priedas

1. Stebint gėlo vandens ekosistemas, nustatomas biologinės žalos, įskaitant jautriesiems receptoriams (mikrofitams, makrofitams ir titnagdumbliams), mastas ir žuvų išteklių ar bestuburių nykimas:

1.1. pagrindinis rodiklis – rūgščių neutralizavimo geba, pagalbiniai rodikliai – rūgštingumas (pH), ištirpusi sieros rūgšties druska (SO4), nitratas (NO3) ir ištirpusi organinė anglis: ėminių ėmimo dažnumas – nuo karto per metus (per rudeninį ežerų vandens maišymosi ciklą) iki karto per mėnesį (upeliuose).

2. Stebint žemės ekosistemas, vertinamas dirvožemio rūgštingumas, dirvožemio maistinių medžiagų netekimas, su azotu susijusi padėtis, azoto balansas ir biologinės įvairovės nykimas:

2.1. pagrindinis rodiklis – dirvožemio rūgštingumas: bazinių katijonų frakcijų mainai (sotinimas bazėmis) ir aliuminio mainai dirvožemyje: ėminių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų. Pagalbiniai rodikliai – pH, sieros rūgšties druska, nitratas, baziniai katijonai, aliuminio koncentracija dirvožemio tirpale: ėminių ėmimo dažnumas – kasmet (jei taikoma);

2.2. pagrindinis rodiklis – nitratų išplovimas iš dirvožemio (NO3,leach): ėminių ėmimo dažnumas – kasmet;

2.3. pagrindinis rodiklis – anglies ir azoto santykis (C/N), pagalbinis rodiklis – bendras azoto kiekis dirvožemyje (Ntot): ėminių ėmimo dažnumas – kas dešimt metų;

2.4. pagrindinis rodiklis – maistingųjų medžiagų balansas (N/P, N/K, N/Mg) lapijoje: ėminių ėmimo dažnumas – kas ketverius metus.

3. Stebint žemės ekosistemas, vertinama ozono žala augmenijos augimui ir biologinei įvairovei:

3.1. pagrindinis rodiklis – augmenijos augimas ir žala lapijai, pagalbinis rodiklis – anglies srautas (Cflux): ėminių ėmimo dažnumas – kasmet;

3.2. pagrindinis rodiklis – srautu grindžiamų kritinių lygių viršijimas: ėminių ėmimo dažnumas – kasmet per augimo sezoną.