2 priedas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Greito aktyvios galios atsako paslaugos apimčių nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta Greito aktyvios galios atsako paslaugos apimčių nustatymą ateinantiems kalendoriniams metams.

2. Greito aktyvios galios atsako paslaugos apimtys nustatomos vienodos visam planuojamam kalendorinių metų laikotarpiui.

II SKYRIUS

Greito GALIOS atsako PASLAUGOS APIMČIŲ NUSTATYMAS

ATEINANTIEMS KALENDORINIAMS METAMS

3. Greito galios atsako paslaugos apimtys turi užtikrinti, didžiausio Lietuvos EES vienetinio generacijos ir vartojimo įrenginių veikimą maksimalia galia, sistemai dirbant izoliuoto darbo režimu.

4. Duomenys naudojami Greito galios atsako paslaugos apimtims nustatyti:

4.1. Trijų praėjusių kalendorinių metų maksimalus rinkos laiko vieneto (MTU) nacionalinis suvartojimo vidurkis;

4.2. Lietuvos EES elektrinių portfelis reikalingas padengti maksimalų rinkos laiko vieneto nacionalinį suvartojimą. Portfelis sudaromas naudojantis didžiausiomis įprastinėmis elektrinėmis prijungtomis prie perdavimo tinklo, kurios pagal istorinius duomenis yra dirbę sinchroniškai su tinklu bent 1 kartą per paskutinius 3 metus. Iš elektrinių portfelio sudaromi du scenarijai:

4.2.1. Didžiausio Lietuvos EES vienetinio generacijos įrenginio veikimas maksimalia galia;

4.2.2. Didžiausio Lietuvos EES vienetinio vartojimo įrenginio veikimas maksimalia galia.

4.3. Elektrinėse palaikomo dažnio išlaikymo rezervo (FCR) potencialas, vertinamas pagal Įrenginių prieinamumo paslaugą teikiančių įrenginių pajėgumus. Reikšmė negali būti mažesnė nei maksimalus vienetinio generuojančio šaltinio potencialus FCR kiekis.

4.4. Lietuvos EES elektrinių ir tinklo elementų sukuriamo besisukančios masės inercijos (MWs) potencialas. Potencialas vertinamas naudojantis Metodikos 4.2 papunktyje numatytais duomenimis. Papildomai įvertinama Lietuvoje veikiantys sinchroniniai kompensatoriai ir du didžiausi įprastinės generacijos įrenginiai gebantys dirbti sinchroninio kompensatoriaus režimu.

5. Lietuvos EES dažnio stabilumo skaičiavimai atliekami naudojant šias prielaidas:

5.1. Naudojant matematinį Lietuvos perdavimo sistemos modelį skaičiuojama vienetinio įvykio atsijungimo įtaka Lietuvos EES dažnio stabilumui veikiant izoliuotu režimu tikrinant šias sąlygas:

5.1.1. dažnio kitimo greitis turi neviršyti 1 Hz/s;

5.1.2. generuojančio šaltinio atsijungimo atveju, dažnis neturi pažemėti žemiau nei 49,2 Hz;

5.1.3. vartojančio įrenginio atsijungimo atveju, dažnis neturi pakilti daugiau nei 50,8 Hz.

5.2. Dažnio reguliavimo priemonės per nuolatinės srovės keitiklį „NordBalt“ nevertinamos.

5.3. Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių įtaka vertinama tik vartojančio įrenginio atsijungimo atveju.

5.4. Jeigu didžiausio vienetinio generatoriaus ir vartojimo atsijungimas tenkina Metodikos 5 punkte nustatytas sąlygas, Izoliuoto darbo rezervo paslaugos apimtys lygios 0 MW.

5.5. Jeigu didžiausio vienetinio generacijos ir vartojimo įrenginių atsijungimas netenkina bent vienos Metodikos 5.1 papunktyje papunkčiuose nustatytų sąlygų, papildomai modeliuojama kaupimo įrenginio įtaka Lietuvos EES ir laipsniškai didinant kaupimo įrenginio galią nustatoma minimali kaupimo įrenginio galia kuri užtikrina didžiausio vienetinio įvykio (generacijos ir vartojimo) atsijungimą tenkinat visas Metodikos 5.1 papunktyje papunkčiuose nustatytas sąlygas.

5.6. Greito galios atsako paslaugos apimtis lygi minimaliai kaupimo įrenginio galiai nustatyta pagal Metodikos 5.5 papunkčio nuostatas atėmus Izoliuoto darbo rezervo paslaugos apimtis.

Prekybos su dažnio reguliavimu

nesusijusiomis papildomomis

paslaugomis tvarkos aprašo