8 priedas
APLEDĖJIMAS (APŠALAS)
1. Apšalo apkrova:
1.1. Apledėjimo reiškinių metu ant daiktų, objektų ar žemės paviršiaus užšąla lietaus, dulksnos arba rūko lašai, prišąla šlapias sniegas arba sublimuojasi vandens garai – susiformuoja apšalas. Meteorologijos stotyse, kuriose dirba personalas, nustatoma apšalo rūšis, užfiksuojama jo pradžia, reiškinio trukmė, naudojant lijundros matavimo stovą stebimas ir fiksuojamas apšalo augimas, išsilaikymas ir irimas. Užfiksuojamos oro sąlygos (temperatūra, vėjo kryptis ir greitis) reiškinio pradžioje ir apšalui pasiekus maksimalią reikšmę (t. y. didžiausią skersmenį). Apledėjimo reiškinių stebėjimo programos apimtys, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, sumažėjo – ir dėl klimato kaitos (mažiau pačių apledėjimo reiškinių), ir dėl meteorologijos stočių automatizavimo. Meteorologijos stotyse stebimi ir šiame priede aprašomi apšalo reiškiniai:
1.2. lijundra (angl. freezing rain, glaze ice) – procesas, kai peršaldyti lietaus, rūko arba dulksnos vandens (skystos būsenos) lašeliai staiga prišąla prie neigiamos temperatūros paviršių ir suformuoja ledo sluoksnį. Dėl lijundros gali susidaryti plikledis. Lijundros apšalo tankis – 0,6–0,9 g/m³;
1.3. šerkšnas (angl. rime) – ledo nuogulos, žiemą nusėdančios iš oro ant medžių šakų, laidų, laiptų, šaligatvių, geležinkelio bėgių ir kitų smailių paviršių (paviršiaus temperatūra ≤ 0 °C). Pagal išvaizdą ir susidarymo sąlygas šerkšnas būna:
- grūdėtasis šerkšnas (angl. soft rime, freezing fog, white frost) susidaro esant neigiamai, paprastai ne žemesnei kaip –10 °C temperatūrai, iš peršaldytų rūko lašelių, prišalusių prie neigiamos temperatūros paviršių (dažniausiai priešvėjinės pusės). Atrodo kaip balti purūs sniego kristalai, apšalo tankis 0,1–0,6 g/m³;
- kristalinis šerkšnas (angl. hard rime, crystalline frost, ice fog) susidaro vandens garams kondensuojantis priešvėjinėje objektų pusėje, kai pučia nestiprus vėjas ir oro temperatūra žemesnė kaip –15 °C), esant dideliam santykiniam drėgnumui. Atrodo kaip ploni, siūliški, iki kelių centimetrų ilgio ledo kristalai, apšalo tankis 0,01–0,08 g/m³;
1.4. šlapio sniego apdraba (angl. wet snow) – šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ar kitų (dažniausiai horizontalių) paviršių. Paprastai susidaro krintant šlapdribai, kai oro temperatūra artima 0 °C arba mažai teigiama. Šlapio sniego apšalo tankis 0,1–0,7 g/m³;
1.5. sudėtinis apšalas – iš kelių sluoksnių, susiformavusių paeiliui ar pakaitomis veikiant skirtingiems reiškiniams, apšalo tankis 0,2–0,6 g/m³.
1.6. 1.1 lentelėje nurodytas stočių apšalo tankis (γ, g/cm³) atitinka pateiktą RSN 156-94 dokumente, kuriame jis apskaičiuotas pagal 1951–1980 m. laikotarpio stebėjimo duomenis taikant formulę:
(8.1) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
M – apšalo masė (g);
a – apšalo skersmuo kartu su laido skersmeniu (mm);
c – apšalo storis kartu su laido skersmeniu (mm);
d – laido skersmuo (mm).
Pastaba: Lietuvos meteorologijos stočių tinkle apšalo reiškiniai stebimi ant 5 mm skersmens laidų.
1.7. 1 lentelėje meteorologijos stotys suskirstytos pagal jų reprezentuojamas geografines sąlygas atsižvelgiant į apledėjimo metu vyraujančias vėjo kryptis. Apšalo tankio duomenys gali būti naudojami patikslinti apšalo masės duomenis arba apskaičiuoti apšalo masei, kai yra žinomos tik apšalo skersmens reikšmės. Skaičiavimus taikant lentelėse neįrašytose vietovėse, rekomenduojama naudoti artimiausios stoties duomenis (jei stoties geografinės sąlygos panašios) arba apytiksles tankio reikšmes (paskutinė skiltis lentelėje).
Apšalo tankis (γ), g/cm³ (pagal RSN 156-94)
1 lentelė
Nr.
Apšalo reiškinys
Stočių grupės pagal reljefo tipą
Lyguma
Pavėjiniai aukštumų šlaitai
Priešvėjiniai aukštumų šlaitai
Atviras pajūris
Apytikslė tankio reikšmė, g/cm³
Biržai Kaunas Kybartai Ukmergė Varėna
Telšiai Šiauliai
Laukuva Vilnius
Klaipėda
1
Lijundra
0,55
0,6
0,6
0,75
0,75
2
Grūdėtasis šerkšnas
0,2
0,15
0,2
0,1
0,1
3
Kristalinis šerkšnas
0,05
0,05
0,05
0,05
0,05
4
Šlapio sniego apdraba
0,2
0,2
0,2
0,2
0,2
5
Sudėtinis apšalas
0,2
0,35
0,2
0,2
0,2
1.8. Apšalo tankis priklauso ir nuo laido skersmens. Jei laidų skersmuo didesnis, reikia perskaičiuoti pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(8.2) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
γd – apšalo tankis ant d skersmens laido;
Kd – koeficientas;
γ – apšalo tankis ant 5 mm skersmens laido.
Koeficientai apšalo tankiui perskaičiuoti, kai laido skersmuo 10–48 mm (pagal RSN 156‑94)
2 lentelė
Laido skersmuo (d), mm
10
15
20
25
30
34
48
Koeficientas (Kd)
1,13
1,25
1,32
1,37
1,43
1,55
1,60
2. Įvairių rūšių apšalo skirtingo storio pasikartojimas:
2.1. 3–6 lentelėse pateiktas 7 meteorologijos stotyse 1992–2020 m. išmatuotų visų apšalo rūšių skirtingo storio pasikartojimas. Apšalo matavimai atliekami ant 5 mm skersmens lijundros stovo, įrengto pagal Pasaulinės meteorologijos organizacijos rekomendacijas, laidų. Slankmačiu išmatuojamas apšalo skersmuo (a) ir storis (c) (1 pav.), lentelėse įrašomas matavimo rezultatas atėmus laido skersmens dydį (d). Apšalo skersmuo rodo atstumą tarp dviejų labiausiai nutolusių apšalo sluoksnio taškų, storis – jam statmeną atstumą. Apšalo skersmuo didesnis arba lygus storiui.
2.2. 3–6 lentelėse reiškinių pasikartojimas pateiktas pagal teorinį apšalo skerspjūvio plotą suskirstytiems reiškiniams. Teoriniu apšalo skerspjūvio plotu vadinamas apšalo skersmens a ir storio c sandauga. Lentelėse visi atskiros (arba kaip nurodyta) apšalo rūšies atvejai 1992–2020 m. laikotarpiu nurodytoje stotyje. Žinant apšalo skersmenį ir storį, apšalo masę (M) galima apskaičiuoti taikant išvestinę formulę iš 8.1 formulės.
Įvairaus storio (mm²) lijundros apšalo ant lijundros stovo laidų pasikartojimas (%) atskirose stotyse
3 lentelė
Biržai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Kaunas
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
54,2
90
Trukmė, val.
≤ 6
56,3
121
7−12
25,3
0,6
43
7−12
22,8
49
13−18
9,6
16
13−18
9,8
21
19−24
4,2
7
19−24
4,7
10
25−30
1,2
2
25−30
3,3
7
31−36
1,8
3
31−36
0,9
2
≥ 37
3,0
5
≥ 37
2,3
5
Klaipėda
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Laukuva
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
66,7
84
Trukmė, val.
≤ 6
43,4
62
7−12
21,4
27
7−12
21,7
31
13−18
7,1
9
13−18
10,5
15
19−24
2,4
3
19−24
7,7
11
25−30
0,8
1
25−30
7,7
11
31−36
31−36
2,1
3
≥ 37
1,6
2
≥ 37
7,0
10
Šiauliai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Utena
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91–260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
48,2
94
Trukmė, val.
≤ 6
58,5
96
7−12
22,1
43
7−12
24,4
40
13−18
15,9
31
13−18
12,2
20
19−24
5,1
10
19−24
1,2
2
25−30
2,1
4
25−30
2,4
4
31−36
2,1
4
31−36
0,6
1
≥ 37
4,6
9
≥ 37
0,6
1
Vilnius
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
41,3
69
7−12
24,0
40
13−18
16,2
27
19−24
9,0
15
25−30
3,0
5
31−36
≥ 37
6,6
11
Įvairaus storio (mm²) grūdėtojo šerkšno apšalo ant lijundros stovo laidų pasikartojimas (%) atskirose stotyse
4 lentelė
Biržai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Kaunas
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
43,9
43
Trukmė, val.
≤ 6
35,3
30
7−12
28,6
28
7−12
29,4
1,2
25
13−18
17,3
17
13−18
16,5
2,4
1,2
17
19−24
4,1
4
19−24
5,9
5
25−30
2,0
2
25−30
3,5
3
31−36
1,0
1
31−36
≥ 37
2,0
1,0
3
≥ 37
3,5
1,2
4
Klaipėda
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Laukuva
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
36,4
8
Trukmė, val.
≤ 6
30,9
51
7−12
36,4
8
7−12
28,5
47
13−18
9,1
2
13−18
14,5
24
19−24
4,5
1
19−24
9,1
0,6
16
25−30
9,1
2
25−30
6,1
10
31−36
4,5
1
31−36
1,2
2
≥ 37
≥ 37
6,7
1,2
1,2
15
Šiauliai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Utena
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
22,9
19
Trukmė, val.
≤ 6
19,2
5
7−12
27,7
23
7−12
46,2
12
13−18
18,1
15
13−18
11,5
3
19−24
9,6
8
19−24
3,8
3,8
2
25−30
7,2
6
25−30
3,8
1
31−36
2,4
2
31−36
3,8
1
≥ 37
10,8
1,2
10
≥ 37
7,7
2
Vilnius
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
25,0
4
7−12
18,8
3
13−18
12,5
2
19−24
25,0
4
25−30
6,3
1
31−36
≥ 37
6,3
6,3
2
Įvairaus storio (mm²) kristalinio šerkšno apšalo ant lijundros stovo laidų pasikartojimas (%) atskirose stotyse
5 lentelė
Biržai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Kaunas
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
20,9
1,6
29
Trukmė, val.
≤ 6
17,2
4,0
21
7−12
34,1
1,6
2,3
0,8
50
7−12
41,4
2,0
2,0
45
13−18
16,3
3,9
26
13−18
16,2
4,0
1,0
21
19−24
3,9
0,8
0,8
7
19−24
4,0
2,0
1,0
1,0
8
25−30
0,8
0,8
0,8
0,8
4
25−30
31−36
3,1
0,8
5
31−36
1,0
1
≥ 37
3,1
3,1
8
≥ 37
1,0
2,0
3
Klaipėda
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Laukuva
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
40,0
4
Trukmė, val.
≤ 6
18,2
14
7−12
40,0
4
7−12
29,9
1,3
24
13−18
10,0
1
13−18
29,9
23
19−24
19−24
7,8
6
25−30
10,0
1
25−30
2,6
2
31−36
31−36
5,2
1,3
5
≥ 37
≥ 37
3,9
3
Šiauliai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Utena
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
25,3
19
Trukmė, val.
≤ 6
21,4
7,1
7,1
5
7−12
33,3
1,3
26
7−12
35,7
14,3
7
13−18
18,7
14
13−18
14,3
2
19−24
8,0
1,3
7
19−24
25−30
4,0
3
25−30
31−36
2,7
2
31−36
≥ 37
5,3
4
≥ 37
Vilnius
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
26,9
42
7−12
30,1
47
13−18
26,3
41
19−24
5,1
8
25−30
1,3
2
31−36
1,9
3
≥ 37
7,7
0,6
13
Šlapio sniego apdrabos ir sudėtinio apšalo įvairaus storio (mm²) ant lijundros stovo laidų pasikartojimas (%) atskirose stotyse
6 lentelė
Biržai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Kaunas
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
20,0
4,0
6
Trukmė, val.
≤ 6
39,4
6,1
3,0
16
7−12
20,0
4,0
6
7−12
21,2
6,1
9
13−18
16,0
4
13−18
6,1
2
19−24
19−24
3,0
1
25−30
4,0
1
25−30
3,0
1
31−36
8,0
2
31−36
≥ 37
12,0
8,0
4,0
6
≥ 37
9,1
3,0
4
Klaipėda
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Laukuva
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
33,3
1
Trukmė, val.
≤ 6
4,4
2
7−12
7−12
11,1
2,2
6
13−18
13−18
11,1
5
19−24
19−24
8,9
4
25−30
25−30
6,7
3
31−36
33,3
1
31−36
6,7
3
≥ 37
33,3
1
≥ 37
26,7
17,8
2,2
2,2
22
Šiauliai
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
Utena
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
7,1
1
Trukmė, val.
≤ 6
50,0
5,9
19
7−12
21,4
3
7−12
11,8
5,9
2,9
2,9
8
13−18
21,4
7,1
4
13−18
11,8
2,9
5
19−24
19−24
25−30
25−30
31−36
7,1
1
31−36
2,9
1
≥ 37
35,7
5
≥ 37
2,9
1
Vilnius
Teorinis skerspjūvio plotas (a∙c), mm²
Atvejų skaičius
≤ 90
91−260
261−560
561−950
951−1500
Trukmė, val.
≤ 6
7−12
20,0
1
13−18
20,0
1
19−24
25−30
31−36
20,0
1
≥ 37
40,0
2
3. Apšalo, galinčio susidaryti ant 10 mm skersmens laidų 10 m aukštyje, storis ir masė:
3.1. 7 ir 8 lentelėse pateikti duomenys (pagal RSN 156-94) apskaičiuoti pagal žemiau pateiktą metodiką naudojantis dešimtyje meteorologijos stočių 1951–1980 m. surinktais stebėjimų duomenimis. Visi apledėjimo reiškiniai lentelėje vertinami bendrai ir vadinami apšalu. Dėl sumažėjusios apledėjimo reiškinių stebėjimo programos apimties ir mažesnio apledėjimo reiškinių kiekio (dėl klimato kaitos) lentelių turinys liko toks pat kaip ir RSN 156-94.
Lentelės sudarymo metodika:
3.1.1. Išrinkti metų apšalo ant 10 mm skersmens laidų, esančių 10 m aukštyje, masės maksimumai, perskaičiuoti pagal koeficientus KMdh.
Apšalo masė, g
<100
100–150
151–300
301–450
451–600
>600
KMdh
3,4
2,9
2,6
2,2
2,2
1,5
3.1.2. Apšalo masės (M) rezultatai surikiuoti į skirstinį, kiekvienam skirstinio nariui apskaičiuotas integralinis pasikartojimas ():
(8.3) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
m – nario eilės numeris;
n – skirstinio narių skaičius.
3.1.3. Ant specialaus tinklelio perkelti apšalo masės dydžiai ir jų integralinis pasikartojimas, sudarytos integralinės kreivės. Iš kreivių nustatytas galimas apšalo masės pasikartojimas kartą per 2, 5, 10, 20 ir 30 metų (atitinka 50, 80, 90, 95 ir 96,7 % integralinį pasikartojimą).
3.1.4. Apšalo ant oro linijų laidų storis (b, mm) apskaičiuotas pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(8.4) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
M1 – apšalo, tenkančio vienam laido metrui (kai laido skersmuo 10 mm, pakabinimo aukštis 10 m), masė (g)
3.1.5. Sudaryta speciali nomograma, iš kurios, pagal tikimybines apšalo masės reikšmes M1 nustatytos tikimybinės apšalo storio reikšmės (b). Gautas apšalo storis dar vadinamas normatyviniu lijundros sienelės storiu. Tai dydis, perskaičiuotas taikant 10 mm skersmens laidams, pakabintiems 10 m aukštyje, laikant, kad apšalo tankis yra 0,9 g/cm³.
3.2. 7 lentelėje pateikti dydžiai yra norminiai, naudojami rajonuojant teritoriją pagal apšalo parametrus. Lentelėje nurodyti rajonai suskirstyti pagal apšalo, galinčio susidaryti ant oro linijų laidų kartą per 10 metų, masę ir storį.
Apšalo ant oro linijų rajonai (d = 10 mm, h = 10 m)
7 lentelė
Rajonas
Stotys
Apšalo masė, g/m
Apšalo storis, mm
I
Kaunas, Kybartai, Klaipėda, Šiauliai, Varėna
< 350
6,2
II
Biržai, Telšiai, Ukmergė
351–550
8,5
III
Vilnius
551–850
11,5
IV
Laukuva
851–1250
14,9
V
1251–1750
18,5
VI
1751–2350
22,5
VII
2351–3050
26,3
VIII
>3050
≥26,4
Apšalo storis (mm) ir masė (g/m) atskirose stotyse
8 lentelė
Rajonas
Stotis
Apšalo storis (mm), kartą per […] metų
Apšalo masė (g/m), kartą per […] metų
2
5
10
20
30
2
5
10
20
30
I
Kaunas
2,7
3,9
4,6
5,7
6,6
95
150
190
380
490
Kybartai
2,8
4,6
5,9
7,6
9,1
100
180
260
380
490
Klaipėda
4,2
5,5
6,5
7,6
8,5
165
235
300
380
440
Šiauliai
3,5
5,0
6,2
7,6
9,0
130
210
280
380
480
Varėna
2,3
4,0
6,0
8,5
11,0
80
160
270
440
650
II
Biržai
3,8
6,5
8,7
11,8
14,5
140
300
460
720
1000
Telšiai
4,3
6,2
7,9
10,2
12,0
170
280
400
580
750
Ukmergė
2,3
5,0
7,9
12,0
16,2
80
210
400
750
1200
III
Vilnius
2,2
6,2
11,2
19,0
28,0
80
280
670
1550
2950
IV
Laukuva
7,9
12,0
14,9
18,5
22,8
400
750
1050
1550
2100
4. Vėjo krypčių pasikartojimas apledėjimo pradžioje ir susidarius didžiausiam apšalo storiui:
4.1. 9–15 lentelės sudarytos pagal apledėjimo reiškinių stebėjimų duomenis 7 stotyse 1992–2020 m. laikotarpiu. Vėjo krypčių pasikartojimas apskaičiuotas taikant atskiroms apšalo rūšims ir esant skirtingam apšalo storiui. Visų apledėjimo atvejų (neskirstant pagal rūšį) skaičius vienoje stotyje per visą stebėjimų laikotarpį.
4.2. Remiantis šia lentele, galima spręsti, kokios krypties vėjai labiausiai skatina apšalo formavimąsi ir kokios krypties vėjai vyrauja apledėjimo reiškiniams objektą veikiant didžiausia apkrova.
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Biržai
9 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
1,4
0,7
1,7
7,2
17,7
6,7
1,0
1,2
1,9
39,5
≤ 90
1,4
0,7
2,2
7,7
15,1
6,2
2,6
1,0
2,6
39,5
91–260
0,2
0,2
91–260
0,2
0,2
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,7
0,7
2,2
1,9
5,3
3,3
2,2
1,2
5,7
23,2
≤ 90
1,0
0,7
3,3
3,8
5,7
2,6
1,7
0,5
3,8
23,2
91–260
0,2
0,2
91–260
0,2
0,2
261–560
261–560
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,9
1,0
3,8
4,1
4,5
1,4
1,0
0,7
6,9
25,4
≤ 90
1,9
1,0
4,8
4,8
5,7
1,2
1,0
1,2
3,8
25,4
91–260
0,2
0,5
0,7
0,7
0,2
0,5
0,7
3,6
91–260
0,2
0,2
0,5
1,9
0,2
0,5
3,6
261–560
0,2
0,2
0,2
0,2
0,5
1,4
261–560
0,2
0,2
1,0
1,4
561–950
0,2
0,2
0,5
561–950
0,2
0,2
0,5
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,2
0,7
0,5
1,2
1,0
0,2
0,7
0,2
4,8
≤ 90
0,2
0,7
0,2
1,2
0,7
0,5
0,7
0,5
4,8
91–260
0,2
0,2
0,2
0,7
91–260
0,2
0,2
0,2
0,7
261–560
261–560
561–950
0,2
0,2
0,5
561–950
0,2
0,2
0,5
Suma, %
4,3
3,6
8,6
15,8
29,7
12,2
5,5
4,5
15,8
100,0
Suma, %
4,8
3,1
10,8
17,5
30,9
11,2
5,7
3,6
12,4
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Kaunas
10 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
4,2
1,8
2,1
9,5
12,9
9,0
5,8
1,4
3,2
49,9
≤ 90
4,2
1,4
2,1
9,2
12,7
9,2
5,8
1,6
3,7
49,9
91–260
0,0
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
2,1
0,5
1,4
2,1
3,0
2,5
2,8
0,9
3,2
18,5
≤ 90
2,1
2,1
3,0
4,4
2,1
1,2
0,7
3,0
18,5
91–260
0,2
0,5
0,2
0,9
91–260
0,2
0,2
0,2
0,2
0,9
261–560
0,2
261–560
0,2
0,2
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,8
1,2
1,4
2,1
2,1
0,7
3,2
1,4
4,2
18,0
≤ 90
2,5
0,2
1,4
3,7
2,3
0,7
2,5
1,4
3,2
18,0
91–260
0,5
0,2
0,7
0,2
0,5
0,9
0,2
3,2
91–260
0,2
0,7
0,7
0,5
0,5
0,7
3,2
261–560
0,2
0,2
0,5
0,5
261–560
0,5
0,5
0,2
0,2
1,4
561–950
561–950
951–1500
0,2
0,2
951–1500
0,2
0,2
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
1,8
0,7
0,2
0,9
0,9
0,7
0,7
0,2
6,2
≤ 90
1,8
0,2
0,5
0,2
0,7
1,4
0,5
0,7
0,2
6,2
91–260
0,5
0,2
0,2
0,2
1,2
91–260
0,2
0,2
0,5
0,2
1,2
261–560
0,2
261–560
0,2
0,2
561–950
561–950
Suma, %
11,3
3,5
5,8
15,5
19,6
14,1
14,1
4,6
11,3
100,0
Suma, %
11,3
1,8
6,9
17,3
21,5
13,9
10,6
5,1
11,3
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Klaipėda
11 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
2,4
9,1
28,5
27,3
3,0
1,2
1,2
2,4
3,6
78,8
≤ 90
2,4
4,8
28,5
27,3
4,8
2,4
1,8
1,8
4,8
78,8
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
2,4
6,7
3,0
1,2
13,3
≤ 90
8,5
4,2
0,6
13,3
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,6
0,6
3,6
1,2
6,1
≤ 90
4,2
1,8
6,1
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,6
0,6
0,6
1,8
≤ 90
0,6
0,6
0,6
1,8
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Suma, %
3,0
12,1
39,4
32,1
4,2
1,2
1,2
2,4
4,2
100,0
Suma, %
2,4
5,5
41,2
33,3
5,5
2,4
2,4
1,8
5,5
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Laukuva
12 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
1,2
2,8
7,4
10,2
9,5
1,4
0,5
0,2
33,1
≤ 90
0,2
0,7
2,5
6,3
8,6
10,9
2,5
0,9
0,5
33,1
91–260
0,0
91–260
0,0
261–560
0,0
261–560
0,0
561–950
0,0
561–950
0,0
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,7
2,5
2,5
6,7
5,3
4,4
5,8
3,0
6,0
37,0
≤ 90
1,6
2,5
3,0
6,9
5,6
6,0
4,6
1,2
5,6
37,0
91–260
0,5
0,2
0,7
91–260
0,5
0,0
0,2
0,7
261–560
0,0
261–560
0,5
0,5
561–950
0,5
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,9
2,5
3,2
3,0
2,1
1,6
1,6
0,5
2,1
17,6
≤ 90
0,2
2,5
1,9
4,2
1,9
2,5
0,9
0,2
3,2
17,6
91–260
0,2
0,2
91–260
0,2
0,2
261–560
0,2
0,2
261–560
0,2
0,2
561–950
561–950
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,2
0,5
0,7
2,8
0,7
2,1
0,5
0,7
8,1
≤ 90
0,5
1,9
2,8
1,4
0,7
0,0
0,9
8,1
91–260
0,5
0,9
0,5
0,2
2,1
91–260
0,2
0,5
0,7
0,2
0,2
0,2
2,1
261–560
0,2
0,2
261–560
0,2
0,2
561–950
561–950
951–1500
0,2
0,2
951 –1500
0,2
0,2
Suma, %
1,9
6,7
10,2
20,1
19,4
19,0
9,0
4,4
9,3
100,0
Suma, %
2,3
5,8
8,3
19,9
20,4
21,3
8,8
2,8
10,4
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Šiauliai
13 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
2,2
3,2
4,3
11,4
13,0
9,2
1,9
1,4
7,0
53,5
≤ 90
1,1
2,7
5,4
11,1
13,8
8,9
3,0
2,2
5,4
53,5
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
1,6
1,9
1,6
2,4
3,0
3,8
1,9
0,8
5,1
22,2
≤ 90
1,9
3,2
1,9
2,7
3,8
3,2
0,8
1,9
2,7
22,2
91–260
0,3
0,3
91–260
0,3
0,3
261–560
261–560
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,8
1,1
0,5
1,6
2,7
2,4
2,4
0,3
7,8
19,7
≤ 90
1,1
0,8
0,3
1,9
4,1
1,9
1,6
1,1
7,0
19,7
91–260
0,3
0,3
0,5
91–260
0,5
0,5
261–560
261–560
561–950
561–950
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,3
0,3
0,3
0,3
0,5
1,1
0,3
0,5
3,5
≤ 90
0,5
0,5
0,5
1,1
0,5
0,3
3,5
91–260
0,3
0,3
91–260
0,3
0,3
261–560
261–560
561–950
561–950
Suma, %
4,9
6,8
6,8
15,9
19,2
16,8
6,2
2,7
20,8
100,0
Suma, %
4,6
6,8
8,1
16,2
22,2
15,7
5,9
5,4
15,1
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Utena
14 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
1,7
2,1
7,5
21,3
18,4
10,5
2,5
0,4
4,6
69,0
≤ 90
2,1
2,1
6,3
20,9
17,2
11,3
3,3
0,8
5,0
69,0
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,4
0,4
0,8
0,8
7,9
10,5
≤ 90
0,8
0,4
0,4
1,3
7,5
10,5
91–260
0,4
0,4
91–260
0,4
0,4
261–560
261–560
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,3
2,9
4,2
≤ 90
1,3
1,3
1,7
4,2
91–260
0,4
0,8
1,3
91–260
0,4
0,4
0,4
1,3
261–560
0,4
0,4
261–560
0,4
0,4
561–950
561–950
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,8
0,4
0,4
0,4
0,8
0,8
1,7
1,3
3,8
10,5
≤ 90
1,3
0,0
0,4
0,8
0,4
1,7
2,1
3,8
10,5
91–260
0,4
0,4
0,4
1,3
91–260
0,4
0,4
0,4
1,3
261–560
0,4
0,4
0,8
1,7
261–560
0,4
0,4
0,8
1,7
561–950
0,4
0,4
0,8
561–950
0,8
0,8
Suma, %
2,5
2,9
10,5
22,6
19,2
12,6
4,2
2,9
22,6
100,0
Suma, %
4,2
2,5
8,4
22,6
18,4
12,6
7,1
3,3
20,9
100,0
Vėjo krypčių (rumbais) pasikartojimas (%) apšalo formavimosi pradžioje ir pasiekus didžiausią skersmenį, Vilnius
15 lentelė
Apšalo formavimosi pradžioje
Apšalui pasiekus didžiausią skersmenį
Lijundra
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
ac, mm²
Vėjo kryptis, rumbais
Tyka
Suma, %
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
Š
ŠR
R
PR
P
PV
V
ŠV
≤ 90
0,6
1,2
4,7
13,1
15,1
6,7
2,0
3,2
2,0
48,5
≤ 90
1,7
1,5
4,7
12,5
12,5
6,7
4,4
2,6
2,0
48,5
91–260
91–260
261–560
261–560
561–950
561–950
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,3
0,6
1,2
1,7
0,6
4,4
≤ 90
0,3
1,2
2,3
0,6
4,4
91–260
0,3
0,3
91–260
0,3
0,3
261–560
261–560
561–950
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
2,3
3,2
2,9
8,4
8,1
4,1
7,0
3,5
5,5
45,1
≤ 90
2,0
3,2
3,8
10,2
12,5
4,7
2,3
2,6
3,8
45,1
91–260
0,3
0,3
91–260
0,3
0,3
261–560
261–560
561–950
561–950
Sudėtinis apšalas ir šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,3
0,6
0,9
≤ 90
0,3
0,3
0,3
0,9
91–260
0,3
0,3
91–260
0,3
0,3
261–560
0,3
0,3
261–560
0,3
0,3
561–950
561–950
Suma, %
3,5
4,4
8,1
23,0
25,3
11,9
9,0
7,0
7,8
100,0
Suma, %
3,8
4,9
8,4
24,1
27,6
12,2
7,3
5,8
5,8
100,0
5. Maksimali vėjo apkrova, galinti veikti 10 mm skersmens laidus 10 m aukštyje:
5.1. 16 lentelė sudaryta pagal 1951–1980 metų stebėjimo duomenis 10-yje meteorologijos stočių. Maksimali vėjo apkrova atrinkta iš atvejų:
1 – kai apšalo storis pasiekė maksimalią sezono reikšmę;
2 – kai vėjo greitis, esant maksimaliam apšalo storiui, buvo didžiausias per apšalo sezoną;
3 – kai vėjo greitis, esant maksimaliam apšalo storiui, nebuvo didžiausias, bet vėjo apkrova galėjo būti didžiausia;
4 – pagal galimybes išrinkti atvejai, kai esant apšalui b nustatytas maksimalus vėjo greitis ir jį atitinkantys apšalo dydžiai.
5.2. Vėjo apkrova Q vienam laido metrui apskaičiuota pagal formulę: [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
(8.5) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
Cx – aerodinaminis koeficientas, lygus 1,2;
v – vėjo greitis 10 m aukštyje, m/s;
S – apšalusio laido skerspjūvio plotas, m²:
(8.6) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
a ir c – apšalo skersmuo (mm) ir storis (mm), įskaitant ir laido skersmenį.
5.3. Vėjo apkrovos metų maksimumų pasikartojimų kreivė, išreikšta aproksimuotąja funkcija:
(8.7) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
– integralinis pasikartojimas, kai apšalo masė neviršijo P;
β, μ – pasiskirstymo parametrai.
Maksimalios vėjo apkrovos, galinčios veikti 10 mm skersmens laidus 10 m aukštyje
16 lentelė
Eil. Nr.
Stotis
Maksimalios vėjo apkrovos (kg/m), galimos kartą per […] metų
2
5
10
20
30
1
Biržai
0,07
0,11
0,15
0,21
0,26
2
Kaunas
0,06
0,08
0,12
0,16
0,20
3
Kybartai
0,06
0,11
0,15
0,22
0,27
4
Klaipėda
0,13
0,20
0,26
0,34
0,41
5
Laukuva
0,11
0,15
0,20
0,26
0,30
6
Šiauliai
0,06
0,08
0,10
0,13
0,19
7
Telšiai
0,06
0,11
0,17
0,25
0,34
8
Ukmergė
0,06
0,12
0,18
0,36
0,34
9
Varėna
0,04
0,07
0,10
0,15
0,20
10
Vilnius
0,08
0,14
0,20
0,27
0,34
6. Maksimali apšalo ir vėjo apkrova, galinti veikti 10 mm skersmens laidus 10 m aukštyje:
6.1. Bendra apšalo ir vėjo apkrova oro linijoms (R) išreikšta kaip vertikaliųjų ir horizontaliųjų apkrovos elementų suma. Vertikaliai veikiantys komponentai yra apšalo svoris (P) ir laido masė (p), horizontaliai – vėjo apkrova (Q):
(8.8) [formulė šaltinio tekste pateikta paveikslėliu – žr. e-tar.lt]
Pagal (8.6) formulę buvo skaičiuojama bendra apšalo ir vėjo apkrova kiekvienu atveju, kai apšalo masė buvo didžiausia arba vėjo apkrova buvo didžiausia per sezoną. Iš jų buvo išrinkti atskirų metų maksimumai. Integralinė kreivė aproksimuota analogiškai kaip (8.5) formulėje. Skaičiuojant laikyta, kad 10 mm skersmens 1 m masė lygi 200 g.
Maksimali apšalo ir vėjo apkrova, galinti veikti 10 mm skersmens laidus 10 m aukštyje
17 lentelė
Eil. Nr.
Stotis
Maksimalios apšalo ir vėjo apkrovos (kg/m), galimos kartą per […] metų
2
5
10
20
30
1
Biržai
0,27
0,38
0,48
0,60
0,70
2
Kaunas
0,23
0,33
0,43
0,55
0,65
3
Kybartai
0,25
0,29
0,32
0,36
0,38
4
Klaipėda
0,27
0,28
0,31
0,34
0,36
5
Laukuva
0,37
0,62
0,85
1,20
1,50
6
Šiauliai
0,25
0,28
0,31
0,34
0,36
7
Telšiai
0,26
0,39
0,50
0,65
0,80
8
Ukmergė
0,24
0,33
0,40
0,49
0,67
9
Varėna
0,23
0,25
0,28
0,30
0,32
10
Vilnius
0,24
0,39
0,52
0,70
0,85
7. Oro temperatūros pasikartojimas apšalui pasiekus maksimalų storį:
7.1. Oro temperatūros, užfiksuotos apšalui pasiekus maksimalių dydį, pasikartojimas tam tikrais intervalais (%) apskaičiuotas pagal 7 meteorologijos stočių stebėjimo duomenis 1992–2020 m. laikotarpiu. Visi vienos apšalo rūšies atvejai vienoje stotyje per nurodytą stebėjimo laikotarpį.
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Biržai
18 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
1,9
31,6
6,0
39,5
91–260
0,2
0,2
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,2
9,8
12,4
0,7
23,2
91–260
0,2
0,2
261–560
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,9
15,1
6,9
1,4
25,4
91–260
0,2
2,9
0,2
0,2
3,6
261–560
1,0
0,5
1,4
561–950
0,5
0,5
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
1,7
1,2
2,9
91–260
0,2
0,2
261–560
561–950
0,2
0,2
Sudėtinis apšalas
≤ 90
1,0
1,0
1,9
91–260
0,2
0,2
0,5
261–560
561–950
0,2
0,2
951–1500
Suma, %
2,2
19,9
20,6
49,5
7,9
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Kaunas
19 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
0,2
2,3
40,9
6,5
49,9
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
1,2
5,1
12,2
18,5
91–260
0,9
0,9
261–560
0,2
0,2
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,6
10,9
4,4
1,2
18,0
91–260
0,2
2,3
0,5
0,2
3,2
261–560
0,2
1,2
1,4
561–950
951–1500
0,2
0,2
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
2,5
1,8
4,4
91–260
0,7
0,5
1,2
261–560
0,2
0,2
561–950
Sudėtinis apšalas
≤ 90
0,2
0,5
1,2
1,8
91–260
261–560
561–950
951–1500
Suma, %
2,3
15,9
13,9
58,9
9,0
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Klaipėda
20 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
0,6
2,4
60,0
15,8
78,8
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,6
6,1
6,1
0,6
13,3
91–260
261–560
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
4,2
0,6
1,2
6,1
91–260
261–560
561–950
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,6
0,6,
91–260
261–560
561–950
Sudėtinis apšalas
≤ 90
0,6
0,6
1,2
91–260
261–560
561–950
951–1500
Suma, %
5,5
9,7
67,9
17,0
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Laukuva
21 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
0,9
26,6
5,6
33,1
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤90
0,7
9,0
26,4
0,9
37,0
91–260
0,2
0,5
0,7
261–560
561–950
0,2
0,2
0,5
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,5
8,1
7,6
1,4
17,6
91–260
0,2
0,2
261–560
0,2
0,2
561–950
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
91–260
261–560
561–950
Sudėtinis apšalas
≤ 90
0,7
1,4
5,3
0,7
8,1
91–260
0,7
1,4
2,1
261–560
0,2
0,2
561–950
951–1500
0,2
0,2
Suma, %
0,5
10,2
19,9
62,3
7,2
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Šiauliai
22 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
1,9
44,6
7,0
53,5
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
1,1
7,6
13,5
22,2
91–260
0,3
0,3
261–560
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,5
5,9
7,3
4,9
1,1
19,7
91–260
0,3
0,3
0,5
261–560
561–950
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
0,8
0,8
91–260
0,3
0,3
261–560
561–950
Sudėtinis apšalas
≤ 90
0,3
0,5
1,6
0,3
2,7
91–260
261–560
561–950
951–1500
Suma, %
0,5
7,6
17,8
65,4
8,6
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Utena
23 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
4,6
58,6
5,9
69,0
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
4,6
5,0
0,8
10,5
91–260
0,4
0,4
261–560
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
0,4
2,9
0,8
4,2
91–260
0,8
0,4
1,3
261–560
0,4
0,4
561–950
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
4,2
6,3
10,5
91–260
0,4
0,8
1,3
261–560
1,7
561–950
0,8
Sudėtinis apšalas
≤ 90
91–260
261–560
561–950
951–1500
Suma, %
0,4
9,2
10,9
64,0
15,5
100
Oro temperatūros pasikartojimas (%) apšalui pasiekus maksimalų storį, Vilnius
24 lentelė
ac, mm²
Oro temperatūros intervalas (°C) esant maksimaliam apšalo storiui
Suma, %
–29,9 ... –20,0
–19,9 ... –10,0
–9,9 ... –5,0
–4,9 ... 0,0
≥ 0,1
Lijundra
≤ 90
4,9
40,4
3,2
48,5
91–260
Grūdėtasis šerkšnas
≤ 90
0,6
2,6
1,2
4,4
91–260
0,3
0,3
261–560
561–950
Kristalinis šerkšnas
≤ 90
1,5
21,5
15,4
6,7
45,1
91–260
0,3
0,3
261–560
561–950
951–1500
Šlapio sniego apdraba
≤ 90
91–260
0,3
0,3
261–560
0,3
561–950
Sudėtinis apšalas
≤ 90
0,6
0,3
0,9
91–260
261–560
561–950
951–1500
Suma, %
1,5
22,4
23,5
49,4
3,2
100
Statybos techninio reglamento
STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“