5 straipsnis. Galutinis gamybos grandinės taškas

1. 33 straipsnyje nurodyti šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, pasiekę tame straipsnyje nurodytais Bendrijos teisės aktais reglamentuojamą gamybos etapą laikomi pasiekusiais galutinį gamybos grandinės tašką, po kurio jiems nebetaikomi šio reglamento reikalavimai.

Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali vėliau būti pateikti rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir jiems pagal šį reglamentą nebetaikoma oficiali kontrolė.

Galutinis gamybos grandinės taškas gali būti keičiamas:

a) 33 straipsnio a–d dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus gyvūnų sveikatai;

b) 33 straipsnio e–f dalyse nurodytų produktų atžvilgiu, jei kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai;

Šios priemonės, skirtos iš dalies keisti neesmines šio reglamento nuostatas, turi būti priimtos pagal 52 straipsnio 6 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

2. Galutinis gamybos grandinės taškas, po kurio atitinkamiems gaminiams nebetaikomi šio reglamento reikalavimai, gali būti nustatytas 32, 35 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams, kurie nebekelia jokio didelio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai.

Tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai gali vėliau būti tiekiami rinkai netaikant šiame reglamente numatytų apribojimų ir jiems pagal šį reglamentą nebetaikoma oficiali kontrolė.

Komisijai pagal 51a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildomas nustatant galutinį gamybos grandinės tašką, po kurio šioje dalyje nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams nebetaikomi šio reglamento reikalavimai.

3. Jei kyla pavojus visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 ir 54 straipsniai dėl neatidėliotinų sveikatos apsaugos priemonių taikomi mutatis mutandis šio reglamento 32, 33 ir 36 straipsniuose nurodytiems šalutinių gyvūninių produktų gaminiams.

4. Per šešis mėnesius po 2019 m. liepos 15 d. Komisija inicijuoja pirmąjį 32 straipsnyje nurodytų šalutinių gyvūninių produktų gaminių, kurie Sąjungoje jau yra plačiai naudojami kaip organinės trąšos ir dirvožemį gerinančios medžiagos, vertinimą. Šis vertinimas apima bent šiuos produktus: mėsos miltus, kaulų miltus, mėsos ir kaulų miltus, gyvūnų kraują, 3 kategorijos medžiagų hidrolizuotus baltymus, apdorotą mėšlą, kompostą, biodujų skaidymo liekanas, plunksnų miltus, gliceriną ir kitus 2 ar 3 kategorijų medžiagų produktus, gaunamus gaminant biodyzeliną ir degalus iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat gyvūnų augintinių ėdalą, pašarą ir šunų kramtalus, atmestus dėl komercinių priežasčių ar techninių nesklandumų, ir šalutinių gyvūninių produktų gaminius iš gyvūnų kraujo, kailių ir odų, kanopų ir ragų, šikšnosparnių ir paukščių guano, vilnos ir plaukų, plunksnų bei pūkų ir kiaulių šerių. Jeigu atlikus vertinimą padaroma išvada, kad tie šalutinių gyvūninių produktų gaminiai nebekelia jokio didelio pavojaus visuomenės arba gyvūnų sveikatai, Komisija pagal šio straipsnio 2 dalį nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per šešis mėnesius po vertinimo užbaigimo dienos nustato galutinį gamybos grandinės tašką.