199 straipsnis

1. Valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai:

a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, priežiūros, keitimo ir griovimo paslaugas, teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu;

b) aprūpinimas personalu, vykdančiu a punkte nurodytą veiklą;

c) nekilnojamojo turto tiekimas, kaip nurodyta 135 straipsnio 1 dalies j ir k punktuose, jei tiekėjas yra pasirinkęs tiekimo apmokestinimo pagal 137 straipsnį galimybę;

d) panaudotų medžiagų ir panaudotų medžiagų, kurios neperdirbtos negali būti dar kartą panaudotos, laužo, gamybinių ir negamybinių atliekų, perdirbamų atliekų, iš dalies perdirbtų atliekų ir tam tikrų prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kaip išvardyta VI priede;

e) prekių, kurias vienas apmokestinamasis asmuo kaip garantiją tiekia kitam asmeniui vykdydamas šios garantijos reikalavimus, tiekimas;

f) prekių tiekimas, teisę į nuosavybę perleidus perėmėjui ir jam pasinaudojus šia teise;

g) nekilnojamojo turto, kurį skolininkas perleidžia priverstinio pardavimo tvarka, tiekimas.

2. Taikydamos 1 dalyje numatytą galimybę, valstybės narės gali apibrėžti prekes ir paslaugas, kurioms ji taikoma, tiekimą ar teikimą rūšis bei tiekėjų ar teikėjų, įsigyjančių asmenų ir gavėjų, kuriems gali būti taikomos šios priemonės, kategorijas.

3. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės gali imtis šių priemonių:

a) nustatyti, kad apmokestinamasis asmuo, kuris taip pat vykdo veiklą ar sandorius, kurie nėra apmokestinamasis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas pagal 2 straipsnį, yra laikomas apmokestinamuoju asmeniu jam skirtų prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandorių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu;

b) nustatyti, kad neapmokestinamoji viešosios teisės reglamentuojama institucija laikoma apmokestinamuoju asmeniu jai skirtų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies e, f ir g punktuose, atžvilgiu.

4. Valstybės narės informuoja PVM komitetą apie nacionalinės teisės priemones, patvirtintas pagal 1 dalį, jei jos nėra priemonės, kurias Taryba leido taikyti iki 2006 m. rugpjūčio 13 d., laikydamasi Direktyvos 77/388/EEB 27 straipsnio 1–4 dalių, ir kurios toliau taikomos pagal šio straipsnio 1 dalį.