinimo kontaktai
10.
Vakuuminiai jungtuvai 1
Darbiniai lanko gesinimo kontaktai
Darbiniai lanko gesinimo kontaktai
Pastaba. 1. Jungtuvų techninė būklė įvertinama, palyginus išmatuotą fazių bako paviršiaus įšilimo temperatūrą. Tikrinimo vietose neturi būti lokalinių įšilimo vietų.
VIII SKYRIUS
SKYRIKLIAI IR SKIRTUVAI
26. Didžiausia skyriklių ir skirtuvų kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje.
27. Didžiausia kontaktų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje.
28. Didžiausia skyriklių ir skirtuvų skirtų sujungti su išoriniais laidininkais varinių, aliumininių ir jų junginių įvadų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 eilutė).
IX SKYRIUS
NARVELIŲ SROVĖLAIDŽIŲ DALIŲ KONTAKTINĖS JUNGTYS IR KONTAKTAI
29. Narvelių srovėlaidžių dalių kontaktinės jungtys ir kontaktai tikrinami, kai tai įmanoma padaryti neardant įrenginio. Didžiausia srovėlaidžių bei aparatų, kontaktų ir kontaktinių jungčių leidžiamoji įšilimo temperatūra nurodyta atitinkamuose šio priedo skyriuose.
30. Termovizinio tikrinimo metu turi būti nustatomi ekranuotų srovėlaidžių lokaliniai įšilimo židiniai, apvalkalo (ekrano) įšilimo temperatūra ir jų prisijungimo vietos prie transformatorių, generatorių bei metalinių konstrukcijų. Srovėlaidžių, kurie sumontuoti tokiame aukštyje, kuriame juos gali pasiekti žmogus, metalinių dalių aukščiausia temperatūra gali būti ne aukštesnė kaip +60 °C.
X SKYRIUS
MAGISTRALINĖS IR SKIRSTOMOSIOS ŠYNOS
31. Didžiausia magistralinių ir skirstomųjų šynų kontaktinių varžtų jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).
32. Suvirintų apdeginimo metodu kontaktų įšilimo techninė būklė įvertinama, vadovaujantis Aprašo 2 priedo 1 lentelės 4 ir 5 eilutėse nustatytais reikalavimais.
33. Šynų tilto izoliatoriai tikrinami termovizoriumi, esant padidėjusiai oro drėgmei. Per visą porcelianinio izoliatoriaus ilgį neturi būti lokalių įšilimo zonų.
XI SKYRIUS
SAUSIEJI REAKTORIAI SROVĖMS RIBOTI
34. Aukščiausia kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė kaip +65 °C.
XII SKYRIUS
KONDENSATORIAI
35. Aukščiausia galios kondensatorių, atskirtų ir sujungtų į bateriją, kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).
36. Tikrinant nustatoma galios kondensatorių baterijų elementų korpuso paviršiaus įšilimo temperatūra. Išmatuotos vienodos galios kondensatorių įšilimo temperatūros vertės negali skirtis daugiau kaip 1,2 karto.
37. Techninė galios kondensatorių baterijų techninė būklė įvertinama, vadovaujantis Aprašo 2 priedo 26 ir 27 punktuose nuostatų termovizinio tikrinimo rezultatais, kai sprendžiama dėl remonto apimties ir laiko.
38. Ryšio ir daliklių kondensatorių elementuose izoliacijos techninės būklė tikrinama nustatant lokalinio įšilimo zonas.
XIII SKYRIUS
VENTILINIAI IŠKROVIKLIAI IR VIRŠĮTAMPIŲ RIBOTUVAI
39. Iškroviklių su šuntuojančiaisiais rezistoriais elementų įšilimo techninė būklė tikrinama taip:
39.1. šuntuojančiojo rezistoriaus pastatymo vietoje viršutiniai elementai turi būti įšilę visose fazėse visose vienodai;
39.2. temperatūrų pasiskirstymas iškroviklio fazės elementuose turi būti beveik vienodas (0,5–5 °C intervalas, atsižvelgiant į elementų kiekį iškroviklyje), o kai iškroviklis sudarytas iš daugelio elementų, šuntuojančiojo rezistoriaus elementuose iš viršaus žemyn matuojama temperatūra gali tolygiai mažėti.
40. Termovizinio tikrinimo metu registruojama viršįtampių ribotuvo elemento gaubto temperatūra visame aukštyje ir perimetre, taip pat lokalinio įšilimo zonose. Viršįtampių ribotuvo elementų techninė būklė įvertinama, palyginus visų fazių išmatuotąsias temperatūras.
XIV SKYRIUS
ALYVINIAI ĮVADAI
41. Tikrinama, ar nėra susijungusių kontūrų alyvinių hermetiškųjų įvadų GBMT-220/2000 serijos išsiplėtimo inde. Išsiplėtimo indo korpuso paviršiaus įšilimas neturi skirtis nuo kitų fazių įvadų temperatūros korpuso paviršaus.
42. Alyva pripildytų įvadų kontaktinių jungčių zonose negali būti lokalinių įšilimo taškų. Tikrinama pilnų alyvos nehermetiškų įvadų viršutinės įvado karkaso dalies techninė būklė. Pilnuose alyvos įvaduose negali būti staigių temperatūros pakitimų arba lokalių įšilimo zonų, palyginti su kitų fazių įvadais. Pakilusi temperatūra gali būti alyvos kiekio sumažėjimo arba sudrėkimo viršutinėje įvado karkaso dalyje priežastis.
43. Aukščiausia varinių, aliumininių ir jų lydinių įvadų skirtų sujungti su išoriniais srovėlaidžiais, kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytąją Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 eilutė).
XV SKYRIUS
SAUGIKLIAI
44. Aukščiausia saugiklių kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutė).
45. Saugiklio lyduko vidurinėje dalyje neturi būti lokalinių įšilimo zonų.
XVI SKYRIUS
AUKŠTOJO DAŽNIO UŽTVĖRIKLIAI
46. Aukščiausia aukštojo dažnio užtvėriklių kontaktinių sujungimų įšilimo temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip nurodyta Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).
XVII SKYRIUS
IKI 1000 V ĮTAMPOS APARATAI, ANTRINĖS GRANDINĖS IR INSTALIACIJA
47. Termovizoriumi tikrinamos kontaktinės jungtys ir kontaktai galios grandinėse, spintos ir 0,4 kV įtampos rinklės su prijungtais komutavimo aparatais, srovės transformatoriai, kabeliai ir pan. Aukščiausia komutavimo aparatų kontaktų įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (2 eilutėje), o kontaktinių jungčių – Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės).
48. Aukščiausia 0,4 kV įtampos kabelių gyslų įšilimo temperatūra, išmatuota prijungimo prie komutavimo aparatų vietose (aparatai tvarkingi), atsižvelgiant į kabelio markę negali būti aukštesnė už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (11 eilutė).
XVIII SKYRIUS
GENERATORIŲ IR SINCHRONINIŲ KOMPENSATORIŲ ŽADINIMO SISTEMŲ ĮRENGINIAI
49. Komutavimo aparatų, galios tiristorių, diodų, saugiklių ir kt. keitiklio elementų bei spintų aukščiausia kontaktinių jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (4 ir 5 eilutės). Išmatuota galios tiristorių ir diodų įšilimo temperatūra negali skirtis daugiau kaip 30 %.
50. Tikrinant termovizoriumi, turi būti atkreiptas dėmesys, ar tolygiai pasiskirstė temperatūra tiristorių ir diodų lygiagrečiose grandyse.
XIX SKYRIUS
ORO LINIJOS
51. Išmatuota kontaktinių OL laidų varžtų jungčių įšilimo temperatūra negali būti aukštesnė už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje (5 eilutėje).
52. Įšilimo temperatūra aliumininių OL laidų jungčių vietose negali būti didesnis už nurodytą Aprašo 2 priedo 1 lentelėje, 6 eilutėje.
53. Porcelianinių izoliatorių temperatūros girliandoje negali skirtis daugiau kaip 0,3–0,4 °C, kai įtampa girliandoje pasiskirsto normaliai.
Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių aprašo