1 priedas
Atitvaras veikiančios vėjo apkrovos
1. Apskaičiuojant atitvaras veikiančias vėjo apkrovas, įvertinami galimi atitvarų darbo sąlygų pokyčiai, dėl kurių gali pasikeisti išorinis ir vidinis vėjo slėgis (durys, langai ar vartai paprastai būna uždaryti, bet jie gali būti atidaryti per audrą). Visais atvejais reikia įvertinti nepalankiausią vėjo poveikių derinį. Jei tikėtina, kad pastato atitvarą vienu metu gali veikti vėjo slėgis į vidinį ir išorinį paviršius, turi būti įvertintas šis nepalankiausias vėjo poveikis. Šiuo atveju atitvarą veikianti projektinė vėjo apkrova sd (kPa) skaičiuojama pagal nurodytą tvarką kaip suminis vėjo slėgis į atitvaros paviršių STR 2.05.04:2003 [6.24].
2. Projektinė vėjo apkrova sds (kPa) apskaičiuojama pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(1.1) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: sds – projektinė vėjo apkrova (STR 2.05.04:2003 [6.24] šis dydis žymimas sd) kPa;
wsum– suminis vėjo slėgis į atitvaros paviršių (Pa). Nustatomas pagal 2 punkto reikalavimus;
gQ – vėjo poveikio dalinis patikimumo koeficientas, gQ=1,3 (STR 2.05.04:2003 [6.24]).
3. Suminis vėjo slėgis į atitvaros paviršių turi būti apskaičiuotas kaip vėjo slėgių į priešvėjinį ir pavėjinį paviršius skirtumas:
(1.2) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: wsum – suminis vėjo slėgis į atitvaros paviršių (Pa);
wme – vėjo slėgis į išorinį (priešvėjinį) atitvaros paviršių wme (Pa). Apskaičiuojamas 3 punkte nurodyta tvarka;
wi – vėjo slėgis į vidinį (pavėjinį) atitvaros paviršių wme (Pa). Apskaičiuojamas 4 punkte nurodyta tvarka.
4. Vėjo slėgis į išorinį (priešvėjinį) atitvaros paviršių wme (Pa) apskaičiuojamas:
(1.3) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: qref – atskaitinis vėjo slėgis (Pa). Apskaičiuojamas 7 punkte nurodyta tvarka;
ce – atitvaros išorinio (priešvėjinio) paviršiaus aerodinaminis koeficientas (žr. 6 punktą);
c(z) – koeficientas, parenkamas atsižvelgiant į vietovės reljefo tipą ir aukštį nuo žemės paviršiaus (žr. 9 punktą);
5. Vėjo slėgis į vidinį (pavėjinį) atitvaros paviršių wi (Pa) apskaičiuojamas:
(1.4) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: ci – atitvaros vidinio (pavėjinio) paviršiaus aerodinaminis koeficientas (nurodytas 6 punktę);
6. Išorinio slėgio (priešvėjinio) ce ir vidinio slėgio (pavėjinio) ci aerodinaminių koeficientų vertės imamos iš šio priedo 1.5 lentelės STR 2.05.04:2003 [6.24]. 1.5 lentelėje nenurodytais atvejais minėtų aerodinaminių koeficientų vertės turi būti nustatytos iš STR 2.05.04:2003 [6.24] 4 priedo 1 lentelės. 1.5 lentelėje rodyklėmis ® parodytos vėjo kryptys. Ženklas „+“ prie koeficientų c atitinka vėjo slėgio kryptį priešvėjinį paviršių; ženklas „–“ atitinka kryptį į pavėjinį paviršių. Tarpinės koeficientų vertės nustatomos interpoliuojant. Sienoms ir stogams pavėjinių išorinio slėgio aerodinaminių koeficientų vertės nustatomos taip:
6.1. skaičiuojant hidroizoliacinės dangos tvirtinimą pagal išorinį stogo kontūrą, reikia įvertinti vietinį neigiamą vėjo slėgį su aerodinaminiu koeficientu ce = -2, paskirstytą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje (1.1 paveiksle), statinių kampuose – 1,5 m su aerodinaminiu koeficientu ce = -3.
1.1 paveikslas. Pagal išorinį pastato kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančios vietos priskiriamos pastato pakraščiams, 1,5 m atstumu nuo pastato kampų – pastato kampams.
6.2. sienų centrinių zonų skaičiavimams gali būti naudojamas aerodinaminis koeficientas ce=-0,8. Jei duomenys apie pastatą išsamiai įvertina vėjo poveikius, ši koeficiento reikšmė gali būti koreguojama pagal STR 2.05.04:2003 [6.24] duomenis;
6.3. sienų pakraščių zonų skaičiavimams naudojamas aerodinaminis koeficientas ce=-2 (1.2 paveikslas);
6.4. sienų kampų zonų skaičiavimams naudojamas aerodinaminis koeficientas ce=-3 (1.2 paveikslas).
1.2 paveikslas. Pastato sienų aerodinaminių koeficientų nustatymo schema.
Pagal išorinį sienų kontūrą išilgai paviršiaus 1,5 m plotyje esančiose vietose
aerodinaminis koeficientas ce= -2; 1,5 m nuo pastato
kampo aerodinaminis koeficientas ce= -3.
7. Atskaitinis vėjo slėgis qref (Pa) apskaičiuojamas taip: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(1.5) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: vref – atskaitinis vėjo greitis (m/s) (žr. 8 punktą);
r – oro tankis (kg/m3). Oro tankis priklauso nuo altitudės, temperatūros ir slėgio. Konkrečiai vietovei jis imamas, koks būtų audros metu. Jei nežinoma, imama r = 1,25 kg/m3;
8. Atskaitinis vėjo greitis vref (m/s) apskaičiuojamas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(1.6) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
čia: vref,0 – vėjo greičio pagrindinė atskaitinė vertė Lietuvos vėjo apkrovos rajonuose (m/s) (nurodyta 1.3 paveiksle ir 1.1 lentelėje), įvertinanti vėjo pasikartojimo tikimybę 1 kartą per 50 metų;
cDIR – krypties koeficientas. Paprastai cDIR = 1,0. Jei duomenys apie pastato dislokacijos vietą išsamiai įvertina vėjo poveikius, koeficiento vertė gali būti koreguojama pagal 1.2 lentelės duomenis;
cTEM – laikotarpio (sezono) koeficientas, lygus 1,0. Koeficiento cTEM reikšmė, taikoma konstrukcijoms montavimo laikotarpiu arba konstrukcijoms, kurių naudojimo trukmė neviršija 3 metų, imama cTEM ≤ 0,806;
cALT – aukščio virš jūros lygio koeficientas. Koeficiento cALT reikšmė visai Lietuvos teritorijai vienoda: cALT = 1,0;
1,04 – daugiklis vėjo pasikartojimo tikimybei apskaičiuoti iš pasikartojimo tikimybės 1 kartą per 50 metų į tikimybę 1 kartą per 100 metų.
1.3 paveikslas. Vėjo apkrovos rajonai (vėjo apkrovos rajonų ribos nustatomos pagal administracinio rajono ribas) langus ir išorines duris veikiančių vėjo apkrovų skaičiavimams.
Vėjo greičio pagrindinės atskaitinės vertės vref,0Lietuvos vėjo apkrovos rajonuose
1.1 lentelė
Eil. Nr.
Vėjo apkrovos rajonas
Vėjo apkrovos rajonui priskiriama Lietuvos teritorijos dalis
vref,0 (m/s)
1.
III
Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonų, Palangos, Klaipėdos ir Neringos miestų savivaldybių teritorijos
32
2.
II
Plungės ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijos
28
3.
I
Likusi Lietuvos teritorijos dalis, t. y. III ir II vėjo apkrovos rajonams nepriskirta Lietuvos teritorija
24
Koeficiento cDIR vertės
1.2 lentelė
Eil. Nr.
Rajonas
Vėjo kryptis
0 °Š
30 °
60 °
90 ° R
120 °
150 °
180 ° P
210 °
240 °
270 ° V
300 °
330 °
1.
I
0,83
0,81
0,83
0,85
0,86
0,86
0,86
0,91
0,98
1,0
0,96
0,88
2.
II
0,77
0,77
0,74
0,78
0,79
0,83
0,85
0,91
0,99
1,0
0,95
0,84
3.
III
0,71
0,69
0,68
0,70
0,73
0,80
0,84
0,91
0,99
1,0
0,94
0,80
9. Koeficiento c(z) vertė, įvertinanti vietovės tipą ir pastato aukštį, nustatoma iš 1.3 ir 1.4 lentelėse nurodytų duomenų:
Vietovės tipai
1.3 lentelė
Eil. Nr.
A
B
C
1.
Atviros jūrų pakrantės, ežerų ir vandens saugyklų pakrantės
Miestų teritorijos, miškų masyvai ir kitos vietovės, tolygiai užstatytos aukštesnėmis kaip 10 m kliūtimis
Miestų rajonai, užstatyti aukštesniais kaip 25 m statiniais
2.
Pastaba. Pastatai laikomi esantys nurodyto tipo vietovėje, jeigu ši vietovė iš vėjo pusės tęsiasi 30 h atstumu, kai pastato aukštis h iki 60 m, ir 2 km, kai aukštis didesnis.
Koeficientai c(z), įvertinantys vėjo slėgio pokytį dėl aukščio
1.4 lentelė
Eil. Nr.
Aukštis virš žemės paviršiaus z (m)
Koeficientai c(z) vietovės tipams
A
B
C
1.
£ 5
0,75
0,5
0,4
2.
10
1,0
0,65
0,4
3.
20
1,25
0,85
0,55
4.
40
1,5
1,1
0,8
5.
60
1,7
1,3
1,0
6.
80
1,85
1,45
1,15
7.
100
2,0
1,6
1,25
8.
150
2,25
1,9
1,55
9.
200
2,45
2,1
1,8
10.
Pastaba.Vietovės tipai įvairioms skaičiuotinoms vėjo kryptims gali būti skirtingi.
Atitvarų vėjo apkrovos schemos ir aerodinaminiai koeficientai STR 2.05.04:2003 [6.24]
1.5 lentelė
Nr.
Pastatų vėjo apkrovų schemos
Aerodinaminių koeficientų c vertės
1.
Atskirai stovinčios plokščiosios ištisinės konstrukcijos Vertikalūs ir ne daugiau kaip 15 ° nuo vertikalės pasvirę paviršiai
Priešvėjinis: ce = +0,8. Pavėjinis: ce= -0,6
2.
Pastatai su dvišlaičiu stogu
Koefi-cien-tas
α,º
ce1, ce2 vertės, kai h1/l lygus
0
0,5
1
≥2
Ce1
0
0
-0,6
-0,7
-0,8
20
+0,2
-0,4
-0,7
-0,8
40
+0,4
+0,3
-0,2
-0,4
60
+0,8
+0,8
+0,8
+0,8
Ce2
≤60
-0,4
-0,4
-0,5
-0,8
Pastaba: Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
3.
Pastatai su skliautiniais arba panašiais į skliautinius stogais
Koefi-cien-tas
α,º
ce1, ce2 vertės, kai f/l lygus
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
Ce1
0
+0,1
+0,2
+0,4
+0,6
+0,7
0,2
-0,2
-0,1
+0,2
+0,5
+0,7
>1
-0,8
-0,7
-0,3
+0,3
+0,7
Ce2
lais-vas
-0,8
-0,9
-1
-1,1
-1,2
Pastaba: Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
4.
Pastatai su išilgai išdėstytu stoglangiu
Koeficientai ce1 ir ce2 nustatomi pagal 2 schemos nurodymus
5.
Pastatai su išilgai išdėstytais stoglangiais
AB zonoje pastato denginiui koeficientas ce nustatomas pagal 4 schemą. Kitoms denginio zonoms ce= -0,5.
6.
Pastatai su išilgai išdėstytais įvairaus aukščio stoglangiais
Koeficientai , ir ce2 nustatomi pagal 2 schemoje pateiktus nurodymus; čia nustatant ce1 aukštis h1 yra lygus priešvėjinės sienos aukščiui. AB denginio zonaice = -0,5 Pastaba: Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
7.
Pastatai su pjūkliniu stogu
AB denginio zonai koeficientas ce nustatomas pagal 2 schemai pateiktus nurodymus. BC denginio zonai ce = -0,5.
8.
Pastatai su zenitiniais stoglangiais
Priešvėjiniams stoglangiams ce koeficientas nustatomas pagal 2 schemoje pateiktus nurodymus. Kitai denginio daliai – kaip 5 schemos BC zonai, t. y. ce = -0,5. Pastaba: Kai vėjas pučia statmenai pastato galui, visam denginio paviršiui ce = -0,7.
10. Atitvaros turi būti atsparios ne mažesnėms kaip 1.6 lentelėje nurodytoms projektinėms vėjo apkrovoms.
Atitvaras veikiančios projektinės vėjo apkrovos. Lentelėje pateiktos projektinės vėjo apkrovos gali būti teigiamos ir neigiamos
1.6 lentelė
Eil. Nr.
Atitvaros aukštis virš grunto lygio(h), m
Projektinė vėjo apkrova, Pa
Vietovės tipai 1-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 2-ajame vėjo greičio rajone
Vietovės tipai 3-iajame vėjo greičio rajone
A
B
C
A
B
C
A
B
C
1.
Projektinė vėjo apkrova. Vėjo slėgis į atitvaras pastato centrinėse zonose
2.
h˂6
220
140
100
290
200
140
380
250
180
3.
6≤h˂15
290
190
130
390
260
180
510
340
230
4.
15≤h˂30
370
250
180
510
340
240
660
440
310
5.
30≤h˂60
410
300
270
550
410
360
720
530
470
6.
60≤h˂100
510
410
320
700
560
440
910
730
570
7.
Projektinė vėjo apkrova. Vėjo slėgis į atitvaras pastato pakraščiuose
8.
h<6
530
350
250
720
480
340
940
630
450
9.
6£h<15
720
470
320
970
640
440
1270
840
570
10.
15£h<30
930
620
440
1260
840
600
1650
1100
780
11.
30£h<60
1010
740
660
1370
1010
900
1790
1320
1170
12.
60£h<100
1280
1020
800
1740
1390
1090
2270
1810
1430
13.
Projektinė vėjo apkrova. Vėjo slėgis į atitvaras pastato kampuose
14.
h<6
800
530
380
1080
720
510
1410
940
670
15.
6£h<15
1070
710
480
1460
960
660
1900
1250
850
16.
15£h<30
1390
930
660
1890
1260
890
2470
1650
1160
17.
30£h<60
1510
1110
990
2060
1520
1350
2660
1980
1760
18.
60£h<100
1910
1530
1200
2600
2080
1640
3400
2710
2140
19.
Pastaba. Patalpų išsigermetinimo atveju gali atsirasti dvigubai didesnio slėgio poveikis. Daugiau kaip 100 m virš grunto lygio esančias atitvaras veikiančios projektinės vėjo apkrovos turi būti pagristos atskirais skaičiavimais.
Statybos techninio reglamento
STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“