28 straipsnis. Mokslo komitetas ir mokslinės grupės

1. Mokslo komitetas ir nuolatinės mokslinės grupės yra atsakingi už tarnybos mokslinių nuomonių teikimą, kiekviena pagal savo kompetenciją prireikus turi galimybę organizuoti viešus teismo posėdžius.

2. Mokslo komitetas yra atsakingas už bendrą koordinavimą, būtiną siekiant užtikrinti mokslinės nuomonės teikimo procedūros nuoseklumą, ypač nustatant darbo tvarką ir derinant darbo metodus. Jis teikia nuomones daugelio sektorių klausimais, priskiriamais daugiau kaip vienos mokslinės grupės kompetencijai.

Prireikus, o ypač tuomet, kai klausimas nepriskiriamas nei vienos mokslinės grupės kompetencijai, Mokslo komitetas įkuria darbo grupes. Tokiais atvejais, nustatydamas mokslines nuomones, jis pasinaudoja tų darbo grupių kompetencija.

3. Mokslo komitetas susideda iš mokslinių grupių pirmininkų ir šešių nė vienai grupei nepriklausančių mokslinių ekspertų.

4. Mokslinės grupės susideda iš nepriklausomų mokslinių ekspertų. Įsteigus tarnybą, sukuriamos šios mokslinės grupės:

a) maisto priedų ir kvapiųjų medžiagų specialistų grupė;

b) pašaruose naudojamų priedų, produktų arba medžiagų specialistų grupė;

c) Augalų apsaugos produktų ir jų likučių specialistų grupė;

d) genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė;

e) mitybos, naujų maisto produktų ir maisto alergenų specialistų grupė;

f) biologinės rizikos specialistų grupė;

g) teršalų maisto grandinėje specialistų grupė;

h) gyvūnų sveikatos ir gerovės specialistų grupė;

i) augalų sveikatos specialistų grupė;

j) maisto fermentų specialistų grupė;

k) su maistu besiliečiančių medžiagų specialistų grupė.

Komisijai pagal 57a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, tarnybos prašymu iš dalies keičiamos pirmos pastraipos nuostatos dėl mokslinių grupių skaičiaus ir pavadinimų.

5. Mokslinėms grupėms nepriklausančius Mokslo komiteto narius ir mokslinių grupių narius penkerių metų kadencijai, kuri vėliau gali būti pratęsta, vykdomojo direktoriaus siūlymu skiria Valdančioji taryba po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinkamuose pagrindiniuose moksliniuose leidiniuose ir Tarnybos interneto svetainėje paskelbiamas kvietimas dalyvauti konkurse. Tokį kvietimą dalyvauti konkurse Tarnyba paskelbia prieš tai informavusi valstybes nares apie kriterijus ir ekspertinių žinių sritis.

Valstybės narės:

a) paskelbia kvietimą dalyvauti konkurse savo kompetentingų tarnybų ir savo kompetentingų įstaigų, atliekančių panašias užduotis kaip ir Tarnyba, interneto svetainėse;

b) informuoja jų teritorijoje esančias atitinkamas mokslo organizacijas;

c) skatina potencialius kandidatus pateikti prašymą ir

d) imasi kitų tinkamų paramos priemonių kvietimo dalyvauti konkurse atžvilgiu.

5a. Mokslinėms grupėms nepriklausantys Mokslo komiteto nariai ir mokslinių grupių nariai atrenkami ir skiriami šia tvarka:

a) remdamasis paraiškomis, gautomis pagal kvietimą dalyvauti konkurse, vykdomasis direktorius parengia tinkamų kandidatų sąrašo, kuriame kandidatų būtų bent du kartus daugiau nei būtina vietoms Mokslo komitete ir mokslinėse grupėse užimti, projektą ir jį nusiunčia Valdančiajai tarybai, nurodydamas, kokios daugelio sričių ekspertinių žinių reikia kiekvienoje mokslinėje grupėje;

b) remdamasi tuo sąrašo projektu, Valdančioji taryba paskiria mokslinėms grupėms nepriklausančius Mokslo komiteto narius ir mokslinių grupių narius ir sudaro kandidatų į Mokslo komitetą ir mokslines grupes rezervo sąrašą;

c) mokslinėms grupėms nepriklausančių Mokslo komiteto narių ir mokslinių grupių narių atrankos procedūra ir skyrimas grindžiamas šiais kriterijais:

i) aukšto lygio mokslinės ekspertinės žinios;

ii) nepriklausomumas ir interesų konflikto nebuvimas pagal 37 straipsnio 2 dalį ir Tarnybos nepriklausomumo politiką bei tos politikos įgyvendinimo mokslinių grupių narių atžvilgiu nuostatas;

iii) konkrečios daugelio sričių ekspertinių žinių poreikių tenkinimas mokslinėje grupėje, į kurią jie bus paskirti, ir jos kalbų režimas;

d) kai kandidatų mokslinės ekspertinės žinios yra lygiavertės, Valdančioji taryba užtikrina, kad paskiriant ekspertus būtų užtikrinama kuo platesnė geografinė aprėptis.

5b. Tarnybai nustačius, kad vienoje arba daugiau mokslinių grupių trūksta tam tikros srities ekspertinių žinių, vykdomasis direktorius pasiūlo, kad Valdančioji taryba, laikydamasi 5 ir 5a dalyse nustatytos procedūros, paskirtų į atitinkamą mokslinę grupę papildomų narių.

5c. Remdamasi vykdomojo direktoriaus pasiūlymu Valdančioji taryba priima išsamias taisykles dėl 5a ir 5b dalyse įtvirtintų procedūrų organizavimo ir laiko.

5 d. Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių valstybės narės ir narių darbdaviai neduoda tiems nariams arba Mokslo komiteto ir mokslinių grupių darbo grupėse dalyvaujantiems kviestiniams ekspertams jokių nurodymų, kurie yra nesuderinami su tų narių ir ekspertų individualiomis užduotimis arba su Tarnybos užduotimis, atsakomybe ir nepriklausomumu.

5e. Tarnyba remia Mokslo komiteto ir mokslinių grupių veiklą organizuodama jų darbą, visų pirma, parengiamąjį darbą, kurį turi atlikti Tarnybos darbuotojai arba 36 straipsnyje nurodytos paskirtosios nacionalinės mokslo organizacijos, be kita ko, sudarydama galimybę rengti mokslines nuomones, kurios būtų peržiūrimos mokslinėse grupėse prieš jas patvirtinant.

5f. Kiekvienoje mokslinėje grupėje yra ne daugiau kaip 21 narys.

5g. Mokslinių grupių nariams suteikiama galimybė dalyvauti išsamiame mokyme apie rizikos vertinimą.

6. Mokslo komitetas ir mokslinės grupės iš savo narių išsirenka pirmininkus ir po du pavaduotojus.

7. Mokslo komitetas ir mokslinės grupės priima spendimus jų narių balsų dauguma. Mažumos nuomonės užregistruojamos.

8. Komisijos departamentų atstovams suteikiama teisė dalyvauti Mokslo komiteto, mokslinių grupių ir jų darbo grupių susirinkimuose. Jie kviečiami, kad aiškintų ar informuotų, bet neturi daryti poveikio diskusijoms.

9. Mokslo komiteto ir mokslinių grupių darbo ir bendradarbiavimo tvarka nustatoma tarnybos vidaus taisyklėse.

Minėta tvarka pirmiausia siejama su šiais dalykais:

a) kiek kartų iš eilės narys gali tarnauti Mokslo komitete arba mokslinėje grupėje;

b) kiekvienos mokslinės grupės narių skaičiumi, neviršijant 5f dalyje nustatyto didžiausio skaičiaus;

c) Mokslo komiteto ir mokslinių grupių narių išlaidų kompensavimo tvarka;

d) užduočių Mokslo komitetui ir mokslinėms grupėms skyrimo ir prašymų pateikti mokslinę nuomonę tvarka;

e) Mokslo komiteto ir mokslinių darbo grupių kūrimu bei organizavimu ir galimybe įtraukti į jas kviestinius ekspertus;

f) galimybe į Mokslo komiteto ir mokslinių grupių susirinkimus kviesti stebėtojus;

g) galimybe organizuoti viešus teismo posėdžius.