Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 5 priedas
LAUKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMO NELAISVĖJE REIKALAVIMAI
I SKYRIUS
GYVŪNŲ LAIKYMO NELAISVĖJE BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Laukinius gyvūnus (toliau – gyvūnai) laikant nelaisvėje, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą.
2. Patalpų, voljerų, aptvarų, narvų, baseinų, terariumų ir kitų patalpų, kuriose laikomi gyvūnai (toliau – patalpos), minimalūs dydžiai nelaisvėje laikomiems gyvūnams nustatyti 1–4 lentelėse. Jeigu šiose lentelėse nėra konkrečios rūšies, jai taikomi patalpų minimalūs dydžiai, nustatyti panašaus dydžio ir panašios sistematinės grupės gyvūnams. Laikant nelaisvėje bestuburius ir žuvis, taikomi I skyriuje nustatyti gyvūnų laikymo nelaisvėje bendrieji reikalavimai, varliagyvius – I ir II skyriuose nustatyti reikalavimai.
3. Nelaisvėje laikant gyvūnus:
3.1. Laikymo patalpos turi tenkinti visus gyvūnų poreikius, nevaržyti jų gyvybinių funkcijų ir veiklos.
3.2. Gyvūnai neturi patirti skausmo, streso, nepatogumų.
3.3. Turi būti atsižvelgiama į natūralius kiekvienos rūšies biologinius ciklus, temperatūros režimą, drėgmės poreikį, šviesos ir tamsos santykį – įrengiamos šildomos vidaus patalpos, drėkinimo, vėdinimo ar apšvietimo sistemos.
3.4. Vykdoma prevencinė ir gydomoji veterinarinė priežiūra, užtikrinamas gyvūno sveikatingumas atsižvelgiant į gyvūno rūšį. Gyvūnui susirgus, jis turi būti gydomas, suteikiama veterinarinė pagalba. Sergantiems gyvūnams turi būti sudarytos sąlygos juos gydyti, prireikus – laikyti juos atskirai nuo sveikų gyvūnų. Kiekvieno gyvūno veterinarinės priežiūros duomenys fiksuojami Taisyklių 74 punkte nustatyta tvarka.
3.5. Gyvūnus laikant lauko aptvaruose ar voljeruose, turi būti sudarytos sąlygos apsaugoti juos nuo skersvėjų, kritulių, saulės ir kitų stresą sukeliančių dirgiklių. Juos nuolat reikia valyti, kad nebūtų purvo (išskyrus rūšies poreikius), gendančio maisto, ekskrementų, nesaugių gyvūnams, sulūžusių statinių, įrenginių ar daiktų. Lauko aptvarui ar voljerui įrengti rekomenduojama naudoti natūralias gamtines medžiagas, aplinkai nekenksmingas apdailos medžiagas.
3.6. Gyvūnai maitinami periodiškai pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu pašaru / lesalu, nuolat aprūpinami švariu vandeniu (šaltuoju metų laiku jis neturi užšalti) ir pašarui / lesalui įsisavinti būtinomis medžiagomis. Veisiamiems, besiruošiantiems žiemos įmygiui, sergantiems ir karantinuojamiems gyvūnams sudaromi atskiri racionai, kurie pakeičiami pasikeitus gyvūno fiziologinei būsenai ar sveikatos būklei. Draudžiama naudoti pašarą / lesalą, kurių sudėtyje yra druskos, cukraus, kitų konservantų ar maisto priedų, išskyrus specializuotą, gyvūnams skirtą pašarą / lesalą. Pašaras / lesalas turi būti tinkamas vartoti.
3.7. Atsižvelgiant į rūšies fiziologinius, etologinius poreikius, turi būti užtikrinama, kad jaunikliai (žinduolių ir paukščių) būtų laikomi su tėvais, neatskiriami anksčiau laiko (išskyrus būtinus atvejus dėl gydymo ir saugos, privačiam veterinarijos gydytojui raštiškai leidus).
3.8. Gyvūnams turi būti užtikrinamas užimtumas ir aplinkos praturtinimas atsižvelgiant į gyvūno rūšinius biologinius, etologinius poreikius, kuris skatintų protinį ir fizinį lavinimą, natūralų gyvūnų elgesį. Turi būti taikomos saugios aplinkos praturtinimo (gerinimo, užimtumo) priemonės, skatinančios gyvūnus žaisti, veikti, reikšti natūralius fiziologinius ir elgsenos poreikius, bendrauti tarpusavyje. Šias priemones rekomenduojama daryti iš natūralių gamtinių medžiagų.
3.9. Atsižvelgiant į natūralius kiekvienos rūšies ar individo biologinius ciklus, fiziologinius ir etologinius poreikius, turi būti planuojamas ir valdomas gyvūnų veisimas.
4. Giminingi, galinčių laisvai kryžmintis rūšių gyvūnai laikomi atskirai, išskyrus atvejus, kai pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių reikalavimus gautas leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.
5. Laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus, turi būti užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų, neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, draudžiamas lankytojų fizinis tyčinis kontaktas su gyvūnais (išskyrus terapinius užsiėmimus su delfinais ir bestuburius gyvūnus). Gyvūnų laikymo vietose (zoologijos soduose, aptvaruose, voljeruose ir kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai) turi būti užtikrinamas lankytojų ir gyvūnų saugumas.
Nelaisvėje laikomų roplių patalpų minimalūs dydžiai
1 lentelė
Eil. Nr.
Rūšies lietuviškas ir lotyniškas pavadinimas arba aukštesnė sistematinė grupė
Individų skaičius, vnt.
Bendras vidaus patalpos plotas, m²
Vidaus patalpos aukštis, m
Baseino plotas ir gylis, m²/cm
Papildomam individui vidaus patalpos ir baseino plotas (jei taikoma), proc.
1.
Smulkūs ropliai – iki 0,5 m ilgio (driežai, gyvatės)
1–3
0,5
0,6
-
20 (taikoma vidaus patalpai)
2.
Gyvatės iki 1,5 m ilgio
1–2
2
0,6
-
20 (taikoma vidaus patalpai)
3.
Vidutiniai ropliai Agamos, baziliskai, scinkai ir kitos rūšys
1–2
0,5
1
-
30 (taikoma vidaus patalpai)
4.
Stambūs ropliai – iki 4 m ilgio Pitonai, anakondos ir kitos rūšys
1–2
6
2
1/50
20 (taikoma vidaus patalpai)
5.
Stambūs ropliai – ilgesni kaip 4 m Pitonai, anakondos ir kitos rūšys
1–2
8
2
2/50
20 (taikoma vidaus patalpai)
6.
Varanai, nuodadančiai ir kitos tokio dydžio driežų rūšys – apie 1 m ilgio
1–2
4
1,5
-
20 (taikoma vidaus patalpai)
7.
Smulkūs vėžliai iki 15 cm
1–5
0,5
-
2/3 viso ploto vandens vėžliams
20 (taikoma bendram plotui)
8.
Vidutiniai vėžliai – nuo 15 cm iki 30 cm
1–3
1
-
2/3 viso ploto vandens vėžliams
20 (taikoma bendram plotui)
9.
Stambūs vėžliai didesni kaip 30 cm
1–2
2
-
2/3 viso ploto vandens vėžliams
20 (taikoma bendram plotui)
10.
KROKODILAI (Crocodylia) – krokodilų, kaimanų, aligatorių rūšys
10.1.
Kūno ilgis iki 2 m: Nykštukinis kaimanas Paleosuchus palpebrosus ir kitos rūšys
1
8
2
4/30
20/20
10.2.
Kūno ilgis 2–3 m: Kiniškasis aligatorius Alligator sinensis, Bukasnukis krokodilas Osteolaemus tetraspis ir kitos rūšys
1
12
2
6/40
20/20
10.3.
Kūno ilgis 1,5–4 m: Crocodylus mindorensis, Moreleto krokodilas Crocodylus moreletii, Naujosios Gvinėjos krokodilas Crocodylus novaeguineae Pelkinis krokodilas Crocodylus palustris, Kubos krokodilas Crocodylus rhombifer, Siamo krokodilas Crocodylus siamensis ir kitos rūšys
1
20
2
10/40
20/20
10.4.
Kūno ilgis 2–6 m: Misisipės aligatorius Alligator mississippiensis, Amerikinis krokodilas Crocodylus acutus Plačiasnukis kaimanas Caiman latirostris, Nilo krokodilas Crocodylus niloticus, Orinoko krokodilas Crocodylus intermedius, Briaunagalvis krokodilas Crocodylus porosus, Gavialas Gavialis gangeticus, Juodasis kaimanas Melanosuchus niger ir kitos rūšys
1
50
2
30/50
20/20
PASTABA. Gyvūnų porai su jaunikliais iki 1 metų amžiaus patalpų minimalus dydis atitinka dvigubą 1 suaugusiam individui nustatytą patalpos minimalų dydį.
Nelaisvėje laikomų paukščių patalpų minimalūs dydžiai
2 lentelė
Eil. Nr.
Rūšies arba taksono aukštesnės sistematinės grupės lietuviškas pavadinimas
Individų skaičius, vnt.
Lauko patalpos plotas, m2
Vidaus patalpos plotas, m2
Patalpos aukštis, m
Patalpos plotas kiekvienam papildomam individui, proc.
Specialieji reikalavimai
Lauko
Vidaus
1.
Smulkūs paukščiai (žvirblio dydžio)
5
2
2 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
25
25
B: vietos tupėti (laktos, medžiai ir pan.), inkilas arba lizdavietė ir (arba) slėptuvė. L: pastogė pasislėpti esant nepalankioms klimato sąlygoms ne mažesnė kaip 1 m2.
2.
Vidutinio dydžio paukščiai (varnėno dydžio)
2
2
2 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
20
20
B: vietos tupėti (laktos, medžiai ir pan.), inkilas arba lizdavietė ir (arba) slėptuvė; L: pastogė nuo nepalankių klimato sąlygų ne mažesnė kaip 1 m2.
3.
Balandžio dydžio paukščiai, tilvikai
2
2
2 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
20
20
B: vietos tupėti, (laktos, medžiai ir pan.), vietos lizdavietei arba inkilas L: slėptuvė, pastogė nuo nepalankių klimato sąlygų ne mažesnė kaip 1 m2.
4.
Vidutinio dydžio balandžiai (keršulio dydžio)
1
3
2 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
20
20
B: vietos tupėti (laktos, medžiai ir pan.) ir lizdavietei, inkilas. L: pastogė nuo nepalankių klimato sąlygų ne mažesnė kaip 1 m2.
5.
Stambūs balandžiai (karūnuotųjų balandžių dydžio), varniniai paukščiai
1
5
2 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
25
20
B: vietos tupėti, (laktos, medžiai ir pan.) ir lizdavietei, inkilas. L: slėptuvė, pastogė nuo nepalankių klimato sąlygų ne mažesnė kaip 1 m2.
6.
Fazanai, kiti vidutinio dydžio vištiniai paukščiai
1
3
1 (tik šilumamėgėms rūšims, kurioms žiemą temperatūra negali būti žemesnė kaip 10 °C)
2
30
20
L: slėptuvė, pastogė nuo nepalankių klimato sąlygų, vizualiniai barjerai nuo galimos patinų agresijos. B: laktos tupėti.
7.
Kurtiniai, tetervinai
1
5
-
3
30
-
Slėptuvės. Laktos tupėti.
8.
Antys, žąsys, smulkieji garniai, baubliai, ibiai
2
5
2
3
20
20
L: tvoros minimalus aukštis 1,3 m; suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų. B: būtinas vandens baseinas, vietos tupėti (laktos, medžiai ir pan.).
9.
Gulbės, kormoranai, garniai, gandrai
1
8
2
3
20
20
L: tvoros aukštis 1,3 m; suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų. B: būtinas vandens baseinas, vietos tupėti (laktos, medžiai ir pan.), išskyrus gulbes.
10.
Pelikanai
1
10
2
2
20
20
B: būtinas vandens baseinas. V: laktos ir (arba) platformos tupėti; L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
11.
Smulkūs sakalai, paukštvanagiai
1
5
2 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
20
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ar pan.), nišos, inkilas ir (arba) slėptuvė, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
12.
Vidutinio dydžio plėšrieji paukščiai (suopis, vištvanagis ir kt.)
1
8
2 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
20
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ar pan.), nišos, inkilas ir (arba) slėptuvė, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
13.
Stambūs sakalai, lingės, pesliai, žuvininkai
1
20
3 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
20
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ar pan.), nišos ir (ar) platforma, inkilas, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
14.
Grifai, ereliai
1
20
6 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
30
30
B: vietos tupėti (platformos, laktos), nišos, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
15.
Smulkios pelėdos (pelėdikė, žvirblinė pelėda ir kitos panašaus dydžio pelėdos)
1
4
2 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
30
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ir pan.), nišos ir (arba) slėptuvė, inkilas ir (arba) lizdavietė, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
16.
Vidutinio dydžio pelėdos (naminė pelėda, mažasis apuokas, liepsnotoji pelėda ir kitos panašaus dydžio pelėdos)
1
10
2 (tik šilumamėgėms rūšims pagal regioninę kilmę)
3
30
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ar pan.), nišos, inkilas ir (arba) lizdavietė vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
17.
Stambios pelėdos (didysis apuokas ir kitos panašaus dydžio pelėdos)
1
20
3 (tik šilumamėgės rūšims pagal regioninę kilmę)
3
30
20
B: vietos tupėti (medžiai, laktos, šakos ir pan.), inkilas ir (arba) lizdavietė, vieta maudytis. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
18.
Gervės
1
20
4
3
30
30
B: būtinas seklus vandens baseinas. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
19.
Smulkios gervių rūšys (gražuolėlė ir panašaus dydžio gervės)
1
10
4
3
30
20
B: būtinas seklus vandens baseinas. L: suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
20.
Afrikinis strutis
3
50
20
2
50
25
L: voljeras be stogo. Jokio kontakto su lankytojais. Ne žemesnė kaip 2 m tvora. Suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
21.
Emu, nandu
4
30
10
2
50
25
L: voljeras, aptvaras be stogo. Emu – baseinas 2,5 m², 30 cm gylio. Suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
22.
Kazuarai
1
30
10
2,20
50
25
L: voljeras be stogo. Ne žemesnė kaip 1,8 m aukščio tvora. Baseinas 2,5 m², 30 cm gylio. Jokio kontakto su lankytojais. Suteikti galimybę pasislėpti nuo nepalankių klimato sąlygų.
23.
Pingvinai
10
30
10
2
15
10
Būtinas ne seklesnis kaip 1 m gylio baseinas. Laikant arktines ir subarktines rūšis, patalpose turi būti oro kondicionieriai.
24.
Stambūs pingvinai (karališkasis ir imperatoriškasis pingvinai)
5
30
10
2
25
15
Būtinas ne seklesnis kaip 1,5 m gylio baseinas. Laikant arktines ir subarktines rūšis, patalpose turi būti oro kondicionieriai.
PASTABOS: 1. Gyvūnų porai su jaunikliais iki 1 metų amžiaus patalpų minimalus dydis atitinka dvigubą 1 suaugusiam individui nustatytą patalpos minimalų dydį.
2. Specialiųjų reikalavimų kodai sužymėti, jei taikoma, lauko ir vidaus patalpoms atskirai arba bendrai:
2.1. L – lauko patalpai;
2.2. V – vidaus patalpai;
2.3. B – lauko ir vidaus patalpai bendrieji reikalavimai.
Nelaisvėje laikomų žinduolių patalpų minimalūs dydžiai
3 lentelė
Eil. Nr.
Rūšies arba aukštesnio taksono lietuviškas ir lotyniškas pavadinimai
Individų skaičius, vnt.
Lauko patalpos plotas
Vidaus patalpos plotas
Patalpos plotas kiekvienam papildomam individui
Specialiųjų reikalavimų kodai
m²
m³
m²
m³
lauko, m²
vidaus, m² ir (arba) m3
STERBLINIAI Marsupialia
ECHIDNINIAI Tachyglossus
1.
Echidna Tachyglossus aculeatus
1–2
-
-
10
-
-
2
1D, 2A, 3, 5C, 8, 12
OPOSUMAI Didelphimorphia
2.
Virgininis oposumas Didelphis virginiana
1–2
6
15
6
15
3
3
1D, 2G, 3, 4D, 7, 15
PLĖŠRIEJI STERBLINIAI Dasyuromorphia
3.
Šukauodegė sterbliažiurkė Dasycercus byrnei
1–2
2
3
1
-
0,5
0,5
1C, 2A, 3, 4E, 5C, 7, 9, 10
DVIKAPLIAI STERBLINIAI Diprotodontia
4.
Sklandantysis nykštukinis kuskusas Acrobates pygmaeus
1–6
-
-
2
4
0,2
2G, 3, 4C, 5A, 7, 10, 12
5.
Potoras Potorous longipes
1–2
2
-
1
-
0,5
0,5
1E, 3, 5C, 12
6.
Sterblinė skraiduolė Petauridae spp.
1–2
-
-
6
12
1
1
1D, 2E, 3, 4C, 4D, 5A, 7, 10, 12
7.
Koala Phascolarctos cinereus
1
-
-
10
30
-
-
1D, 3, 4D, 5C, 8, 16
8.
Betongijos Bettongia spp.
1–2
-
-
6
-
-
3
2A, 3, 5B, 12, 15
9.
Kuslapė Trichosurus vulpecula
1–2
-
-
6
18
2
2
2E, 3, 4C, 5B,12, 15
10.
Šiurkščiaplaukis vombatas Vombatus ursinus
1–2
20
-
20
-
-
-
1C, 2B, 3, 5C, 8, 9
11.
Kvoka Setonix brachyurus
1–5
20
-
10
-
4
2
1B, 3, 5A, 12, 15, 19, 20
12.
Medlaipės kengūros Dendrolagus spp.
1–2
25
50
16
32
4
4
3, 4A, 5C, 8, 12
13.
Kalninė kengūra Macropus robustus
1–4
100
-
20
-
10
10
1D, 3, 5A, 12
14.
Pilkarusvė kengūra Macropus rufogriseus
1–5
100
-
15
-
10
5
1B, 3, 5A, 12 17
15.
Uolinės kengūros Petrogale spp.
1–5
200
-
20
-
15
3
1D, 3, 4A, 5A, 12
16.
Raudonoji kengūra Macropus rufus
1–4
200
-
20
-
20
5
1B, 3, 5A, 14A, 17
PLACENTINIAI Eutheria VAMZDŽIADANČIAI Tubulidentata
17.
Vamzdžiadantis Orycteropus afer
1–2
-
-
40
-
-
5
1C, 2B, 3, 5C, 14A, 15
DAMANINIAI Hyracoidea
18.
Kalniniai damanai Heteroxyrax spp., Miškiniai damanai Dendroxyrax spp.
1–2
10
-
10
20
2
1
1D, 3, 4D, 5C, 12, 15, 19
19.
Uoliniai damanai Procavia spp.
1–2
10
-
10
20
2
1
2A, 3, 4A, 5C, 14A, 20
NEPILNADANČIAI Xenarthra
20.
Dvipirštis tinginys Choelopus didactylus
1–2
-
-
10
20
2 m³
2G, 3, 4D, 5D
21.
Šeriuotasis šarvuotis Chaetophractus villosus
1–2
-
-
10
-
-
1,5
1C, 3, 5C, 14A, 15
22.
Devynjuostis šarvuotis Dasypus novemcinctus
1–2
-
-
10
-
-
1,5
1C, 2A, 3, 5D, 9, 12, 15
23.
Nykštukiniai ir kurminiai šarvuočiai Zaedyus spp., Chlamyphorus spp.
1–2
-
-
10
-
-
1,5
1C, 2A, 3, 5A, 9, 14A, 15
24.
Mažosios skruzdėdos Tamandua spp.
1–2
15
-
12
24
5
2
2G, 3, 4C, 5D, 14A
25.
Didžioji skruzdėda Myrmecophaga tridactyla
1–2
80
-
80
-
25
5
L: 1C; V: 1D; B: 3, 5C, 14A, 16
GRAUŽIKAI Rodentia
26.
Sirinis žiurkėnas Mesocricetus auratus
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
2A, 3, 5A, 10, 15, 28
27.
Roborovskio žiurkėnukas Phodopus roborovskii
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
2A, 3, 5A, 10, 15, 28
28.
Rudasis pelėnas Clethrionomys glareolus
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
1D, 2A, 3, 10, 28
29.
Mongolinė smiltpelė Meriones unguiculatus
2–3
-
-
0,5
-
-
0,25
1D, 2A, 3, 9, 20, 20A
30.
Dygliuotosios pelės Acomys spp.
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
1D, 2A, 3, 4A, 9, 28
31.
Miškinė pelė Apodemus sylvaticus
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
1E, 3, 4C, 9
32.
Berberinė dryžiuotoji pelė Lemniscomys barbarus
1–3
-
-
0,5
-
-
0,25
1E, 2A, 3, 5B, 9, 28
33.
Degu Octodon degus
2–3
-
-
1
1
-
0,2 m2 0,2 m3
2A, 3, 4A, C, 5A, 17, 20, 20A
34.
Jūros kiaulytė Cavia porcellus
2–3
-
-
1
-
-
0,5
2A, 3, 5A, 20, 20A
35.
Burundukai Tamias spp.
1–2
2
-
1
-
0,5
-
1E, 2G, 3, 4C, 7, 10
36.
Šinšila Chinchilla lanigera
2–3
-
-
1
2
-
0,5 m2 0,5 m3
1D, 3, 4A, 5A, 9, 17, 20, 20A
37.
Žiurkėnžiurkės Cricetomys spp.
1–2
2
-
2
-
-
0,50
1E, 2A, 3, 5B, 9, 15
38.
Pilkoji žiurkė Rattus norvegicus
1–2
2
-
2
-
-
0,50
1E, 2A, 3, 4A, 7
39.
Voverės Sciuridae spp.
1–2
4
8
-
-
2
-
1D, 2E, 3, 4C, D, 7, 10, 12
40.
Ondatra Ondatra zibethicus
1–2
6
-
-
-
1
-
1D, 2A, 3, 12, 25; 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
41.
Egiptinis šoklys Jaculus jaculus
1–2
-
-
6
-
-
1
1E, 2A, 4A, 8, 9, 15, 17
42.
Agučiai Dasyprocta spp., Myoprocta spp.
1–2
-
-
10
-
-
2
1D, 2A, 3, 5B, 12, 13 (iki 0,1 m gylio)
43.
Nutrija Myocastor coypus
1–2
10
-
8
-
1
0,5
2A, 3, 5A, 12, 20 (išskyrus patinus), 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
44.
Afrikinis kutauodegis dygliatriušis Atherurus africanus
1–2
10
-
10
-
2
2
1E, 2A, 3, 5C, 12, 15
45.
Didžiosios voverės Ratufa spp. Dryžuotosios skraiduolės Dactylopsila spp. Didžiosios voverės skraiduolės Petaurista spp.
1–2
12
24
12
24
6
6
2E, 3, 4C, 5A, 7, 10, 12
46.
Paka Cuniculus paca
1–3
-
-
15
-
4
4
1E, 3, 5D, 12, 13
47.
Juodauodegis prerinis šuniukas Cynomys ludovicianus
2–5
20
-
-
-
0,5
-
1B, 2A;F, 3, 9, 12, 20, 24
48.
Kiškiai Lepus spp.
1–2
20
-
-
-
4
-
1E, 2A, 3, 22, 26
49.
Kiškėnai Ochotona spp. Triušiai Sylvilagus spp.
1–2
20
-
-
-
4
-
1C, 2A, 3, 16
50.
Hutijos Capromyidae spp.
1–2
20
-
10
-
2
1
1E, 3, 5C, 7, 19, 20
51.
Dygliatriušiai Hystrix spp.
1–2
20
-
10
-
2
1
L: 1C; V: 1E; B: 2B, 3, 12
52.
Švilpikai Marmota spp.
2–3
40
-
-
-
5
-
1B, 2A, 2F, 3, 9, 12, 24
53.
Patagoninė mara Dolichotis patagonium
2–4
40
-
8
-
5
2
1E, 2A, 3, 5A, 6, 12, 17
54.
Bebrai Castor spp.
1–2
40
-
-
-
4
-
1D, 2B, 3, 12, 16, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
55.
Kapibara Hydrochoerus hydrochaeris
1–2
40
-
15
-
10
2
1D, 2B, 3, 5A, 12 16, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
AFRIKOS KIRSTUKAI Afrosoricida
56.
Tenrekai Tenrecidae spp.
1–4
-
-
4
-
-
1
1E, 2A, 3, 4A, 5D, 8, 12, 13
VABZDŽIAĖDŽIAI Insectivora
57.
Ežiai Erinaceus spp.
1–2
4
-
-
-
1
-
1E, 2A, 3, 12, 15
58.
Afrikiniai ežiai Atelerix spp.
1–2
-
-
3
-
0,5
1E, 2A, 3, 5B, 8, 12, 15
ŠIKŠNOSPARNIAI Chiroptera
59.
Mažieji pelėuodegiai šiksnosparniai Rhinopomatidae
3–20
-
-
10
20
-
0,2
3, 4D, 5A, 15, 18, 20
60.
Skraidantieji šunys Rousettus spp.
3–20
-
-
20
40
-
0,5
3, 4D, 5C, 15, 18, 20
61.
Skraidančiosios lapės Pteropus spp.
2–10
-
-
30
90
-
4 m³
3, 4D, 5D, 15, 16, 18, 20
MEDLAIPIAI KIRSTUKAI Scandentia
62.
Tupajos Tupaia spp.
1 patinas ir ne mažiau kaip 2 patelės arba 3 vienos lyties ind.
-
-
4
8
-
2 m3
2E, 3, 4D, 5C
PRIMATAI Primates
63.
Storieji loriai Nycticebus spp. Paprastasis potas Perodicticus potto
1–2
-
-
3
6
-
0,1
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 15
64.
Senegalinis galagas Galago senegalensis
1–2
-
-
4
8
-
0,1
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 6, 12, 15
65.
Mažasis makis Cheirogaleus medius Peliniai lemūrai Microcebus spp.
1–3
-
-
3
9
-
0,1
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 15
66.
Storauodegis galagas Otolemur crassicaudatus
1–2
-
-
6
12
-
1
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 15
67.
Mirikina Aotus trivirgatus
2
-
-
15
45
-
3
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 15, 20
68.
Marmozetės Callithrix spp. Tamarinai Saguinus spp. Liūtbeždžionės Leontopithecus spp.
2–5
10
30
10
25
2
2
L: 1B; V: 1D; B: 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 14A 20
69.
Saimiriai Saimiri spp.
2–5
15
45
15
45
2
2
L: 1B; V: 1D; B: 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 20
70.
Kiškiaplaukės beždžionės Lagothrix spp. Langūrai Presbytis spp.
2–5
15
45
15
45
3
3
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 12, 20
71.
Kapucinai Cebus spp.
2–5
50
105
35
105
5
5
1B,3, 4A, 4C, 5D, 14B, 20
72.
Sakiai Pithecia spp., Chiropotes spp. Uakariai Cacajao spp.
2–5
50
200
50
200
10
10
1B, 2G,3, 4A, 4C, 5D, 14A 20
73.
Katinis lemūras Lemur catta
2–3
50
150
50
25
5
5
1B, 4A, 2G, 3, 5C, 14A, 20
74.
Markata, Mona Cercopithecus spp. Makakos Magotai Rezusai Macaca spp. Mangabiai Lophocebus spp. Cercocebus spp.
2–5
50
150
50
125
5
5
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 14A, 20
75.
Rudagalvė koata Ateles fusciceps
2
40
160
40
120
4
4
1B, 2G, 3, 4A, 4C, 5D, 14A, 20
76.
Pavianai Papio spp. Mandrilas Mandrillus (Papio) sphinx
1 patinas ir ne mažiau kaip 3 patelės arba 3–4 vienos lyties ind.
150
- arba dengta patalpa ne žemesnė kaip 4 m
50
150
20
10
1E, 3, 4A, 5C, 14B, 20
77.
Skiauterėtasis langūras Trachypithecus cristatus Gverecos Colobus spp. Hulmanas Semnopithecus (Presbytis) entellus Staugūnai Alouatta spp.
1 patinas ir ne mažiau kaip 4 patelės arba 4–5 vienos lyties ind.
200
800 arba ne žemesnė kaip 4 m nedengta patalpa
150
600
30
30
1B, 3, 4A, 4C, 5C, 14B, 20
78.
Gibonai Hylobatidae
2–3
300
1800 arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
300
1500
50
50
1B, 3, 4A,4C, 5C, 14B, 20, 27
79.
Gorila Gorilla gorilla Mažoji šimpanzė Pan paniscus Šimpanzė Pan troglodytes
1 patinas ir ne mažiau kaip 2 patelės arba 3 vienos lyties ind.
500
2000 arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
500
2000
50
50
1B, 3, 4A, 4B, 4C, 4D, 5D, 6, 14C, 20, 27
80.
Orangutanas Pongo pygmaeus
1–3 (grupė gali būti sudaroma šešių metų laikotarpiu (išskyrus jauniklius))
500
2000 arba ne žemesnė kaip 4 m nedengta patalpa
500
2000
50
50
1B, 3, 4A, 4B, 4C, 4D, 5D, 6, 14C, 27
PLĖŠRIEJI ŽINDUOLIAI Carnivora
81.
Žebenkštis Mustela nivalis Šermuonėlis Mustela erminea
1–2
6
12
-
-
3
-
1D, 2E, 3, 4E, 7, 12, 19
82.
Tamsusis šeškas Mustela putorius
1–2
8
-
-
-
1
-
1C, 2A, 3, 4E, 7, 8, 12, 13
83.
Dryžuotieji šeškai Ictonyx spp.
1–2
10
-
5
-
2,5
1
L: 1C; V: 1E; B: 2A, 3, 7, 8, 12
84.
Fenekas Vulpes zerda
1–2
20
-
20
-
5
5
L: 1C; V: 1E; B: 2A, 3, 5C, 6, 9, 14A, 15, 17
85.
Audinės Mustela spp.
1–2
15
30
-
-
1
-
1B, 2A, 3, 7, 8, 12, 13, 25
86.
Kibiauodegis meškėnas Potos flavus Olingas Bassaricyon spp.
1–2
-
-
16
40
-
2
1C, 2E, 3, 4A, 4C, 5C, 14A, 15
87.
Kiaunės, sabalai Martes spp.
1–2
20
40
-
-
3
-
1B, 2E, 3, 4A, 4D, 7, 8, 14
88.
Paprastasis meškėnas Procyon lotor
1–2
20
50
-
-
3
-
1B, 2E, 3, 4A, 4C, 7, 13, 14A
89.
Vėžiaėdis meškėnas Procyon cancrivorus
1–2
20
50
10
25
3
2
1B, 2E, 3, 4A, 4C, 5A, 7, 13, 14A, 15
90.
Mažosios katės Felis spp.
1
20
40
4
6
5
3
1B, 2E, 2H, 3, 4A, 7, 8, 12
91.
Vilpišys Felis silvestris Manulas Otocolobus manul
1
20
40
-
-
5
-
1B, 2E, 2H, 3, 4A, 7, 8, 12
92.
Pietų Amerikos basariskas Bassariscus astutus
1–2
16
40
8
20
2
2
1B, 2E, 3, 4C, 4D, 5B, 7, 8, 14A
93.
Genetos Genetta spp.
1
20
60
20
50
2
2
1B, 2E, 3, 4A, 4D, 5D, 6, 12, 13
94.
Korsakas Vulpes corsac
1–2
30
-
-
-
5
-
1C, 2A, 3, 9, 12 17
95.
Paprastoji ūdra Lutra lutra
1–2
60
-
-
-
20
-
1C, 2A, 2H, 3, 14A, 17, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
96.
Didžioji kiaunė Martes flavigula
1
30
60
-
-
20
-
1B, 2E, 3, 4A, 4C, 7, 8, 14A
97.
Bitėdis barsukas Mellivora capensis
1–2
30
60
15
30
5
2
L: 1A; V: 1E; B: 2A, 3, 4E, 5A, 9, 14A
98.
Skunsas Mephitis, Conepatus, Spilogale spp.
1–2
20
-
4
-
5
1,5
1B, 1E, 2A, 3, 12
99.
Mažoji panda Ailurus fulgens
1–2
60
-
50
200
10
5
1B, 2E, 3, 4A, 4C, 5A, 14A
100.
Surikata Suricata suricata
5–6
20
-
20
-
4
4
1B, 1C, 2A, 3, 4A, 5A, 14A, 20
101.
Mangusta Herpestes, Atilax, Mungos spp.
5–6
20
-
20
-
4
4
1B, 2A, 4A, 5B, 14A, 20
102.
Binturongas Arctictis binturong
1–2
40
160
30
120
5
5
1B, 2E, 3, 4A, 4E, 5C, 6, 12, 13, 14A, 15
103.
Palminis musangas Paradoxurus hermaphroditus
1–2
40
160
30
20
5
5
L: 1E; V: 1D; B: 2E, 3, 4A, 4D, 5C, 6, 12, 13, 15, 20
104.
Koačiai Nasua spp.
2
30
90
20
50
5
5
1B, 2E, 3, 4A, 5B, 14A, 19, 20
105.
Afrikinė benagė ūdra Amblonyx cinereus
1–2
40
-
30
-
10
10
1B, 2A, 3, 5B, 12, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
106.
Poliarinė lapė Alopex lagopus
1–2
80
-
-
-
15
-
1B, 1C, 2A, 3, 4E, 12, 19
107.
Usūrinis šuo Nyctereutes procyonoides
1–2
80
-
-
-
15
-
1A, 2A, 3, 12, 19
108.
Barsukas Meles meles
1–2
80
-
-
-
20
-
1A, 2A, 3, 12, 19
109.
Lūšis Lynx spp.
1–2
120
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
-
-
30
-
1B, 2E, 3, 4A, 4D, 14D, 19, 27
110.
Rudoji lapė Vulpes vulpes
1–2
80
-
-
-
20
-
1C, 2A, 3, 4E, 14A, 19
111.
Karakalas Caracal caracal Servalas Felis serval
1–2
150
-
60
180
30
15
1B, 2B, 3, 4A, 5A, 12, 19
112.
Ocelotas Felis pardalis
1–2
120
Ne žemesnė kaip 3 m tvora; dengta patalpa
70
210
30
15
1B, 2B, 3, 4A, 5A, 14A, 19
113.
Miškinis šuo Speothos venaticus
1–2
120
-
50
-
20
10
L: 1A; V: 1E; B: 2A, 3, 5B, 12, 13, 19
114.
Dūminis leopardas Felis nebulosa
1–2
200
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
60
80
50
20
1B, 2B, 3, 4A, 5A, 6, 7, 8, 14A, 27
115.
Puma Puma concolor
1–2
200
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
-
-
40
-
1B, 2H, 3, 4A, 4D, 8, 14A, 19, 27
116.
Šakalas Canis aureus Kojotas Canis latrans Raudonasis vilkas Canis rufus Dingo Canis dingo
1–2
300
-
-
-
70
-
1C, 2A, 2H, 3, 4E, 14A, 19, 20
117.
Hiena Hyaenidae spp.
1–2
400
-
40 (dvi patalpos po 20 m2)
-
80
20
L: 1A, 2C; B: 3, 5A, 8, 9, 14A, 17, 19, 24, 26, 27
118.
Hieninis šuo Lycaon pictus
2–3
450
-
60
-
100
20
L: 1A, 2C; B: 14A, 17, 19, 20, 26
119.
Ernis Gulo gulo
1–2
800
-
-
-
300
-
1B, 2A, 3, 4A, 4E, 8, 14A, 19, 24, 27
120.
Jaguaras Panthera onca
1–2
800
Ne žemesnė kaip 4 m aukščio dengta patalpa
60
80
100
30
1B, 2B, 3, 4A, 5B, 7, 8, 14A,13, 19, 27
121.
Leopardas Panthera pardus
1–2
800
Ne žemesnė kaip 4 m aukščio dengta patalpa
60
80
100
30
1B, 2B, 3, 4A, 5A, 6, 7, 8, 14A, 13, 19, 27
122.
Gepardas Acinonyx jubatus
1–2
800
Ne žemesnė kaip 2,5 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų
60
150
90
30
1B, 3, 4B, 5B, 6, 8, 14B, 19, 26
123.
Snieginis leopardas Panthera uncia
1–2
800 (laikant atskirai ind., patalpos plotas turi būti po 400 m2)
Ne žemesnė kaip 5 m dengta patalpa
-
-
100
-
1B, 2B, 3, 4A, 4D, 7, 8, 14A, 19, 27
124.
Liūtas Panthera leo
1–2
900
Ne žemesnė kaip 5 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
80
240
200
30
L: 1B; V: 1D; B: 3, 4B, 5A, 14A, 19, 20, 27
125.
Tigras Panthera tigris
1–2
900
Ne žemesnė kaip 5 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų arba ne žemesnė kaip 4 m dengta patalpa
40, išskyrus amūrinį tigrą
100, išskyrus amūrinį tigrą
200
20, išskyrus amūrinį tigrą
L: 1B; B: 3, 4B, 8, 14A, 19, 25, 26, 27. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
126.
Malajinis lokys Helarctos malayanus
1–2
800
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų
80
240
200
40
L: 1B, 2C; B: 3, 4A, 4D, 5C, 6, 14A, 13, 19, 27
127.
Juodasis lokys Ursus americanus Rudasis lokys Ursus arctos Himalajinis lokys Ursus thibetanus
1–2
900
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų
-
-
200
-
1B, 2D, 3, 4B, 6, 13, 14A, 19, 27
128.
Ilgalūpis lokys Melursus ursinus
1–2
900
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų
80
180
200
40
L: 1B, 2C; B: 3, 4A, 4D, 5C, 6, 8, 14A, 13, 19, 27
129.
Karčiuotasis vilkas Chrysocyon brachyurus
1–2
800
Ne žemesnė kaip 2 m tvora
60
-
90
30
L: 1C; V: 1B; B: 2A, 3, 5A, 11, 14B, 19
130.
Pilkasis vilkas Canis lupus Arktinis vilkas Canis lupus arctos
1–2
800
Ne žemesnė kaip 4 m tvora su 1 m tvoros pasvirimu į patalpos vidų
-
-
100
-
1A, 2A, 3, 4B, 11, 14A, 19, 20, 24, 27
JŪRINIAI PLĖŠRIEJI ŽINDUOLIAI
131.
Paprastasis ruonis Phoca vitulina Žieduotasis ruonis (Phoca hispida)
1–3
50
-
-
-
10
-
6, 12 arba 14A, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
132.
Ilgasnukis ruonis Halchoerus grypus
1–3
70
-
-
-
10
-
6, 12 arba 14A, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
133.
Kaliforninis jūrų liūtas Zalophus californianus
1–3
80
-
40
-
10
10
6, 12 arba 14A, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
134.
Pietų Afrikos jūrų lokys Arctocephalus pusillus
1–3
80
-
40
-
10
10
6, 12 arba 14A, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
135.
Pietų Amerikos jūrų liūtas Otaria byronia
1–3
100
-
40
-
20
20
6, 12 arba 14A, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
136.
Šiaurės jūrų liūtas Eumetopias jubatus
1–3
120
-
-
-
50
20
6, 12 arba 14A, 19 arba 22, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
137.
Afalina Tursiops spp.
3–5
-
-
-
-
-
-
6, 12, 25, 29. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
138.
Baltasis lokys Ursus maritimus
1–2
2000
Ne žemesnė kaip 5 m tvora su 1 m papildomu pasvirimu į patalpos vidų
200
4 m
500
200
L: 1C; B: 3, 4A, 4B, 6, 8, 14A, 19, 25, 27. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
STRAUBLINIAI Proboscidea
139.
Dramblys ♂ (taikoma laikant tik 1 lytiškai subrendusį patiną)
1
2000
-
1000
-
-
-
L: 1B; B: 5B, 6, 8, 13, 14, 17, 19, 23
140.
Azijinis dramblys Elephas maximus Afrikinis dramblys Loxodonta africana (vieną patelę galima laikyti tik tuo atveju, kai greta esančiame voljere laikomas kitas individas)
1–2
2500
-
1500
-
500
400
L: 1B: B: 5B, 6, 8, 13, 14A, 17, 19, 20, 23
NEPORAKANOPINIAI Perissodactyla
141.
Laukinis arklys Equus caballus Azijinis asilas Equus hemionus Kiangas Equus kiang Tarpanas Equus ferus ferus Onagras Equus hemionus onager
1
200
-
-
-
80
-
1F, 14A, 17, 21, 22
142.
Afrikinis asilas Equus asinus
1
200
-
20
-
80
20
L: 1F; B: 5A, 14A, 17, 21
143.
Dykuminis zebras Equus grevy Savaninis zebras Equus burchelli Kalninis zebras Equus zebra
1
200
-
20
-
80
20
L: 1F; B: 5A, 14A, 17, 21
144.
Tapyrai Tapirus spp.
1–2
200
-
40
-
50
20
L: 1B; B: 3, 5B, 14, 19, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
145.
Indinis raganosis Rhinoceros unicornis
1
500
-
50
-
150
30
L: 1B; B: 5B, 8, 14A, 19, 23
146.
Baltasis raganosis Ceratotherium simum
1
1000
-
50
-
500
50
L: 1B; B: 5B, 8, 14A, 19, 23
PORAKANOPINIAI, PORANAGIAI Artiodactyla
147.
Nykštukinė kiaulė Porcula salvania
2–4
30
-
10
-
10
2
L: 1C; B: 3, 5A, 12, 17, 19, 23
148.
Karpotis Phacochoerus africanus
1–2
60
-
30
-
15
10
L: 1A; V: 1E; B: 3, 5B, 12, 17, 19, 23
149.
Pekaris Tayassu tajacy
2–4
80
-
5
-
10
1
L: 1C; V: 1B; B: 3, 5A, 12, 17, 20
150.
Šernas Sus scrofa
1–3
100
-
-
-
10
-
1B, 1C, 3, 14A, 22 (jei nėra užuovėją sutei kiančių medžių), 23
151.
Babirusa Babyrousa babyrussa Krūmyninė kiaulė Potamochoerus porcus
1–2
60
-
30
-
15
10
L: 1C; V: 1B; B: 3, 5B, 12, 17, 19, 23
152.
Javinis elniukas Tragulus javanicus
1–2
-
-
50
-
10
3, 5C, 12, 15
153.
Dukeriai Cephalophus spp.
1–2
-
-
50
-
-
10
3, 5D, 12, 15
154.
Stirna Capreolus capreolus
1–2
100
-
-
-
20
-
1F, 3, 16, 22 (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių )
155.
Dikdikai Madoqua spp.
1–2
-
-
50
-
10
3, 5B, 8, 13
156.
Muntjakai Muntiacus spp. Pudu Pudu spp.
1–3
120
-
3
-
10
1
L: 1F; B: 5A, 12, 19, 26
157.
Taurusis elnias Cervus elaphus Dėmėtasis elnias Cervus nippon Baltauodegis elnias Odocoileus virginianus
1–3
150
-
-
-
50
-
1F, 14A, 20, 22A (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių)
158.
Danielius Cervus dama
1–5
150
-
-
-
10
-
1F, 14A, 20, 22B (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių)
159.
Dovydo elnias Elaphurus davidianus
1–3
150
-
-
-
30
-
1F, 14A, 20, 22A (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių), 23
160.
Briedis Alces alces
1–2
500
-
-
-
200
-
1B, 14A, 16, 19, 22A (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių)
161.
Mažasis buivolas Bubalus depressicornis
1–2
150
-
20
-
50
10
L: 1F; B: 3, 5A, 14A, 23
162.
Bantengas Bos javanicus
1–2
200
-
40
-
50
20
L: 1F; B: 5A, 14A
163.
Guanakas Lama guanicoe Vikunija Vicugna vicugna
1–3
200
-
-
-
20
-
1F, 17, 22A
164.
Iraninis danielius Cervus mesopotamica
1–3
200
-
10
-
50
2
L: 1F; B: 5A, 14A
165.
Mažasis hipopotamas Hexaprotodon liberiensis
1
300
-
50
-
300
50
L: 1 B; B: 3, 5C, 8, 19, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
166.
Didysis hipopotamas Hippopotamus amphibius
1–2
500
-
200
-
200
100
L: 1B; B: 5C, 14A, 23, 25. 4 lentelėje nurodyti reikalavimai.
167.
Antilopės gnu Connochaetes spp. Mėlynoji antilopė Boselaphus tragocamelus Kana Taurotragus (Tragelaphus) oryx Nijala Tragelaphus angasi Didžioji kudu Tragelaphus strepsiceros Adaksas Addax nasomaculatus Juodoji antilopė Hippotragus niger Oriksai Oryx spp.
1–2
200
-
40
-
30
20
L: 1F; B: 5A, 14A, 17, 19
168.
Vandeninis ožys Kobus ellipsiprymnus
1–2
200
-
40
-
20
20
L: 1B; B: 5B, 14A, 15
169.
Impala Aepyceros melampus Antilopės Antilope spp. ir kitos panašios gentys Gazelės Gazella spp. Elniaožė gazelė Antilope cervicapra Bonga Tragelaphus eurycerus
1–3
200
-
50
-
10
5
L: 1B; B: 3, 5B, 14A, 20 (išskyrus patinus)
170.
Sitatunga Tragelaphus spekii
1–3
200
-
50
-
10
5
L: 1B; B: 3, 5C, 8, 13, 15, 20, 23
171.
Sibirinis ožys Capra sibirica Alpiniai ožiai Capra ibex Snieginė ožka Oreamnos americanus Gemzė Rupicapra rupicapra Taras Hemitragus jemlahicus Snieginis avinas Ovis canadensis Sraigtaragis ožys Capra falconeri
1–3
300
-
-
-
30
-
4A, 14A, 21, 22B
172.
Šiaurinis elnias Rangifer tarandus
1–3
300
-
-
-
20
-
1F, 14A, 16, 19, 22
173.
Kalninis avinas Ovis ammon Muflonas Ovis orientalis
1–5
300
-
-
-
10
-
4A, 14A, 21, 22 (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių)
174.
Dvikupris kupranugaris Camelus bactrianus
1–3
300
-
-
-
50
-
L: 1B; B: 14A, 17, 22
175.
Berberinis avinas Ammotragus lervia
1–3
300
-
6
-
30
2
L: 4A; B: 14A, 21, 23
176.
Takinas Budorcas taxicolor
1–2
300
-
6
-
50
4
L: 1B; B: 4A, 14A, 22
177.
Stumbras, bizonas Bison spp. Jakas Bos grunniens Avijautis Ovibos moschatus
1–2
500
-
-
-
50
-
L: 1B; B: 14A, 22 (jei nėra užuovėją suteikiančių medžių)
178.
Buivolas Bubalus bubalis
1–2
500
-
60
-
50
20
L: 1B; B: 5A, 14A, 13, 23
179.
Okapija Okapia johnstoni
1–2
500
-
60
-
100
30
L: 1F; B: 3, 5C, 6, 8, 14A, 19
180.
Žirafa Giraffa camelopardalis
2
500
-
80
-
200
40
1F, 5C, 6, 14A, 16, 20, 21
PASTABOS:
1. Žinduolių rūšių patalpų specialiųjų reikalavimų kodai:
1.1. 1 – gyvūnas turi turėti galimybę kasti ar knisti arba patalpoje turi būti įrengtas minkštas substratas gyvūnams judėti;
1.2. 1A – ne mažiau kaip pusė voljero ploto turi būti padengta natūraliais substratais, kad gyvūnai galėtų slėpti maistą ir ieškoti išslapstyto maisto (ne mažesnio kaip 1 m gylio);
1.3. 1B – visas voljero plotas turi būti padengtas natūraliais substratais;
1.4. 1C – ne mažiau kaip pusė voljero ploto turi būti padengta natūraliais substratais, kad gyvūnai galėtų slėpti maistą ir ieškoti išslapstyto maisto (ne mažesnio kaip 0,5 m gylio);
1.5. 1D – ne mažiau kaip pusė voljero ploto turi būti padengta natūraliais substratais, kad gyvūnai galėtų slėpti maistą ir ieškoti išslapstyto maisto (ne mažesnio kaip 0,1 m gylio);
1.6. 1E – ne mažiau kaip pusė voljero ploto turi būti padengta natūraliais substratais, kad gyvūnai galėtų slėpti maistą ir ieškoti išslapstyto maisto (ne mažesnio kaip 0,2–0,3 m gylio);
1.7. 1F – ne mažiau kaip pusė voljero ploto turi būti padengta natūraliais substratais tinkamais kanopų, nagų būklei palaikyti;
1.8. 2 – kiekvienam gyvūnui turi būti atskira maskuota būda / dėžė (žolėmis, kelmais, šakomis ir kitomis natūralią aplinką primenančiomis medžiagomis) pasislėpti, bendruomeniniams gyvūnams – kad visi gyvūnai laisvai juose tilptų. Būda gyvūnui turėtų būti pakankamai didelė, kad jis galėtų atsistoti visu ūgiu, sugebėtų lengvai apsisukti ir atsigulti visu ilgiu, tačiau ji neturėtų būti pernelyg didelė, kad padėtų gyvūnui išlaikyti savo kūno šilumą šaltu oru. Būda / dėžė turi būti įrengta:
1.9. 2A – ant žemės paviršiaus; plotas ≤ 1 m²;
1.10. 2B – ant žemės paviršiaus; plotas apie 1,5–2 m²;
1.11. 2C – ant žemės paviršiaus; ne mažiau kaip 4 m²;
1.12. 2D – ant žemės paviršiaus, ne mažiau kaip 6 m²;
1.13. 2E – ne mažiau kaip 1–1,5 m pakelta nuo žemės paviršiaus;
1.14. 2F – nuo 0,5 iki 1 m gylyje įkasta po žeme;
1.15. 2G – būdos arba krepšiai, kurie turi būti įrengti ne žemiau kaip 1–1,5 m;
1.16. 2H – būda turi būti apšiltinta;
1.17. 3 – turi būti įrengti vizualiniai barjerai (rekomenduojama iš natūralių medžiagų) gyvūnui pasislėpti;
1.18. 4 – turi būti sudarytos sąlygos gyvūnui laipioti:
1.19. 4A – dirbtinos arba natūralaus akmens uolos, medžiai, gultai, lentynos įvairiuose aukščiuose, iš kur gyvūnas galėtų stebėti aplinką;
1.20. 4B –iš medienos gulėti suformuotos pakylos;
1.21. 4C – įvairiuose aukščiuose gyvūnui laipioti turi būti iškabintos virvės, šakos (jų diametras turėtų atitikti gyvūno gebėjimus jais naudotis);
1.22. 4D – turi būti įrengti / pasodinti aukšti medžiai, laipynės;
1.23. 4E – turi būti įrengtos įvairios laipynės, rąstai;
1.24. 5 – reikalingos patalpos, kuriose minimali temperatūra turi būti ne žemesnė kaip:
1.25. 5A –10 °C;
1.26. 5B –16 °C;
1.27. 5C –19 °C;
1.28. 5D – 24 °C ;
1.29. 6 – socialiai labai jautrūs gyvūnai, kuriems būtina sudaryti sąlygas ir (ar) galimybes užsiimti kokia nors veikla, atsižvelgiant į gyvūno ir (ar) individo rūšies biologinius, etologinius poreikius;
1.30. 7 – tik uždaro tipo voljerai;
1.31. 8 – patinas su patele laikomi atskirai, suleidžiami tik rujos metu;
1.32. 9 – gyvūnai turi turėti galimybę išsikasti urvą;
1.33. 10 – gyvūnai turi turėti galimybę įsirengti guolį;
1.34. 11 – voljeras turi būti apželdintas aukšta žole ir krūmais;
1.35. 12 – numatyti galimybę gyvūnus atskirti voljere arba baseine (taikoma vandens žinduoliams);
1.36. 13 – turi būti sudaryta galimybė gyvūnui maudytis (įrengtas dirbtinis vandens telkinys);
1.37. 14 – privaloma gyvūnų atskyrimo patalpa (patalpos plotas įeina į bendrą minimalų patalpos plotą):
1.38. 14A – viena atskyrimo patalpa;
1.39. 14B – dvi atskyrimo patalpos po 10 m2;
1.40. 14C – dvi atskyrimo patalpos po 20 m2;
1.41. 14D – viena atskyrimo patalpa, kurios plotas 40 m2;
1.42. 14E – baseino atskyrimo voljero plotas vienam individui nustatomas dalijant gyvūnų laikymo voljero plotą iš leidžiamo laikyti maksimalaus gyvūnų skaičiaus;
1.43. 15 – naktinio gyvūno, jei jis bus eksponuojamas dienos metu, laikymo patalpos turi būti apšviestos naktiniu apšvietimu;
1.44. 16 – gyvūnui reikalingas specializuotas pašaras ir jo pateikimo būdas;
1.45. 17 – gyvūnui turi būti įrengtos natūralaus smėlio „vonios“ (plotai);
1.46. 18 – gyvūnui turi būti sudaryta galimybė skraidyti;
1.47. 19 – gyvūnui turi būti sudarytas pavėsis;
1.48. 20 – bendruomeniniai gyvūnai nelaikomi po vieną. Grupė (mažiausiai du tos pačios rūšies individai arba vienas individas laikomas su kitos rūšies individais, bet tik leidus privačiam veterinarijos gydytojui) turi būti sudaroma per dvejus metus (išskyrus jauniklius);
1.49. 20A – vienas individas gali būti laikomas, jei kiti tos pačios rūšies individai nugaišo arba neketinama tos rūšies daugiau laikyti ir todėl neįsigyjama daugiau tos pačios rūšies individų (tačiau turi būti sudaromas didesnis užimtumas gyvūnui);
1.50. 21 – turi būti įrengtas kieto grunto plotas (kad gyvūnas galėtų trinti (dildinti) kanopas);
1.51. 22 – gyvūnui turi būti įrengta nešildoma pavėsinė (stoginė) slėptis nuo nepalankių klimatinių sąlygų (vėjo, kritulių, saulės);
1.52. 22A – pavėsinė (stoginė) su 1 aklina siena (1/4 perimetro) nuo nepalankių klimatinių sąlygų, kurios 1,5 m2 stogo ploto turi būti skirta 1 individui. Rekomenduojama, kad siena būtų įrengta pavėsinės pietinėje pusėje;
1.53. 22B – pavėsinė (stoginė) su 1 aklina siena (1/4 perimetro) nuo nepalankių klimatinių sąlygų, kurios 1 m2 stogo ploto turi būti skirta 1 individui;
1.54. 23 – gyvūnui turi būti įrengtos purvo vonios;
1.55. 24 – voljero perimentras turi būti išklotas metaliniu tinklu (1 m gylyje), kad gyvūnai neišsikastų;
1.56. 25 – turi būti įrengtas baseinas (žr. baseinų reikalavimus 4 lentelėje);
1.57. 26 – voljeras turi būti apželdintas augalais;
1.58. 27 – lauko patalpoje turi būti įrengta elektros užtvara (netaikoma, jei patalpa dengta);
1.59. 28 – galima laikyti po vieną individą arba 2 pateles, arba 1 patiną ir mažiausiai 2 pateles;
1.60. 29 – gyvūnams skirti baseinai turi neužšalti. Vidaus patalpose turi būti palaikoma ne žemesnė kaip 0 °C temperatūra (jei taikoma).
2. Specialiųjų reikalavimų kodai sužymėti, jei taikoma, lauko ir vidaus patalpoms atskirai arba bendrai:
2.1. L – lauko patalpai;
2.2. V – vidaus patalpai;
2.3. B – lauko ir vidaus patalpai bendri reikalavimai.
3. Gyvūnų porai su jaunikliais iki 1 metų amžiaus patalpų minimalus dydis atitinka dvigubą 1 suaugusiam individui nustatytą patalpos minimalų dydį (išskyrus 4 lentelėje nurodytas išimtis).
Žinduolių baseinų reikalavimai
4 lentelė
Eil. Nr.
Rūšies lietuviškas ir lotyniškas pavadinimai
Individų skaičius, vnt.
Baseinų, esančių lauko ir vidaus patalpose, plotas, m²
Baseino gylis (ne mažiau kaip 60 proc. baseino dugno ploto), m
Baseino plotas papildomam gyvūnui, m²
Baseino plotas papildomai neskaičiuojamas, kai gyvūnas yra ne vyresnis kaip (metai)
1.
Paprastasis ruonis Phoca vitulina Žieduotasis ruonis Phoca hispida
1–3
45 (lauko baseinui)
2
9
3
2.
Ilgasnukis ruonis Halichoerus grypus
1–3
60 (lauko baseinui)
2
12
2
3.
Kaliforninis jūrų liūtas Zalophus californianus
1–3
60/30
2,2
8
3
4.
Pietų Afrikos jūrų lokys Arctocephalus pusillus
1–3
60/30
2,2
8
3
5.
Pietų Amerikos jūrų liūtas Otaria byronia
1–3
80/50
2,2
15
3
6.
Šiaurės jūrų liūtas Eumetopias jubatus
1–3
90/60
2,2
20
3
7.
Afalina Tursiops truncatus
3–5
300 (vidaus baseinui)
4
35
5
8.
Afrikinė benagė ūdra Amblonyx cinereus
1–2
6/6
0,5
1
2
9.
Paprastoji ūdra Lutra lutra
1–2
10 (lauko baseinui)
1,2
1
-
10.
Tigras Panthera tigris
1–2
20 (lauko baseinui)
1,2
3
-
11.
Baltasis lokys Ursus maritimus
1–2
100 (lauko baseinui)
3
50
3
12.
Tapyrai Tapiridae spp.
1–2
10/10
0,8
5
-
13.
Mažasis hipopotamus Hexaprotodon liberiensis
1–2
30/30
1
15
2
14.
Didysis hipopotamas Hippopotamus amphibius
1–2
50/50
2
25
3
15.
Nutrija Myocastor coypus
1–2
2
0,5
0,5
-
16.
Ondatra Ondatra zibethicus
1–2
2
0,5
0,5
-
17.
Kapibara Hydrochoerus hydrochaeris
1–2
6/6
0,5
3
2
18.
Bebrai Castor spp.
1–2
20/20
0,5
8
-
PASTABOS:
1. Baseinai turi būti padengti vandeniui nelaidžia danga, kuri turi neišskirti toksinų. Baseino dangos spalvos turi būti neryškios (kad neatspindėtų saulės spindulių, nes jie gali kenkti gyvūnų akims). Rekomenduojamos baseinų dangų spalvos – smėlio, pilka. Baseinų dangų paviršius turi būti lygus (kad nesusižeistų gyvūnai), lengvai valomas, atsparus dezinfekcinėms medžiagoms.
2. Lauko voljeruose ruoniams turi būti sudarytas pavėsis.
3. Baseinų paviršiai turi būti valomi, dezinfekuojami; baseinų vanduo keičiamas arba filtruojamas atsižvelgiant į rūšies fiziologinius poreikius ir naudojamą įrangą. Naudojant uždarą baseinų vandens valymo / filtravimo sistemą, būtini filtravimo valymo įrengimai, vandens dezinfekavimas arba biologinis valymas. Turi būti kontroliuojami baseinų vandens cheminiai ir mikrobiologiniai parametrai atsižvelgiant į rūšies biologinius, fiziologinius poreikius. Delfinų (Tursiops truncatus ponticus) baseinų vandens temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28 °C ir ne žemesnė kaip 8 °C; vandens druskingumas – ne mažesnis kaip 1,8 proc. Baseinų vandens kokybę turi kontroliuoti privatus veterinarijos gydytojas.
4. Žinduoliai iš anksto turi būti treniruojami norint juos pripratinti prie veterinarinių procedūrų (pvz., mėginių ėmimas tyrimams, vaistų sudavimas ir kt.), kad prireikus būtų lengviau jas atlikti. Atsižvelgiant į gyvūnų (ypač delfinų) fiziologinę būklę ir galimybes (įvertinus, pritarus ir kontroliuojant privačiam veterinarijos gydytojui), gyvūnams būtinas protinis ir fizinis lavinimas, skatinantis natūralų gyvūnų elgesį. Gyvūnai treniruojami turi būti pozityviai skatinant.
5. Baseino plotas įeina į 3 lentelėje nurodytą bendrą konkrečios rūšies lauko ar vidaus patalpos plotą.
II SKYRIUS
REIKALAVIMAI VARLIAGYVIŲ LAIKYMUI NELAISVĖJE
6. Terariumas ar akvariumas privalo būti įrengtas atsižvelgiant į laikomų varliagyvių biologiją, vystymosi ciklą ir gyvenimo būdą.
7. Vandenyje gyvenantys varliagyviai laikomi gėlavandeniuose akvariumuose.
8. Temperatūros ir vandens (drėgmės) režimas turi atitikti kiekvienos laikomos rūšies natūralias gyvenimo sąlygas.
9. Terariume ar akvariume turi būti palaikoma temperatūra atsižvelgiant į varliagyvių biologiją, vystymosi ciklą ir gyvenimo būdą.
10. Turi būti įrengta pasyvi ventiliacija.
III SKYRIUS
REIKALAVIMAI ROPLIŲ LAIKYMUI NELAISVĖJE
11. Ropliai turi būti laikomi pagal kiekvienos rūšies biologinius reikalavimus įrengtame terarariume, tinkamame rūšiai (atsižvelgiant į jos natūralias gyvenimo sąlygas laisvėje) šviesos režimas, temperatūra, įrengta šildymo sistema. Oro temperatūrą ir oro drėgmę reikia periodiškai matuoti. Paros fotoperiodas turi atitikti natūralius rūšies poreikius atsižvelgiant į roplio biologiją, tačiau privalo būti abu – šviesos ir tamsos, laikotarpiai, išskyrus žiemos snaudimo („žiemojimo“) laikotarpį. „Žiemojimo“ metu gyvūnai laikomi tamsoje ar „mėnulio“ šviesoje.
12. Terariumuose turi būti skirtingo temperatūrinio režimo zonos, kad ropliai galėtų pasirinkti, kur būti.
13. Terariumus reikia periodiškai vėdinti.
14. Maistas ropliams turi atitikti rūšies natūralius mitybinius poreikius, užtikrinti vitaminų, mineralų, amino rūgščių kiekį.
15. Roplių terariumuose ir voljeruose turi būti:
15.1. tinkamas gruntas;
15.2. geriamas vanduo;
15.3. atsižvelgiant į rūšies gyvenimo aplinką gamtoje, sudarytos sąlygos laipioti (tinkamos uolos, šakos, stuobriai), plaukioti, kasti gruntą, slėptis po akmenimis, tarp lapų;
15.4. neturi būti aštrių briaunų, duriančių, pjaunančių paviršių;
15.5. laikant veisiamus individus, sudaromos tinkamos sąlygos dėti kiaušinius;
15.6. sudaromos sąlygos išvengti kitų terariume laikomų rūšių gyvūnų neigiamos įtakos;
15.7. turi būti sudaromos sąlygos ramybės stadijos ciklams (jeigu reikia) (žiemos miegui), jaunikliams auginti.
16. Krokodilinių (Crocodylia) gyvūnų laikymo nelaisvėje specialieji reikalavimai:
16.1. Oro ir vandens temperatūra turi būti 23–30 °C ribose.
16.2. Gyvūnams, jei kartu laikomi keli individai, prireikus, turi būti galimybė padalinti patalpą (voljerą) į kelias atskyrimo patalpas (atsižvelgus į laikomų gyvūnų skaičių) arba turi būti atskira patalpa gyvūnui atskirti. Laikinos atskyrimo patalpos (voljero) plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,3 gyvūno kūno ilgio ir 0,5 gyvūno kūno ilgio sausumoje, toks plotas turi būti ir baseine. Pertvaros aukštis turi būti 1–1,5 m, atsižvelgiant į gyvūno dydį. Pertvara gali būti aklina, tačiau tarpai neaklinoje pertvaroje negali būti didesni kaip 5 x 5 cm. Tvirtumas pasirenkamas pagal gyvūno dydį. Gyvūnų atskyrimo data turi būti įrašyta laisvos formos biologinių stebėjimų žurnale.
16.3. Patalpose (voljere) turi būti užtikrinama atskirai kiekvienam individui aukštesnė temperatūra (35–40 °C) skirtingose kaitinimosi vietose 8–12 valandų per parą. Šildymo šaltinis gali būti įrengiamas iš viršaus (šildymo lempos) arba grindinis (šildanti plokštė, kabelis). Didesniems individams rekomenduojamos šildančios plokštės ar oro srovės šildytuvai, mažiems – šildymo lempos, kabeliai.
16.4. Slėptuvės, vizualiniai barjerai patalpoje (voljere) turi būti įrengti kiekvienam individui. Slėptuvė gali būti atvirais galais ar su vienu įėjimu, nepersišviečiančių, iš kuo natūralesnių (pvz., lapuočių medienos, šakų) medžiagų. Vieta turi būti parinkta taip, kad joje gyvūnas būtų nematomas žmonėms. Vizualiniai barjerai turi sudaryti gyvūnui galimybę iš dalies pasislėpti. Tam gali būti naudojami akmenys, rastai, gyvi ar dirbtiniai augalai.
16.5. Turi būti įrengtas patogus, saugus gyvūnui išlipimas iš vandens, t. y. baseino bent viena siena turi būti su ne didesniu kaip 45° nuolydžiu. Jeigu nėra galimybės įrengti tokio nuolydžio, gali būti panaudoti rąstai ar medinė platforma iš lapuočių medienos, akmenys ar kt. Ant platformos reikia pritvirtinti kelis skersinius ar medžio žievės gabalus, kad gyvūnui būtų patogu išlipti.
16.6. Kiekvienam individui patalpoje (voljere) turi būti įrengta UVB spindulių lempa (naudoti vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis).
16.7. Patalpoje (voljere) ne mažiau kaip 30 proc. sausumos ploto turi būti užpilta natūraliu biriu gruntu – smulkiu žvyru, smėliu, kokoso plaušų durpėmis, dirvožemiu. Grunto storis – ne plonesnis kaip 10 cm.
16.8. Patalpa (voljeras) turi būti ventiliuojama.
IV SKYRIUS
REIKALAVIMAI PAUKŠČIŲ LAIKYMUI NELAISVĖJE
17. Draudžiama laikyti pririštus paukščius (išskyrus, kai laikino išvežimo metu paukščiai naudojami Taisyklių 66.1 ir 66.2 papunkčiuose nurodytais tikslais):
17.1. vidaus ir lauko patalpose;
17.2. viešai eksponuojant.
18. Neskraidantys paukščiai gali būti laikomi atviruose (be tinklinio stogo ar perdangos) voljeruose ar aptvaruose.
19. Voljerai ir aptvarai vandens paukščiams:
19.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusios ir Lietuvos klimatui atsparios vandens paukščių, gandrinių, tilvikų ir kitos paukščių rūšys laikomos lauko voljeruose. Lietuvoje žiemojančios rūšys (ir panašaus klimato zonose žiemojančios rūšys) gali žiemoti atviruose voljeruose, jeigu juose yra neužšąlančio vandens telkinys ir patalpa slėptis nuo vėjo, skersvėjo ir kritulių. Jautrios ir neatsparios Lietuvos klimatui rūšys atviruose voljeruose laikomos tik šiltuoju metų laiku, kitu periodu –tinkamai įrengtose vidaus patalpose.
19.2. Voljerai vandens paukščiams aptveriami ne žemesne kaip 1,3 m tvora arba barjeru.
19.3. Vandens paukščiams, ypač antims, gulbėms, žąsims būtinas vandens telkinys. Gandriniams paukščiams gali būti padėti indai maudytis ir atsigerti.
19.4. Tilvikiniams paukščiams teritorija negali būti betonuota, padengta plytelėmis, kitu tvirtu pagrindu.
20. Voljerai ir aptvarai vištiniams paukščiams:
20.1. Lietuvoje gyvenančios miško vištinių paukščių rūšys, taip pat kurapkos gali būti laikomos lauko voljeruose, kuriuose įrengtos vietos slėptis nuo lietaus, vėjo, skersvėjų. Putpelei, Lietuvoje ir panašaus klimato zonose nežiemojančioms vištinių paukščių rūšims būtina įrengti patalpas žiemoti ar sudaryti galimybes žiemą jomis naudotis paukščiams.
20.2. Voljeras ar aptvaras turėtų būti orientuotas į pietinę pusę, apšviestas saulės, pakankamai sausas – jei tokių sąlygų nėra, teritoriją reikia drenuoti. Voljero gruntas gali būti natūralus, papildomai pasodinta augalų, pageidautina įrengti didesnius smėlio ir žvyro plotelius, kad paukščiai galėtų valytis plunksnas ir rinkti akmenukus (gastrolitus). Vidinių patalpų grindys gali būti betonuotos ar padengtos kita danga.
20.3. Gruntas ir grindys (dangos) turi būti nuolat valomos, dezinfekuojamos.
20.4. Vištinių paukščių voljero stogas (tinklas) turėtų būti minkštas, lankstus, kad kylantys paukščiai nesusižalotų.
20.5. Kurtinių ir tetervinų mityboje būtinas natūralios augalijos priedas, kurtiniams žiemos metu – šviežios pušų šakos su spygliais.
21. Voljerai plėšriesiems paukščiams ir pelėdoms:
21.1. Palearktikos zonos plėšrieji paukščiai ir pelėdos laikomi lauko voljeruose su įrengtomis vietomis slėptis nuo lietaus, vėjo, skersvėjų. Kitoms rūšims būtina įrengti žiemojimo patalpas arba patalpas, į kurias paukščiai gali įskristi ir pasirinkti, kur būti.
21.2. Voljero stogo viršus turi būti tinklinis, paukščiai turi turėti galimybę šildytis prieš saulę.
21.3. Voljero viduje turi būti negilus indas paukščiams maudytis arba mažas seklus vandens telkinėlis. Plunksnoms valytis galima įrengti smėlio plotelį .
21.4. Voljeras (aptvaras) kai kuriems plėšriesiems paukščiams turi būti pakankamo, tačiau riboto dydžio, kad nervingu būdu pasižymintys sakalai, vištvanagiai labai dideliuose voljeruose neišvystytų didelio greičio ir nežūtų atsitrenkę ar susižaloję į voljero sieną ar lubas (stogą).
21.5. Veisti laikomų paukščių voljerai gali būti aklini arba jų tinklinės sienos pridengiamos nepermatoma danga.
21.6. Laktos plotis turi atitikti paukščio pėdų apimtį. Tinkamos yra pusiau apvalios iš viršaus arba trapecijos formos pjūvio laktos. Laktos turi būti įrengtos įvairiame aukštyje ir taip išdėstytos, kad voljero erdvė būtų išnaudota maksimaliai ir skatintų paukščius judėti: forma, skersmuo, medžiaga ir vieta turi atitikti paukščio rūšį ir gyvenimo tarpsnį, neturėtų būti per daug, kad galėtų skraidyti.
22. Voljerai balandžiams:
22.1. Visoms laukinių balandžių rūšims voljerai turi būti įrengiami su lauko ir vidaus skyriais. Jautrių Lietuvos klimatui, ne Palearktikos kilmės rūšių balandžiai žiemą būtinai laikomi tik vidinėse patalpose, kuriose temperatūra negali būti žemesnė kaip +15 oC laipsnių.
22.2. Voljerai balandžiams turi būti su natūraliu gruntu. Paukščiai turi turėti vandens atsigerti ir maudytis, smėlio plotelius plunksnoms valytis. Balandžiai laikomi poromis.
23. Voljerai gervėms laikyti:
23.1. Gervės gali būti laikomos didesnėmis grupėmis, tačiau subrendę paukščiai perėjimo (dauginimosi) laiku turi gyventi atskirai. Šie paukščiai yra agresyvūs, todėl bent veisimosi metu neturėtų būti laikomi su kitomis paukščių rūšimis.
23.2. Gervių voljerai (aptvarai) gali būti neuždengti, jei gervės negali skraidyti. Skraidyti galinčios gervės laikomos voljeruose su tinklo stogu. Palearktikos rūšys lauko voljeruose su vidinėmis patalpomis, kuriose gyvena pasirinktinai, gali būti laikomos visus metus. Afrikinės, australinės rūšys žiemą laikomos uždarose patalpose, kuriose temperatūra negali būti žemesnė kaip + 10 oC laipsnių. Lauko voljere šie paukščiai nelaikomi temperatūrai nukritus iki 0 oC laipsnių.
V SKYRIUS
REIKALAVIMAI LAUKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI JŲ PREKYBOS VIETOSE
24. Laukiniai gyvūnai, skirti parduoti, turi būti kliniškai sveiki. Prekiautojo gyvūnais augintiniais patalpose laikomi ir parduoti kaip gyvūnai augintiniai skirti laukiniai gyvūnai turi atitikti Veterinarijos reikalavimus prekybai gyvūnais augintiniais, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. B1-253 „Dėl Veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais patvirtinimo“. Tų rūšių laukiniai gyvūnai, kuriems minėtuose reikalavimuose nenurodytos minimalios ploto normos, atsižvelgiant į jų dydį ir biologines savybes, laikomi tokio dydžio patalpose, kurios nurodytos panašaus dydžio ir panašiomis biologinėmis savybėmis pasižymintiems gyvūnams.
25. Gyvūnams transportuoti skirtuose konteineriuose laukiniai gyvūnai gali būti laikomi ne ilgiau, negu trunka jų kelionė.
26. Lauko voljeruose (aptvaruose) parduoti laikomiems gyvūnams taikomas I skyriaus 1–4 lentelėse nelaisvėje laikomiems gyvūnams nustatytas vidaus patalpų dydis.
VI SKYRIUS
REIKALAVIMAI LAUKINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMUI GLOBOS IR GYDYMO TIKSLAIS
27. Globoti ir gydyti iš buveinių paimti laukiniai gyvūnai per 24 valandas turi būti apgyvendinami jiems skirtose biologinius ir fiziologinius, gydomiems gyvūnams – ir sanitarinius poreikius atitinkančiose sąlygose.
28. Patalpa turi būti tokio dydžio, kad gyvūnas negalėtų būti per daug aktyvus, nesusižalotų, nepakenktų jutimo organams, galūnėms.
29. Patalpos dydis turi būti ne mažesnis už nustatytą 5 lentelėje (minimalus patalpos dydis globojamiems ir gydomiems laukiniams gyvūnams). Traumuoti (sužeisti) gyvūnai gali būti laikomi mažesnio ploto patalpose, jeigu norima laikinai suvaržyti jų judėjimą. Patalpų dydis globojamiems ir gydomiems jaunikliams gali būti mažesnis už nustatytą 5 lentelėje.
Minimalus patalpos dydis globojamiems ir gydomiems laukiniams gyvūnams (1 gyvūnui) 5 lentelė
Eil. Nr.
Gyvūnai, gyvūnų grupės
Patalpos plotas, m2
Patalpos aukštis, m
Specialieji reikalavimai
1.
Žvirblio dydžio paukštis
0,9
0,3
Sienelės gali būti aklinos, jei reikia, – laktos
2.
Varnėno dydžio paukštis
0,15
0,3
Sienelės gali būti aklinos, jei reikia, – laktos
3.
Balandžio dydžio paukštis
0,25
0,5
Sienelės gali būti aklinos, jei reikia, – laktos
4.
Varnos dydžio paukštis
0,35
0,5
Sienelės gali būti aklinos, jei reikia, – laktos
5.
Antys, žąsys
1
1
Vandens indas atsigerti ir plunksnoms tepti
6.
Gulbės
3
1
Vandens indas atsigerti ir plunksnoms tepti
7.
Gandrai, gervės, garniai
4
2
Neturi būti tiesioginio kontakto su žmonėmis, saugoti akis, kad neiškirstų
8.
Smulkūs plėšrieji paukščiai ir pelėdos
0,5
1
Būtina lakta tupėti. Su maistu duodama kailio ir plunksnų išvamai formuoti
9.
Suopio dydžio plėšrieji paukščiai ir pelėdos
1,5
1,5
Būtina lakta tupėti. Su maistu duodama kailio ir plunksnų išvamai formuoti
10.
Ereliai, apuokai
4
2
Būtina lakta tupėti. Su maistu duodama kailio ir plunksnų išvamai formuoti
11.
Ežiai, kiškiai
1
1
Geriausiai tinka aklinos sienelės
12.
Lapė, mangutas, bebras
2
1
Saugotis įkandimų, ištirti sanitarinę būklę
13.
Stirna
5
1,5
Saugoti nuo stresų, garsinių signalų. Jei gyvūnas baikštus, mažinti patalpos plotą
14.
Elnias, danielius, briedis
12
2 (briedžiui – 2,5)
Jaunikliui patalpa gali būti mažesnė
15.
Balinis vėžlys
0,5
-
Būtinas vandens indas. Privatus veterinarijos gydytojas gali uždrausti naudoti vandenį
16.
Angis, žaltys
0,25
-
Gali būti aklina patalpa. Vengti kontakto su žmonėmis