4 priedas

(Data)

Priemonės pavadinimas

Elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra

Už priemonę atsakinga ministerija

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija

Priemonę admnistruojanti agentūra

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra

Pagal priemonę numatytos remti veiklos

· nepatikimų elektros tinklų oro linijų keitimas požeminėmis arba oro kabelių linijomis; · elektros skirstomųjų tinklų, transformatorinių ir (ar) elektros linijų atnaujinimas.

Galimi pareiškėjai

Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai

I. Valstybės pagalbos požymių identifikavimas pagal priemonę/projektą remtinose veiklose[2]

1.

Ar finansavimą tiesiogiai ar netiesiogiai numatoma teikti ūkio subjektams (-ui) ūkinei veiklai vykdyti?

Taip

Ne

Ūkio subjektai – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą. Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę (paslaugą) įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Vertinimui, ar tam tikra veikla laikytina ūkine veikla, nedaro įtakos tai, ar šia veikla yra siekiama pelno. Pelno nesiekiantys subjektai laikomi ūkio subjektais, jei jie prekiauja prekėmis (paslaugomis). Ūkine veikla nėra laikoma, kai valstybė veikia „vykdydama valdžios įgaliojimus“ arba kai valstybės sektoriaus subjektai veikia „kaip valdžios institucijos“. Jeigu valstybės sektoriaus subjektas vykdo ūkinę veiklą, kuri gali būti atskirta nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, tai subjektas, vykdydamas tą veiklą, veikia kaip ūkio subjektas. O jeigu tos ūkinės veiklos negalima atskirti nuo valdžios įgaliojimų vykdymo, visa to subjekto vykdoma veikla yra su tų valdžios įgaliojimų vykdymu susijusi veikla, todėl nepatenka į ūkio subjekto sąvokos taikymo sritį. Tokioms veikloms priskiriamų veiklų pavyzdžiai (šis sąrašas nėra baigtinis): a) kariuomenė arba policija; b) oro navigacijos sauga ir kontrolė; c) jūrų eismo kontrolė ir sauga; d) kovos su tarša priežiūra; e) laisvės atėmimo nuosprendžių organizavimas, finansavimas ir vykdymas; f) viešiesiems tikslams naudoti skirtų duomenų rinkimas remiantis teisės aktuose atitinkamiems ūkio subjektams nustatytu įpareigojimu atskleisti tokius duomenis. Ūkine veikla gali būti nelaikoma dalis veiklų socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslinių tyrimų sektoriuose, kaip apibūdinta Europos Komisijos pranešime dėl valstybės pagalbos sąvokos (angl. Commission Notice on the notion of State aid pursuant to Article 107(1) TFEU). Taip pat ūkine veikla nėra laikoma viešos infrastruktūros objektų, neskirtų ūkinei veiklai vykdyti, statyba. Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas teikiant pagalbą oro uostų infrastruktūrai finansuoti.

Pasirinkimo pagrindimas

Finansavimas bus skiramas energetikos infrastruktūros objektų atjaunimui (modernizavimui). Energetikos infrastruktūros atnaujinimas (modernizavimas) yra ūkinė veikla, kurią vykdys elektros skirtstomųjų tinklų operatoriai. Elektros skirstomųjų tinklų operatorius yra juridinis asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdantis skirstomuosius tinklus, esančius jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinantis skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakingas už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turintis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos elektros energetikos skirstymo licenciją.

2.

Ar finansavimas iš valstybės išteklių ūkio subjektams (-ui) suteiktų/suteikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie/jis negautų rinkos sąlygomis?

Taip

Ne

Išskirtinė ekonominė nauda. Vertinama, ar finansavimas ūkio subjektui teikiamas palankesnėmis sąlygomis, nei jis galėtų gauti rinkoje. Pavyzdžiui, negrąžintina subsidija, lengvatinė paskola (su mažesnėmis nei rinkoje palūkanų normomis ar kitomis lengvatinėmis sąlygomis), suteikiama neapmokestinama garantija paskolai arba apmokestinama ne rinkos kaina. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba – svarbus jos poveikis. Siekiant nustatyti, ar finansavimas yra valstybės pagalba, yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, vertindamas tik potencialią savo investicijų grąžą ir neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba. Jei numatoma, kad finansavimas bus skiriamas ūkio subjekto sąnaudoms, atsiradusioms dėl viešųjų, arba visuotinės ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų[3] valstybei (savivaldybei), padengti, išskirtinės ekonominės naudos buvimas vertinamas pagal Altmark kriterijus. Ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, jeigu: - veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius, jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti; - viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto; - kompensacija neviršija grynųjų paslaugos teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir - viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo konkurso procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastos gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas.

Pasirinkimo pagrindimas

Pagal šį priemonės finansavimo sąlygų aprašą skiriamos lėšos yra valstybės lėšos skiriamos negrąžinamos subsidijos būdu. Todėl be abejonės ekonominė nauda suteikiama.

3.

Ar finansavimą numatoma teikti/teikiamas tam tikroms pasirinktoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba tam tikriems pasirinktiems ūkio subjektams (-ui), t. y. ar finansavimo priemonė yra selektyvaus pobūdžio?

Taip

Ne

Pasirinktinis finansavimo priemonės taikymas (selektyvumas). Pasirinktinai taikomos finansavimo priemonės – tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (finansavimo/naudos gavėjai – atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (finansavimo gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Šis kriterijus tenkinamas, kai vertinant paraiškas finansuoti projektus, tam tikrų ūkio subjektų paraiškos įvertinamos geriau ir dėl to gauna finansavimą (skirtingai nuo blogiau įvertintų), o institucijos, spręsdamos dėl finansavimo skyrimo, naudojasi turima diskrecijos teise.

Pasirinkimo pagrindimas

Pagal šį priemonės finansavimo sąlygų aprašą galimi pareiškėjai yra tik elektros skirstomųjų tinklų operatoriai, kuriems nuosavybės teise priklauso elektros skirstomieji tinklai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šį priemonės finansavimo sąlygų aprašą yra nustatyta galima remti veikla, pareiškėjai, o taip pat projektų atrankos kriterijai ir kitos sąlygos, į kurias bus atsižvelgiama vertinant paraiškas, daroma išvada, kad finasavaimas bus teikiamas selektyviai.

4.

Ar finansavimas gali iškraipyti konkurenciją ir veikti prekybą tarp ES šalių?

Taip

Ne

Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių. Siekiant įvertinti, ar suteiktas finansavimas daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių, būtina nustatyti finansavimo gavėjo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti, ar tokioje rinkoje Europos Sąjungoje vyksta prekyba tarp valstybių narių. Pats faktas, kad ūkio subjekto konkurencinė padėtis, palyginti su kitais konkuruojančiais ūkio subjektais, pagerėja jam gavus ekonominės naudos, kurios jis nebūtų gavęs įprastomis verslo sąlygomis, rodo, kad konkurencija gali būti iškreipta. Jei finansavimas yra teikiamas vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), šis finansavimas paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Tačiau būtina žinoti, kad finansavimas ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, jog nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama su ES šalimis.

Pasirinkimo pagrindimas

Skiriant viešąjį finansavimą energetikos infrastruktūrai remiama ekonominė veikla ir gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

II. Išvados dėl valstybės pagalbos (ne)buvimo Pažymimas vienas langelis. Pagrįstais atvejais, kai neįmanoma ar netikslinga rengti atskirų projektų finansavimo aprašų skirtingomis sąlygomis, gali būti pažymėtas ne vienas langelis. Tokiu atveju pastabose paaiškinama, kokioms sąlygoms esant ir (ar) kuriai daliai veiklų taikomi valstybės pagalbos / ne valstybės pagalbos reikalavimai.

Pagal priemonę/projektui nebus/nėra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai). Patikros lapo III dalis „Teiktinos valstybės pagalbos rūšies priskyrimas“ nepildoma. Pagal priemonę/projektą remtinos veiklos nebus laikomos valstybės pagalba, tačiau ja gali tapti (žymima, jei į nors vieną I dalies klausimą atsakyta neigiamai, tačiau pastabose nurodyta, kad tam tikrus aspektus reikia nuolat stebėti dėl rizikos finansavimui tapti valstybės pagalba). Pagrindžiant pasirinkimą nurodomi tolimesni veiksmai ir priemonės. Patikros lapo III dalis „Teiktinos valstybės pagalbos rūšies priskyrimas“ nepildoma. Pagal priemonę/projektui bus/yra teikiama valstybės pagalba (žymima, jei į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai).

Pasirinkimo pagrindimas

Kadangi į visus I dalies klausimus atsakyta teigiamai, tokiam finansavimui iš principo taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

III. Teiktinos valstybės pagalbos rūšies priskyrimas (jei taikoma, pildoma tik vertinant priemonę, bet ne projektą)

Pagal priemonę valstybės pagalba bus teikiama pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą[4]. Pagal priemonę valstybės pagalba bus teikiama pagal Europos Komisijos sprendimu patvirtintą valstybės pagalbos schemą / individualią valstybės pagalbą, kurią reikia pradėti derinti su Europos Komisija. Pagal priemonę valstybės pagalba bus teikiama pagal Europos Komisijos sprendimu patvirtintą valstybės pagalbos schemą / individualią valstybės pagalbą, kuri jau suderinta su Europos Komisija. Pagal priemonę bus teikiama de minimis pagalba, remiantis 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai.

Pasirinkimo pagrindimas

(Pagrįskite savo pasirinkimą. Nurodykite pagalbos teikimo pagrindą: Bendrojo bendrosios išimties reglamento straipsnį, Europos Komisijos patvirtintas gaires (sistemą), de minimis reglamentą) Pagal priemonę valstybės pagalba bus teikiama pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

____ __ ________ ____________________

(vertintojo pareigos, vardas, pavardė) (parašas)

Priemonės „Elektros skirstomojo tinklo modernizavimas ir plėtra“ finansavimo sąlygų aprašo