Atviri teisės aktai · neoficialus tekstas straipsniais

48 straipsnis. Siuntimo į kitas valstybes nares kontrolė

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 48 straipsnis

Galioja šiandien Šaltinis: ES Leidinių biuro konsoliduota redakcija nuo 2019-12-14 · oficialus tekstas EUR-Lex ↗

1. Kai ūkio subjektas planuoja išsiųsti 1 kategorijos medžiagas, 2 kategorijos medžiagas ir iš 1 bei 2 kategorijos medžiagų gautus mėsos ir kaulų miltus ar gyvūninius riebalus į kitą valstybę narę, jis apie tai turi pranešti kilmės valstybės narės ir paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Paskirties valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi ūkio subjekto paraišką, per nustatytą laikotarpį nusprendžia:

a) atsisakyti priimti prekių siuntą;

b) priimti prekių siuntą besąlygiškai; arba

c) priimti prekių siuntą, jei laikomasi šių sąlygų:

i) šalutinių gyvūninių produktų gaminiai turi būti apdoroti taikant sterilizaciją slėgiu, jei to nebuvo padaryta anksčiau; arba

ii) šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai turi atitikti visas prekių siuntos išsiuntimo sąlygas, kurios yra grindžiamos visuomenės ir gyvūnų sveikatos apsaugos motyvais, siekiant užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai ir jų gaminiai būtų tvarkomi pagal šį reglamentą.

2. 1 dalyje nurodytų ūkio subjektų paraiškų forma gali būti patvirtinta pagal 52 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą.

3. Kilmės valstybės narės kompetentinga institucija informuoja paskirties valstybės narės kompetentingą instituciją Traces sistemos priemonėmis, laikydamasi Sprendimo 2004/292/EB, apie kiekvienos prekių siuntos išsiuntimą į paskirties valstybę narę dėl:

a) 1 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių;

b) iš 3 kategorijos medžiagos gautų perdirbtų gyvūninių baltymų.

Gavusi informaciją apie išsiuntimą paskirties valstybės narės kompetentinga institucija informuoja kilmės valstybės narės kompetentingą instituciją apie kiekvienos prekių siuntos gavimą Traces sistemos priemonėmis.

4. 1 dalyje nurodytos 1 ir 2 kategorijų medžiagos, mėsos ir kaulų miltai bei gyvūniniai riebalai gabenami tiesiogiai į paskirties įmonę ar gamyklą, kuri turi būti įregistruota arba patvirtinta pagal 23, 24 ir 44 straipsnius, arba, jeigu tai mėšlas, – į paskirties ūkį.

5. Kai šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai siunčiami į kitas valstybes nares per trečiosios valstybės teritoriją, jie siunčiami kilmės valstybėje narėje užplombuotomis prekių siuntomis prie jų pridedant sveikumo sertifikatą.

Užplombuotos prekių siuntos turi vėl patekti į Bendriją tik per pasienio kontrolės postą, laikantis Direktyvos 89/662/EEB 6 straipsnio.

6. Nukrypstant nuo 1–5 dalių, šiose dalyse nurodyti šalutiniai gyvūniniai produktai ar jų gaminiai, kurie buvo sumaišyti su ar užteršti bet kuriomis atliekomis, kurios laikomos pavojingomis atliekomis pagal Direktyvą 2000/532/EB, siunčiami į kitas valstybes nares tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimų.

7. Šiam straipsniui įgyvendinti gali būti nustatytos priemonės dėl:

a) konkretaus termino, per kurį kompetentinga institucija turi priimti sprendimą, kaip tai nurodyta 1 dalyje;

b) papildomų 4 dalyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių išsiuntimo sąlygų;

c) sveikumo sertifikatų, kurie turi būti pridedami prie pagal 5 dalį siunčiamų prekių siuntų, pavyzdžių; ir

d) sąlygų, kuriomis šalutinius gyvūninius produktus arba jų gaminius, skirtus naudoti parodose, meninei veiklai, diagnostikos, švietimo arba mokslinių tyrimų tikslais, galima siųsti į kitas valstybes nares, nukrypstant nuo šio straipsnio 1–5 dalių.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

8. Šio straipsnio įgyvendinimo priemonėse gali būti nurodytos sąlygos, pagal kurias kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 1–4 dalių, gali leisti:

a) siųsti mėšlą, vežamą tarp dviejų tame pačiame ūkyje esančių punktų ar tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių ūkių;

b) siųsti kitus šalutinius gyvūninius produktus, vežamus tarp kaimyninių valstybių narių pasienio regionuose esančių įmonių arba gamyklų; ir

c) vežti nugaišusius naminių gyvūnų deginti į įmonę arba gamyklą, esančią kaimyninės valstybės narės pasienio regione.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, turi būti priimtos laikantis 52 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.