9a straipsnis. Maisto atliekų susidarymo prevencija

1. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių dėl maisto atliekų susidarymo prevencijos visoje maisto tiekimo grandinėje: pirminės gamybos, perdirbimo bei gamybos ir mažmeninės prekybos maistu bei kituose maisto skirstymo etapuose, taip pat restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose. Tos priemonės turi apimti bent tokias priemones, kuriomis būtų:

a) plėtojamos ir remiamos elgsenos pokyčius skatinančios intervencinės priemonės maisto atliekų kiekiui mažinti ir informavimo kampanijos informuotumui apie maisto atliekų prevenciją didinti;

b) nustatomi ir šalinami maisto tiekimo grandinės veikimo trūkumai ir remiamas visų subjektų bendradarbiavimas, kartu užtikrinant sąžiningą prevencinių priemonių kaštų ir naudos paskirstymą, kuris gali apimti priemones prieš rinkos praktiką, dėl kurios susidaro maisto atliekos, ir produktų, kuriems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 76 straipsnio 4 dalį leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, tiekimo rinkai ir naudojimo rėmimą, tik tokiomis sąlygomis, jei tokios yra, kuriomis buvo leista taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą;

c) skatinamas maisto perdavimas labdarai ir (arba) paramai ir kitoks jo perskirstymas žmonėms vartoti, pirmenybę teikiant žmonių reikmėms, o ne naudojimui gyvūnų pašarams ar pakartotiniam perdirbimui į ne maisto produktus;

d) remiamas mokymas ir įgūdžių ugdymas, taip pat sudaromos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir socialinės ekonomikos subjektams;

e) skatinamos ir propaguojamos inovacijos ir technologiniai sprendimai, kuriais prisidedama prie maisto atliekų susidarymo prevencijos, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2025/40, ypač jo 6 straipsniui.

Valstybės narės užtikrina, kad visi atitinkami maisto tiekimo grandinės subjektai būtų proporcingai jų pajėgumams ir funkcijoms įtraukiami į maisto atliekų susidarymo prevenciją maisto tiekimo grandinėje, ypač daug dėmesio skiriant tam, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Valstybės narės, pasikonsultavusios su maisto bankais ir kitomis maisto perskirstymo organizacijomis, kai tikslinga, remdamosi esama nacionaline paramos maistu sistema, imasi priemonių užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, kuriuos valstybės narės yra nustačiusios kaip atliekančius svarbų vaidmenį užkertant kelią maisto atliekų susidarymui, pasiūlytų maisto perdavimo labdarai ir (arba) paramai susitarimus maisto bankams ir kitoms maisto perskirstymo organizacijoms, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų lengviau perduoti neparduotą žmonėms vartoti saugų maistą ir jie nepatirtų nepagrįstų sąnaudų.

2. Valstybės narės stebi ir vertina maisto atliekų prevencijos priemonių įgyvendinimą, įskaitant maisto atliekų kiekio mažinimo tikslų, nurodytų 4 dalyje, laikymąsi, vertindamos maisto atliekų kiekį pagal metodiką, nustatytą pagal 3 dalį.

3. Komisijai pagal 38a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad ši direktyva būtų papildyta nuostatomis dėl bendros metodikos ir minimaliųjų kokybės reikalavimų, užtikrinančių vienodą maisto atliekų kiekio matavimą, nustatymo.

4. Valstybės narės imasi būtinų ir tinkamų priemonių, kad ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. nacionaliniu lygmeniu būtų pasiekti šie maisto atliekų mažinimo tikslai:

a) perdirbimo ir gamybos metu susidarantis maisto atliekų kiekis būtų sumažintas 10 %, palyginti su 2021–2023 m. susidariusiu metiniu vidutiniu atliekų kiekiu;

b) vienam gyventojui tenkantis maisto atliekų kiekis, susidarantis bendrai mažmeninės prekybos maistu ir kituose maisto paskirstymo etapuose, restoranuose, maitinimo paslaugų įmonėse ir namų ūkiuose, būtų sumažintas 30 %, palyginti su 2021–2023 m. susidariusiu metiniu vidutiniu atliekų kiekiu.

5. Jei dėl maisto atliekų mažinimo tikslų valstybė narė gali pateikti ankstesnių metų nei 2021 m. duomenis, kurie buvo surinkti taikant Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/1597 nustatytus metodus, arba ankstesnių nei 2020 m. duomenis, kurie buvo surinkti taikant metodus, panašius į tame deleguotajame sprendime nustatytą vienodo maisto atliekų kiekio matavimo metodiką ir minimaliuosius kokybės reikalavimus, valstybė narė kaip ataskaitinį laikotarpį gali naudoti ir ankstesnius metus. Valstybė narė ne vėliau kaip 2027 m. balandžio 17 d. Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie savo ketinimą naudoti ankstesnius metus, o dėl ankstesnių metų nei 2020 m. pateikia Komisijai duomenis bei jiems rinkti naudotus matavimo metodus ir tuos duomenis bei matavimo metodus paskelbia viešai.

6. Siekiant padėti valstybėms narėms pasiekti 4 dalies b punkte numatytus maisto atliekų mažinimo tikslus, ne vėliau kaip 2027 m. spalio 17 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas korekcinis koeficientas, kad būtų atsižvelgiama į turizmo masto padidėjimą arba sumažėjimą, palyginti su ataskaitiniu laikotarpiu, ir kuriais remiantis nustatomas maisto atliekų mažinimo tikslas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 39 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7. Jei Komisija mano, kad duomenys, susiję su ankstesniais metais nei 2020 m., neatitinka 5 dalyje nustatytų sąlygų, ji per šešis mėnesius nuo pranešimo, pateikto pagal tą dalį, gavimo priima sprendimą, kuriuo valstybės narės paprašoma vietoj jos siūlomo ataskaitinio laikotarpio naudoti 2021–2023 m. metinį vidurkį, 2020 m. arba ankstesnius metus nei 2020 m.

8. Komisija ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. peržiūri 4 dalyje nustatytus tikslus, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2030 m., kad, jei tikslinga, tuos tikslus pakeistų ir (arba) juos išplėstų, įtraukdama kitus maisto tiekimo grandinės etapus, taip pat apsvarstytų, ar reikia nustatyti naujus tikslus laikotarpiui po 2030 m.

Pirmoje pastraipoje nurodyta peržiūra apima:

a) maisto atliekų susidarymo ir praradimų pirminės gamybos etape masto ir priežasčių įvertinimą ir tinkamų svertų tokiam atliekų susidarymui ir praradimams mažinti įgyvendinamumo nustatymą ir įvertinimą;

b) galimybės nustatyti teisiškai privalomus tikslus, kiek tai susiję su 4 dalies a ir b punktais, kurie turi būti pasiekti ne vėliau kaip 2035 m., įvertinimą, ir

c) gamybos lygių pokyčių poveikio maisto atliekų mažinimo tikslui pagal 4 dalies a punktą pasiekti įvertinimą.

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, prie kurios, jei tikslinga, pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

9. Valstybės narės koordinuoja savo veiksmus, skirtus maisto atliekų susidarymo prevencijai, ir dalijasi geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, naudodamosi ES maisto praradimų ir atliekų susidarymo prevencijos platforma.