41 straipsnis. Importas ir tranzitas

1. Šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai importuojami į Bendriją arba gabenami per ją tranzitu, laikantis:

a) atitinkamų šio reglamento reikalavimų ir jo įgyvendinimo priemonių dėl konkretaus šalutinio gyvūninio produkto ar tokio produkto gaminio, kurie yra ne mažiau griežti nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais Bendrijos viduje taikomi reikalavimai;

b) pripažintų sąlygų, kurios yra ne mažiau griežtos nei tokių šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių gamybai ir prekybai jais taikomi Bendrijos teisės aktų reikalavimai; arba

c) 33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams ir jų gaminiams ar medžiagai jiems gaminti taikomo specialaus režimo, nustatyto tuose straipsniuose, reikalavimų.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytos priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, importuoti ir gabenti tranzitu:

a) nurodytą pavojingą medžiagą galima tik pagal Reglamentą (EB) Nr. 999/2001;

b) šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, sumaišytus su ar užterštus bet kokiomis atliekomis, kurios pagal Sprendimą 2000/532/EB priskirtinos pavojingoms atliekoms, galima tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų;

c) 1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas ir iš jų gautus produktus, kurie nėra skirti 33, 35 ir 36 straipsniuose nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių gamybai, galima tik, jeigu jų importo taisyklės buvo priimtos pagal 42 straipsnio 2 dalies a punktą;

d) šalutinius gyvūninius produktus ir jų gaminius, skirtus 17 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams, galima tik pagal nacionalines priemones, kuriomis užtikrinama pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai kontrolė, kol bus priimti 17 straipsnio 2 dalyje nurodyti suderinti reikalavimai.

3. Importuojant ir gabenant tranzitu 3 kategorijos medžiagas ir iš jų gautus produktus, nustatomi atitinkami 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyti reikalavimai.

Šiuose reikalavimuose galima nurodyti, kad prekių siuntos:

a) turi būti gautos iš trečiosios valstybės ar trečiosios valstybės dalies, įtrauktų į 4 dalyje nurodytą sąrašą;

b) turi būti gautos iš įmonių ar gamyklų, kilmės trečiosios valstybės kompetentingos institucijos patvirtintų ar įregistruotų ir tuo tikslu tos institucijos įrašytų į sąrašą; ir

c) įvežimo į Bendriją punkte, kur atliekami veterinariniai patikrinimai, turi turėti dokumentus, pavyzdžiui, prekybos dokumentą arba sveikumo sertifikatą ir, tam tikrais atvejais, deklaraciją, kurie turi atitikti pagal 42 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos d punktą nustatytą pavyzdį.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

Kol bus priimti antros pastraipos a ir c punktuose nurodyti reikalavimai, valstybės narės gali nustatyti šiuos reikalavimus nacionalinėse priemonėse.

4. Trečiųjų valstybių ar trečiųjų valstybių dalių, iš kurių šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai gali būti importuojami į Bendriją ar gabenami per ją tranzitu, sąrašai sudaromi pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą, visų pirma atsižvelgiant į:

a) trečiosios valstybės teisės aktus;

b) kompetentingos institucijos struktūrą ir jos inspektavimo tarnybas trečiojoje valstybėje, tų tarnybų teises, jų vykdomą priežiūrą ir jų įgaliojimus veiksmingai stebėti teisės aktų taikymą;

c) galiojančias Bendrijai skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos, tvarkymo, sandėliavimo ir išvežimo sveikumo sąlygas;

d) garantijas, kurias trečioji valstybė gali duoti dėl atitinkamų sveikumo sąlygų laikymosi;

e) prekybos produktu iš trečiosios šalies patirtį ir atliktų importo patikrinimų rezultatus;

f) bet kokių Bendrijos inspektavimų trečiojoje valstybėje rezultatus;

g) ūkinių gyvūnų, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę trečiojoje valstybėje, ypač atsižvelgiant į egzotines gyvūnų ligas ir į valstybėje esančią bendrą sveikatos padėtį, galinčią kelti pavojų Bendrijos žmonių ir gyvūnų sveikatai;

h) ar reguliariai ir kaip greitai trečioji valstybė pateikia informaciją apie jos teritorijoje esančias infekcines gyvūnų ligas, visų pirma ligas, išvardytas Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse ir Vandens gyvūnų sveikatos kodekse;

i) trečiojoje valstybėje galiojančius infekcinių gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės teisės aktus ir jų vykdymą, įskaitant importo iš kitų trečiųjų valstybių taisykles.

Galiojantys 3 dalies antros pastraipos b punkte nurodyti įmonių ir gamyklų sąrašai atnaujinami ir perduodami Komisijai ir valstybėms narėms bei paskelbiami visuomenei.